Europarlamentarė: Ignalinos atominė elektrinė nėra tik Lietuvos problema
Ne­be­vei­kian­ti prieš 35 me­tus pa­sta­ty­ta Ig­na­li­nos at­omi­nė elek­tri­nė (AE) nė­ra tik Lie­tu­vos prob­le­ma, tai – ir so­vie­ti­nis pa­li­ki­mas, to­dėl Lie­tu­vai ne­ga­li tek­ti vi­sa at­sa­ko­my­bė dėl jė­gai­nės už­da­ry­mo, tei­gia eu­ro­par­la­men­ta­rė Re­bec­ca Harms.

„Ignalina nebuvo Lietuvos branduolinė jėgainė, tai buvo Sovietų Sąjungos jėgainė, ji gamino elektrą ne tik Lietuvai, bet kur kas platesniam regionui (...) Bent jau Europos Parlamente sugebėjome kol kas užsitikrinti paramą iš Europos ateinančiam daugiamečiam biudžetui, kiek Lietuvos Vyriausybė pasiūlė“, – Briuselyje žurnalistams sakė Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narė R. Harms.

Komitetas trečiadienį ketina balsuoti dėl finansavimo IAE uždarymui. Vėliau – gruodį arba sausį – numatomas balsavimas EP plenariniame posėdyje, o galutinai dėl finansavimo nuspręs Europos Sąjungos Taryba.

EP praėjusią savaitę jau balsavo dėl būsimos Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos, ir pritarė, kad IAE uždarymui būtų skirta tiek, kiek prašo Lietuva, – 780 mln. eurų.

Lietuvos Energetikos ministerijos teigimu, uždaryti Ignalinos AE dar reikės 907 mln. eurų, iš jų 780 mln. eurų – 2021–2027 metais. Europos Komisija siūlo tam skirti 552 mln. eurų.

ES 2014–2020 metais IAE skyrė 450,8 mln. eurų, 2007–2013 metais – 837,4 mln. eurų.

Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, skaičiuojama, truks iki 2038 metų. Vertinama, kad iki tada jėgainei uždaryti dar reikės 1,3 mlrd. eurų.