Europa nekantrauja dėl Rolando Pakso
Sep­ty­ne­rius me­tus Stras­bū­ro teis­mo spren­di­mo dėl nu­ša­lin­to pre­zi­den­to Ro­lan­do Pa­kso tei­sių ne­vyk­dan­ti Lie­tu­va po dvie­jų sa­vai­čių grei­čiau­siai su­lauks itin griež­to Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­jų žo­džio. Tei­si­nin­kų tei­gi­mu, jei ir šį­kart mū­sų ša­lis ig­no­ruos įspė­ji­mus, ga­li su­lauk­ti sank­ci­jų.

Per apkaltą nušalinto prezidento R. Pakso „reabilitavimas“ daugiau nei metus dirbančiame šios kadencijos Seime nejuda iš vietos. Europos institucijų Lietuvai siunčiamus raginimus pagaliau leisti prieš 14 metų prezidento posto netekusiam politikui dalyvauti Seimo rinkimuose parlamentarai praleidžia pro ausis. Todėl kovo 13–15 dienomis posėdžiausiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos (ET) Ministrų Komitetas vėl grįš prie R. Pakso reikalų.

„Manau, kad dabar tikrai gausime konkretų perspėjimą: arba ką nors darome, arba sulauksime sankcijų – rezoliucijos. Tai reikštų, kad Lietuva nevykdo savo įsipareigojimų pagal konvenciją. Ir ta žinia nuvingiuotų į Europos Sąjungą, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Jungtines Tautas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė.

Agnė Širinskienė: „Suprantu šio klausimo politinį jautrumą, pavasario sesijoje komitetas tikrai parengs išvadą, kuri galės keliauti į plenarinių posėdžių salę.“

Imtis R. Pakso klausimo – Konstitucijos pataisos – pagaliau žada Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Atitinkamą projektą jis ketina svarstyti kovo 10 dieną prasidėsiančios pavasario sesijos metu. Tačiau parlamentarai neslepia neturintys didesnių vilčių, kad taškas šioje istorijoje pagaliau bus padėtas.

Žinia pasklistų plačiai

Anot K. Bubnytės, ET Ministrų Komitetas rezoliucijos iš karto nepriima, o numato terminą, per kurį turi būti pradėtas įgyvendinti EŽTT sprendimas. „Ten yra mūsų Konstituciją gerai išmanančių žmonių, suprantančių, kad politikai sprendimus priima tik per Seimo sesijas. Manau, kad terminas ką nors konkrečiai padaryti gali būti numatytas iki pavasario sesijos pabaigos. Per visą sesiją bent pateikti projektą tikrai įmanoma. Tai būtų vertinama kaip tam tikras aktyvus valstybės veiksmas“, – sakė K. Bubnytė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kaip per kelerius metus kito ET Ministrų Komiteto formuluotės. 2016-ųjų gruodį buvo pažymėtos Lietuvos pastangos stengiantis įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą ir paskelbtas raginimas veikti intensyviau, „kad būtų užtikrintas įvykdymas be jokio tolesnio delsimo“. 2017 metų birželį nurodymas veikti intensyviau jau buvo griežtesnis. K. Bubnytė mano, kad kovo viduryje nuskambėsiantį raginimą galima bus traktuoti kaip tiesioginį grasinimą priimti rezoliuciją.“Trauktis neturime kur“, – pabrėžė atstovė.

Kartu K. Bubnytė atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą. Jos žodžiais, nevykdant EŽTT sprendimo atsiranda spekuliacijų ir šantažo erdvė. „Dėl tam tikrų dalykų kritikuojame kai kurias savo kaimynes, o jos atsikerta – pasižiūrėkite į save. Mūsų diplomatams reikėtų nemažai paprakaituoti, jei būtų prieita prie tos rezoliucijos“, – kalbėjo K. Bubnytė.

Komitetas tars žodį

Seimo TTK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė tikino, kad Konstitucijos pataisos projektas bus įtrauktas į komiteto pavasario darbų planą. „Jūs puikiai žinote, koks yra EŽTT sprendimas, jį reikia įgyvendinti. Kas kita – kada tai pavyks padaryti. Už Konstitucijos pataisas turi balsuoti daug Seimo narių, todėl nieko prognozuoti negaliu. Suprantu šio klausimo politinį jautrumą, pavasario sesijoje komitetas tikrai parengs išvadą, kuri galės keliauti į plenarinių posėdžių salę“, – sakė ji.

Europos Žmogaus Teisių Teismas dar 2011 metais konstatavo, kad draudimas Rolandui Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Komiteto vadovės nuomone, esamas Konstitucijos pataisos projektas „yra vienas iš galimų šio klausimo reguliavimo būdų“. „Žinau, kad kitose frakcijose yra įvairių nuomonių. Gali būti, kad atsiras alternatyvių projektų“, – užsiminė A. Širinskienė. Ji nebuvo tikra, kad pataisą pavyks priimti šios Seimo kadencijos metu. „Konstitucijos pataisos – viso Seimo atsakomybė, o ne tik valdančiųjų“, – teigė parlamentarė.

Optimizmu netryško ir TTK pirmininkės pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras. „Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo visada kyla riziką. Net daliai parlamentarų nusiteikus palankiai yra tikimybė, kad vienas ar du balsai liks „už durų“. Jei valdančioji dauguma nesuinteresuota prieš artėjančių rinkimų maratoną įsileisti dar vieną konkurentą, visko gali būti“, – kalbėjo jis.

Kad Konstitucija būtų pakeista, už tai per priėmimą du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Agnė Širinskienė: "Suprantu šio klausimo politinį jautrumą, pavasario sesijoje komitetas tikrai parengs išvadą, kuri galės keliauti į plenarinių posėdžių salę.“ / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pataisa parengta

Kelią R. Paksui kandidatuoti į Seimą galinčios atverti Konstitucijos pataisos projektas „paveldėtas“ iš ankstesnės kadencijos parlamento. Nors jis buvo įrašytas į visas šios kadencijos parlamento sesijų darbo programas, taip ir nebuvo pateiktas. Seime registruoto projekto autoriai konservatoriai siūlo, kad šiurkščiai Konstituciją pažeidęs arba priesaiką valstybei sulaužęs asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negalėtų būti renkamas prezidentu. Toks asmuo galėtų būti renkamas Seimo nariu, tačiau ne anksčiau kaip po 10 metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Taip pat siūloma nustatyti, kad toks asmuo negalėtų būti renkamas Seimo pirmininku ir jo pavaduotoju.

Praėjusią kadenciją Seimui balsuoti nesėkmingai teikta Konstitucijos pataisa taip pat numatė 10 metų ribojimo terminą, tačiau nieko neužsiminė apie draudimą tokiam asmeniui kandidatuoti į prezidentus. Konservatoriai akcentavo, kad jei tokiam asmeniui leidžiama kandidatuoti į Seimą, nelieka kliūčių jam siekti prezidento posto.

Galvos neskauda

R. Pakso žiniomis, kovo viduryje vyksiantis ET Ministrų Komiteto posėdis turėtų būti gerokai aktyvesnis nei ankstesni. Pasak europarlamentaro, šiai institucijai pateikta informacija apie tai, kad Seimas, nors ir ketino, klausimo taip ir nesvarstė. „Anksčiau ar vėliau jis bus išspręstas. Nemanau, kad dėl to man turi skaudėti galvą. Tai valstybės problema, ji turi įgyvendinti teismų sprendimus. Tikiuosi, naujas raginimas paskatins imtis veiksmų“, – vylėsi R. Paksas.

Politikas taip pat sakė žinantis, kad grįžti prie jo problemos ketina Jungtinių Tautų (JT) komitetas. Prieš ketverius metus jis konstatavo, kad R. Pakso politinės ir pilietinės teisės turi būti atkurtos. „Atsiprašau, bet Seimo nariams pasakysiu šiurkštokai – keiskite, vartykite Konstituciją kaip norite. EŽTT pasakė aiškiai – mano teisės yra pažeistos. Lietuvos rinkėjų teisės irgi pažeistos, nes jie negali rinkti tą, kurį nori“, – teigė europarlamentaras. Anot R. Pakso, kovoti už jo teises pasiryžusios per tris dešimtis pasaulyje veikiančių visuomeninių organizacijų. „Pasklis žinia, kad Lietuva kitus moko, kaip reikia demokratiškai gyventi, tačiau pati septynerius metus negali įgyvendinti vieno teismo sprendimo“, – kalbėjo politikas. Apie galimybę dalyvauti 2020 metų Seimo rinkimuose jis esą dar negalvojantis.

Neproporcingas draudimas

Prezidento ir Seimo rinkimuose R. Paksas negali dalyvauti nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. EŽTT 2011 metais konstatavo, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. JT Žmogaus teisių komitetas 2014 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidė R. Pakso politines teises, ir paragino panaikinti nuostatą, draudžiančią per apkaltą pašalintiems politikams visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, užimti premjero ir ministro kėdę.

KT yra išaiškinęs, kad R. Paksui teisė dalyvauti Seimo rinkimuose gali būti atverta tik pakeitus Konstituciją. Seime iki šiol pritrūkdavo balsų priimti tokias pataisas. Šiuo metu R. Paksas yra Europos Parlamento narys. 2016 metų spalį jis pasitraukė iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pareigų. Pernai liepą Lietuvos teisėsaugininkai R. Paksui pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu. Įtariama, kad 2015 metais būdamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku jis pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį. Už tai jis esą pažadėjo paveikti valstybės institucijas, jų tarnautojus.