Europa telkiasi, Lietuva mindžikuoja
Vos prieš dvi sa­vai­tes ma­žiau­siai 45 gy­vy­bes nu­si­ne­šęs tra­giš­kas gais­ras Ru­mu­ni­jos sos­ti­nės Bu­ka­reš­to nak­ti­nia­me klu­be, įsip­lies­kęs už­si­lieps­no­jus sie­nų izo­lia­ci­jai, Eu­ro­po­je įžie­bė nau­jas dis­ku­si­jas dėl de­gių­jų ma­džia­gų nau­do­ji­mo sta­ti­niuo­se. Pa­si­mo­kiu­sios iš skau­džių ne­lai­mių, dau­ge­lis Eu­ro­pos vals­ty­bių griež­ti­na gais­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mus, o Lie­tu­vo­je apie tai dar tik dis­ku­tuo­ja­ma.

„Per me­tus Lie­tu­vo­je ky­la dau­giau kaip 12 tūkst. gais­rų. Va­di­na­si, bent jau Lie­tu­va ti­krai žai­džia su ug­ni­mi“, – Sei­me vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Ar Eu­ro­pa žai­džia su ug­ni­mi?“ pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je ak­cen­ta­vo ap­lin­kos mi­nis­tras Kęs­tu­tis Tre­čio­kas.

Ren­gi­nį, skir­tą gais­rų, jų pre­ven­ci­jos, sta­ty­bi­nių me­džia­gų, gais­ri­nių ty­ri­mų bei drau­di­mo nuo gais­rų klau­si­mams ap­tar­ti, or­ga­ni­za­vo par­la­men­ta­rai Sta­sys Brun­dza ir Val­das Va­si­liaus­kas. Ja­me da­ly­va­vu­sio vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tro Sau­liaus Skver­ne­lio tei­gi­mu, nors sta­tis­ti­ka ge­rė­ja, mū­sų ša­ly­je iki šiol gais­ruo­se žū­va tris kar­tus dau­giau žmo­nių, nei fik­suo­ja­mas Eu­ro­pos vi­dur­kis.

Pa­vo­jai didėja

Lie­tu­vos prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to (PAGD) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Ka­zi­liū­nas pa­žy­mė­jo, kad per šiuos me­tus Lie­tu­vo­je jau ki­lo 12 246 gais­rai. Per­nai lieps­nas mal­šin­ti gel­bė­to­jai bu­vo kvie­čia­mi dau­giau kaip 13 tūkst. kar­tų – iš jų 1969 gais­rai ki­lo gy­ve­na­muo­siuo­se pa­sta­tuo­se. Iš vi­so per 2013–2014 me­tus gais­ruo­se, ku­rie ki­lo dau­giau­sia nuo­sa­vuo­se na­muo­se ar dau­gia­bu­čiuo­se, žu­vo 234 as­me­nys.

Kon­fe­ren­ci­jo­je pra­ne­ši­mą skai­čiu­si or­ga­ni­za­ci­jos „Fi­re­sa­fe Eu­ro­pe“, sie­kian­čios at­kreip­ti val­džios ins­ti­tu­ci­jų bei vi­sų sta­ty­bos pro­ce­so da­ly­vių dė­me­sį į prob­le­mas, su­si­ju­sias su pa­sta­tų gais­ri­ne sau­ga, tech­ni­nės dar­bo gru­pės va­do­vė Bir­git­te Mes­sersch­midt tvir­ti­no, kad di­džiu­lę įta­ką pa­sta­tų gais­ri­nei sau­gai da­ro sta­ty­bi­nės me­džia­gos. „Per pa­sta­ruo­sius 50 me­tų me­džia­gos, nau­do­ja­mos sta­ty­bo­se ir bui­ty­je, smar­kiai pa­si­kei­tė. De­ja, ne vi­sa­da mo­der­niau­sios me­džia­gos yra sau­giau­sios. Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, gy­ve­na­mie­ji na­mai, pa­sta­ty­ti prieš 10 me­tų, už­si­de­ga 50 proc. daž­niau nei pa­sta­tai, iš­ki­lę prieš 30 me­tų“, – aiš­ki­no ji.

Pa­sak B. Mes­sersch­midt, 1950-ai­siais gais­ras pa­tal­po­se įsi­deg­da­vo per 10–15 mi­nu­čių, o da­bar ug­niai iš­plis­ti be­rei­kia 2–3 mi­nu­čių. „Tai ro­do, kad būs­tas vis daž­niau sta­to­mas iš grei­tai už­si­lieps­no­jan­čių bei gais­ro pli­ti­mą ska­ti­nan­čių sta­ty­bi­nių me­džia­gų, o jų prieš­gais­ri­nis sau­gu­mas pra­stė­ja. Be to, sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, gais­ruo­se žmo­nės daž­niau­siai ne su­de­ga, bet mirš­ta nuo dū­mų. To­dėl la­bai svar­bu ap­ri­bo­ti ne tik gais­ro ki­li­mo ga­li­my­bę, bet ir ug­nies bei dū­mų pli­ti­mą sta­ti­ny­je. Jei­gu nau­do­ja­mos gais­ro iš­pli­ti­mą stab­dan­čios me­džia­gos, žmo­nės įgy­ja lai­ko sau­giai iš­ei­ti iš pa­sta­to ar­ba juos ga­li­ma iš­gel­bė­ti ki­to­mis prie­mo­nė­mis“, – kal­bė­jo pra­ne­šė­ja.

Tai, ko­kiu grei­čiu mo­der­nius pa­sta­tus api­ma lieps­nos, tra­giš­kai ilius­tra­vo spa­lio 31-ąją vie­na­me Ru­mu­ni­jos sos­ti­nės Bu­ka­reš­to nak­ti­nių klu­bų ki­lęs di­džiu­lis gais­ras, per ku­rį ma­žiau­siai žu­vo 45 žmo­nės, dar 200 bu­vo su­žeis­ti. Pa­sak in­ci­den­to liu­di­nin­kų, gais­ras klu­be įsip­lies­kė nuo pi­ro­tech­ni­nių spe­cia­lių­jų efek­tų ir aki­mirks­niu iš­pli­to dėl gar­so izo­lia­ci­jai pa­nau­do­tų de­gių me­džia­gų. Kaip tei­gia­ma, lieps­nos klu­bą apė­mė per 30 se­kun­džių.

Ri­bo­ji­mų griež­tin­ti neskuba

Dau­ge­ly­je Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių de­gias izo­lia­ci­nes me­džia­gas drau­džia­ma nau­do­ti vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tams ir dau­giaaukš­čiams gy­ve­na­mie­siems na­mams šil­tin­ti. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je že­mes­niems nei 22 me­trų aukš­čio gy­ve­na­mie­siems pa­sta­tams yra pri­va­lo­mi ug­nies bar­je­rai, o aukš­tes­nių na­mų fa­sa­dams šil­tin­ti iš vi­so drau­džia­ma nau­do­ti de­gias izo­lia­ci­nes me­džia­gas. Pa­na­šūs ri­bo­ji­mai tai­ko­mi Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se, juos die­gia Če­ki­ja, Veng­ri­ja, Slo­va­ki­ja.

Donato Lipinsko teigimu, siekdama užkirsti kelią gaisrams, Lietuva turėtų atsižvelgti į kaimynų patirtį ir nedaryti skaudžių klaidų.

Lie­tu­vo­je prieš ke­le­rius me­tus ren­giant Gais­ri­nės sau­gos pa­grin­dų rei­ka­la­vi­mų pro­jek­tą, re­mian­tis Vo­kie­ti­jos pa­vyz­džiu, bu­vo siū­ly­ta apa­ti­nes pa­sta­tų da­lis iki 2 me­trų aukš­čio šil­tin­ti tik ne­de­gia ter­moi­zo­lia­ci­ne me­džia­ga, ta­čiau tei­sės ak­tuo­se šiai idė­jai vie­tos taip ir ne­at­si­ra­do. „Iš ti­krų­jų Vo­kie­ti­jos spren­di­mas yra ne iš pirš­to lauž­tas – ma­tyt, jį pa­ska­ti­no krau­ju par­ašy­ta pa­tir­tis. Pri­tar­čiau spren­di­mui grįž­ti prie tam ti­krų nor­ma­ty­vi­nių do­ku­men­tų per­žiū­rė­ji­mo ir Lie­tu­vo­je. Rei­kia at­siž­velg­ti ne tik į mū­sų pa­čių, bet ir į gre­ti­mų ša­lių pa­tir­tį ir ne­da­ry­ti skau­džių klai­dų“, – LŽ sa­kė PAGD Gais­ri­nių ty­ri­mų cen­tro vir­ši­nin­kas dr. Do­na­tas Li­pins­kas.

Vis dėl­to, jo tei­gi­mu, prie­lai­das gais­rams kil­ti su­da­ro ne tik sta­ty­bo­se nau­do­ja­mos de­gio­sios me­džia­gos, bet ir ne­tin­ka­mas jų mon­ta­vi­mas, taip pat – kai ku­rių vers­li­nin­kų ma­ni­pu­lia­vi­mas do­ku­men­tais, į rin­ką pa­tie­kiant ne­ser­ti­fi­kuo­tas, ne­ži­no­mų sa­vy­bių sta­ty­bi­nes me­džia­gas. „Kai ku­rie vers­li­nin­kai pa­gud­rau­ja, tiek­da­mi me­džia­gas, be to, jie ne vi­sa­da pa­ti­kri­na­mi, ir tai kar­tais su­da­ro to­kias są­ly­gas, kad sta­ti­nys lyg ir tu­rė­tų bū­ti sau­gus, bet iš ti­krų­jų taip nė­ra“, – aiš­ki­no eks­per­tas.

Ini­cia­ty­vos skaid­rin­ti sta­ty­bų sek­to­rių, sie­kiant už­kirs­ti ke­lią gais­rams, jau ėmė­si Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­ja (LSA). Kaip LŽ tei­gė jos pre­zi­den­tas Da­lius Ged­vi­las, LSA kar­tu su Vals­ty­bi­ne ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ja, Vals­ty­bi­ne te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­ja bei Sta­ty­bos pro­duk­ci­jos ser­ti­fi­ka­vi­mo cen­tru su­ta­rė im­tis ne­ser­ti­fi­kuo­tų pro­duk­tų pa­te­ki­mo į sta­tyb­vie­tes kon­tro­lės ir bent 12 kar­tų per at­ei­nan­čius me­tus vyk­ti į ob­jek­tus, ku­riuo­se ga­li bū­ti nau­do­ja­mos ne­leis­ti­nos me­džia­gos.

„Nors šiuo me­tu rei­ka­lau­ja­ma pa­teik­ti me­džia­gų ati­tik­ties ser­ti­fi­ka­tus, tie­kė­jai, siek­da­mi pel­no, ne­re­tai at­ve­ža pa­gal iš­vaiz­dą lyg ir tą pa­čią me­džia­gą, bet jos sa­vy­bės, pa­si­ro­do, yra vi­sai ki­to­kios, nei dek­la­ruo­ja­ma. Jau krei­pė­mės į ati­tin­ka­mas ins­ti­tu­ci­jas, pra­šy­da­mi skir­ti dau­giau lė­šų to­kių at­ve­jų pre­ven­ci­jai, nes be fi­nan­si­nių re­sur­sų pa­ti­kri­ni­mas bū­na la­biau im­ita­ci­nis – kon­tro­lie­riai ap­žiū­ri san­dė­liuo­ja­mas me­džia­gas, ku­rios daž­niau­siai yra tvar­kin­gos, o pa­aiš­kė­ja, kad nau­do­ja­mos vi­sai ki­tos. Ta­čiau jei bus par­ei­ka­lau­ta, tar­ki­me, nu­im­ti jau su­mon­tuo­tą įtar­ti­ną plokš­tę, ir pa­ti­kri­nus pa­aiš­kės, kad ji – tin­ka­ma, teks kom­pen­suo­ti nuo­sto­lius ran­go­vui. Kon­tro­lės me­cha­niz­mas tu­rė­tų bū­ti ge­rai fi­nan­suo­ja­mas, kad nie­kas dėl to ne­nu­ken­tė­tų. Ki­ta ver­tus, jei ran­go­vai, tie­kė­jai ži­no­tų, kad to­kia ko­mi­si­ja dir­ba nuo­lat, ga­li bet ka­da at­vyk­ti į ob­jek­tą, pa­ti­krin­ti ser­ti­fi­ka­tus, tai ir bū­tų rea­li pre­ven­ci­ja“, – aiš­ki­no D. Ged­vi­las.