Europa skelbia iššūkius, Lietuva trypčioja
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, šią sa­vai­tę pa­skel­bu­si kas­me­ti­nes re­ko­men­da­ci­jas ša­lims na­rėms, ana­li­zuo­da­ma Lie­tu­vai ky­lan­čius iš­šū­kius vėl iš­var­di­jo kas­met kar­to­ja­mas prob­le­mas ir nu­ro­dė, kad jas teks spręs­ti sku­biai. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė ti­ki­na įgy­ven­di­nan­ti re­for­mas, ta­čiau ana­li­ti­kai pa­brė­žia, kad dau­ge­liui bū­ti­nų pert­var­kų ne­re­tai pri­trūks­ta po­li­ti­nės va­lios.

Šios sa­vai­tės pra­džio­je Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pa­skel­bė kiek­vie­nai Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) na­rei skir­tas at­as­kai­tas, ku­rio­se apž­vel­gė joms ky­lan­čius eko­no­mi­nius ir so­cia­li­nius iš­šū­kius. Kaip pa­žy­mi­ma Lie­tu­vai skir­to­je at­as­kai­to­je, mū­sų ša­lis, spręs­da­ma anks­čiau įvar­dy­tas prob­le­mas, pa­da­rė tik ri­bo­tą pa­žan­gą.

Lie­tu­va pa­sis­tū­mė­jo į prie­kį ma­žin­da­ma mo­kes­čius ma­žiau už­dir­ban­tiems gy­ven­to­jams bei pa­ge­ri­no mo­kes­čių su­rin­ki­mą, ta­čiau vis dar ma­žai nu­vei­kė re­for­muo­da­ma pen­si­jų bei mo­kes­čių sis­te­mas, spręs­da­ma kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos trū­ku­mo prob­le­mą, ge­rin­da­ma svei­ka­tos ap­sau­gą.

„Mū­sų vyk­do­mą po­li­ti­ką ga­li­ma skirs­ty­ti į dvi da­lis. Tai, kas su­si­ję su ma­kroe­ko­no­mi­kos sta­bi­lu­mu, su vie­šų­jų fi­nan­sų sta­bi­lu­mu, – pa­da­ry­ta ga­na ne­blo­gai: su­ma­žin­tas biu­dže­to de­fi­ci­tas, ne­priim­ta di­de­lių ne­tei­sin­gų spren­di­mų. Ta­čiau re­for­mų sri­ty­je, tai yra ten, kur vi­suo­me­nė­je nė­ra tvir­to su­ta­ri­mo, kaip elg­tis ir ką da­ry­ti, iš kar­to pra­si­de­da stri­gi­mas“, – apie Lie­tu­vos įver­ti­ni­mą LŽ sa­kė SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas Gi­ta­nas Nau­sė­da.

Nu­ro­dė gaires

Pa­skelb­to­je ana­li­zė­je EK ak­cen­ta­vo, kad mū­sų ša­lies eko­no­mi­ka įspū­din­gai at­si­ga­vo po vie­no di­džiau­sių bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) smu­ki­mo ES ir 2011–2014 me­tais vi­du­ti­niš­kai au­go 4,1 proc. BVP kas­met. Vis dėl­to pa­brė­žia­ma, kad Lie­tu­va to­liau su­si­du­ria su iš­šū­kiais, ku­rie ga­li tu­rė­ti ne­igia­mą po­vei­kį mū­sų eko­no­mi­kai at­ei­ty­je.

Nors at­as­kai­to­je nu­ro­dy­ta, jog vers­lo ap­lin­ka Lie­tu­vo­je pa­ge­rė­jo, taip pat kons­ta­tuo­ta, kad vis dar esa­ma kliū­čių in­ves­ti­ci­joms: pa­se­nę dar­bo tei­sės ak­tai ri­bo­ja veik­lą, o tai ga­li at­gra­sy­ti už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas, ka­pi­ta­lo rin­kos nė­ra vi­sa­pu­siš­kai iš­plė­to­tos, al­ter­na­ty­vūs fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai – ri­bo­ti, dėl to ky­la fi­nan­si­nių su­var­žy­mų pra­de­dan­čioms veik­lą bei ma­žo­sioms ir vi­du­ti­nėms įmo­nėms. Kar­tu ak­cen­tuo­ti ga­na pra­sti ino­va­ci­jų sri­ties re­zul­ta­tai ir ge­bė­ji­mai įsi­sa­vin­ti nau­jas tech­ni­nes ži­nias.

Gitanas Nausėda: "Plaukimas pasroviui, kai kitos valstybės labai greitai irkluoja pro šalį, nėra pats geriausias pasirinkimas."Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Be ki­ta ko, EK kons­ta­ta­vo, kad Lie­tu­vai svar­bu pe­rei­ti prie ūkio au­gi­mui pa­lan­kes­nių mo­kes­čių, nes ša­ly­je pa­ly­gin­ti di­de­lė mo­kes­čių naš­ta to­liau ten­ka ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tiems as­me­nims. Iš­šū­kių ke­lia ir skur­do bei so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mas, nes pa­ja­mų ne­ly­gy­bė Lie­tu­vo­je yra vie­na di­džiau­sių ES.

Jau ne pir­mą kar­tą EK Lie­tu­vos at­as­kai­to­je ak­cen­tuo­ja ir ne­igia­mus de­mog­ra­fi­nius po­ky­čius, nu­lem­tus di­de­lio dar­bin­go am­žiaus žmo­nių mir­tin­gu­mo ir te­be­si­tę­sian­čios emig­ra­ci­jos. Tai at­ei­ty­je ga­li at­si­liep­ti pen­si­jų sis­te­mos tva­ru­mui. Nu­ro­do­ma, kad mū­sų ša­liai at­sa­kant į de­mog­ra­fi­nius iš­šū­kius, svar­bu dau­giau in­ves­tuo­ti į žmo­nes, ra­cio­na­liau spręs­ti švie­ti­mo sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mus, ge­rin­ti ak­ty­vios dar­bo rin­kos po­li­ti­ką.

Iki ba­lan­džio ES vals­ty­bės EK tu­rės pa­teik­ti sa­vo re­for­mų prog­ra­mas, o ge­gu­žę bus par­eng­tos kiek­vie­nai kon­kre­čiai ša­liai skir­tos re­ko­men­da­ci­jos 2016–2017 me­tams, ku­rio­se bus nu­ro­dy­ti dau­giau­sia dė­me­sio rei­ka­lau­jan­tys klau­si­mai.

Ma­to pažangą

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, ver­tin­da­mas Briu­se­lio pa­teik­tas re­ko­men­da­ci­jas, LŽ tei­gė, jog šios įžval­gos yra tar­si mo­men­ti­nė esa­mos si­tua­ci­jos nuo­trau­ka, o ga­lu­ti­nių re­ko­men­da­ci­jų ša­lys na­rys su­lauks bir­že­lį, po dis­ku­si­jų su EK. Be to, pa­sak Vy­riau­sy­bės va­do­vo, at­as­kai­to­je mi­ni­mos prob­le­mos yra ge­rai ži­no­mos ir jas sten­gia­ma­si spręs­ti.

„Pa­vyz­džiui, sa­ko­ma, kad Lie­tu­vai rei­kia ge­rin­ti ino­va­ci­jų sri­ties re­zul­ta­tus ir ge­bė­ji­mus įsi­sa­vin­ti nau­jas tech­no­lo­gi­nes ži­nias. 2016 me­tų Vy­riau­sy­bės veik­los pri­ori­te­ti­nių kryp­čių do­ku­men­te yra nu­ma­ty­ta spar­tin­ti ino­va­ci­jų plė­trą ir ne­ma­žai jau nu­veik­ta“, – tei­gė prem­je­ras.

Pa­sak A. But­ke­vi­čiaus, šiais me­tais „Bloom­berg“ ino­va­ci­jų in­dek­se, ku­ris su­ri­kiuo­ja vals­ty­bių eko­no­mi­kas pa­gal tai, kiek jos ski­ria pi­ni­gų ty­ri­nė­ji­mams ir tech­no­lo­gi­jų pa­žan­gai bei kiek jo­se vei­kia aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų įmo­nių, Lie­tu­va užė­mė 32 vie­tą, tuo me­tu Es­ti­ja – 34, Lat­vi­ja – 40 po­zi­ci­ją. Mū­sų ša­lis bu­vo įver­tin­ta 62,6 ba­lo ir pa­gal moks­li­nių ty­ri­mų bei tech­no­lo­gi­jų plė­tros in­ten­sy­vu­mą užė­mė 33 vie­tą.

Lietuva vis dar mažai nuveikė reformuodama pensijų bei mokesčių sistemas, spręsdama kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, gerindama sveikatos apsaugą.LŽ archyvo nuotrauka

„Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad įgy­ven­di­nant re­ko­men­da­ci­jas Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja ren­gia aukš­tų­jų mo­kyk­lų kon­so­li­da­ci­jos kon­cep­ci­ją, ska­ti­nan­čią jų su­si­jun­gi­mą, bend­ras prog­ra­mas. Ko­vo mė­ne­sį ji bus pri­sta­ty­ta Vy­riau­sy­bės Stra­te­gi­niam ko­mi­te­tui. Taip pat ti­ki­mės, kad Sei­mas pa­va­sa­rio se­si­jo­je pa­tvir­tins so­cia­li­nį mo­de­lį, ku­rio nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mas pa­dės su­stip­rin­ti Lie­tu­vos kon­ku­ren­ci­nes ga­lias bei pa­ska­tins eko­no­mi­kos au­gi­mą. Be jo­kios abe­jo­nės, at­as­kai­to­je mi­ni­mos pa­sta­bos at­sis­pin­dės ir at­ei­nan­čių me­tų Vy­riau­sy­bės veik­los pri­ori­te­tuo­se, dėl ku­rių jau pra­de­da­mos dis­ku­si­jos su eks­per­tais“, – aiš­ki­no A. But­ke­vi­čius.

Ener­ge­ti­ko­je ly­de­rė, ki­tur atsilieka

„Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis, kal­bė­da­mas apie EK įvar­dy­tus iš­šū­kius Lie­tu­vai, tei­gė, kad šios re­ko­men­da­ci­jos ma­žai ski­ria­si nuo teik­tų anks­čiau. „Lie­tu­vo­je iš­lie­ka tos pa­čios struk­tū­ri­nės prob­le­mos – pen­si­jų sis­te­mos tva­ru­mas, dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mas ir pa­na­šiai. Na­tū­ra­lu, kad dėl to ir re­ko­men­da­ci­jos ne­la­bai kei­čia­si, juo­lab kad ne­re­tai siū­lo­ma įgy­ven­din­ti to­kius po­ky­čius, ku­riems at­lik­ti ne­už­ten­ka vie­nų-dve­jų me­tų“, – sa­kė jis.

Eko­no­mis­tas ak­cen­ta­vo, kad Lie­tu­va dė­jo pa­stan­gų įgy­ven­din­ti sis­te­mi­nes re­for­mas: 2013 me­tais bu­vo su­for­muo­ta dar­bo gru­pė, ku­ri pa­tei­kė siū­ly­mus, kaip ga­lė­tų keis­tis Lie­tu­vos mo­kes­čių sis­te­ma, jau yra par­eng­tas dar­bo san­ty­kių lanks­tu­mą di­din­ti tu­rin­tis So­cia­li­nis mo­de­lis. „Ti­krai ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad nie­kas ne­vyks­ta ir jo­kių ban­dy­mų įgy­ven­din­ti re­ko­men­da­ci­jas nė­ra. Ta­čiau šis pro­ce­sas nė­ra leng­vas ir trun­ka il­gai“, – kal­bė­jo N. Ma­čiu­lis.

Nerijus Mačiulis: „Lietuvoje išlieka tos pačios struktūrinės problemos - pensijų sistemos tvarumas, darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas ir panašiai."LŽ archyvo nuotrauka

Ban­ko „Nor­dea“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas tei­gė, kad už tai, kaip Lie­tu­va įgy­ven­di­na EK re­ko­men­da­ci­jas, pen­kia­ba­lė­je sis­te­mo­je Vy­riau­sy­bė ge­riau­siu at­ve­ju ga­lė­tų ti­kė­tis dve­je­to, mat tik į tiek siū­ly­mų at­siž­vel­gė.

„Ži­no­ma, tu­ri­me kuo pa­si­džiaug­ti. Ener­ge­ti­kos sri­ty­je Lie­tu­va su­ge­bė­jo tap­ti ly­de­re, ki­tos ša­lys iš mū­sų ima pa­vyz­dį. Bet dėl ki­tų EK re­ko­men­da­ci­jų da­ro­si liūd­na, nes Vy­riau­sy­bė tar­si ne­sup­ran­ta, kad Lie­tu­va ne­ga­li sau leis­ti pra­ban­gos vil­kin­ti lai­ką ir pa­lik­ti iš­kel­tus klau­si­mus sa­viei­gai. Mes ne­sa­me Pra­ncū­zi­ja, Ita­li­ja ar ko­kia ki­ta tur­tin­ga ša­lis. Mes – ma­ža vals­ty­bė, to­dėl tu­rė­tu­me bū­ti kur kas ge­res­ni nei ki­tos ša­lys, ypač kal­bant apie tei­si­nę ba­zę bei so­cia­li­nius mo­de­lius, jei no­ri­me, kad į Lie­tu­vą at­ei­tų in­ves­tuo­to­jai“, – tei­gė jis.

Plau­kia pasroviui

Eko­no­mis­to G. Nau­sė­dos ma­ny­mu, EK pa­teik­tas re­ko­men­da­ci­jas rei­kė­tų trak­tuo­ti kaip gai­res vals­ty­bės plė­trai. Pa­sak jo, re­for­mų po­rei­kis Lie­tu­vo­je yra, tik joms įgy­ven­din­ti nuo­lat pri­trūks­ta po­li­ti­nės va­lios.

„Tai vyks­ta ir svars­tant So­cia­li­nį mo­de­lį, ku­rį kaip tik sie­čiau su EK re­ko­men­da­ci­ja sau­go­ti kva­li­fi­kuo­tą dar­bo jė­gą, kur­ti lanks­tes­nę dar­bo rin­ką, su­da­ry­ti są­ly­gas spar­čiau aug­ti at­ly­gi­ni­mams. To­kie yra mo­de­lio tiks­lai, ta­čiau mes ma­to­me, kas lie­ka po Sei­mo dis­ku­si­jų: pro­jek­te jau at­si­ran­da da­ly­kų, ku­rie ga­li bū­ti net blo­ges­ni, nei da­bar eg­zis­tuo­jan­tis Dar­bo ko­dek­sas bei so­cia­li­niai san­ty­kiai“, – tei­gė ana­li­ti­kas.

G. Nau­sė­dos ma­ny­mu, to­kią si­tua­ci­ją nu­le­mia bai­mės, ku­rios tvy­ro tam ti­kro­je vi­suo­me­nės da­ly­je ir yra pa­kurs­to­mos kai ku­rių po­li­ti­kų, be­si­de­dan­čių tų vi­suo­me­nės gru­pių gy­nė­jais.

„Taip tam­pa ne­beį­ma­no­ma grei­tai pri­im­ti spren­di­mų, nes kaž­kas jais lie­ka ne­pa­ten­kin­tas, o ban­dant pa­siek­ti, kad to­kių ne­lai­min­gų in­te­re­sų gru­pių ne­bū­tų, ne­da­ro­ma nie­ko. De­ja, tai yra pats blo­giau­sias va­rian­tas: iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, jog dėl to nie­kam ne­skau­da, bet rea­liai spren­di­mai nu­ke­lia­mi, ir Lie­tu­va plau­kia pa­sro­viui. O plau­ki­mas pa­sro­viui, kai ki­tos vals­ty­bės la­bai grei­tai irk­luo­ja pro ša­lį, nė­ra pats ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas“, – pa­brė­žė jis.