Etikos kodekso idėja primiršta, bet nenumarinta
Kaip par­ei­ka­lau­ti iš val­di­nin­kų są­ži­nin­gu­mo, at­sa­ko­my­bės, pa­do­ru­mo ir šva­rios re­pu­ta­ci­jos, par­la­men­ta­rai su­ka gal­vas dau­giau nei de­šimt­me­tį. Ka­den­ci­ją bai­gian­tis Sei­mas šiam klau­si­mui dė­me­sio ne­sky­rė, to­dėl prieš penk­me­tį par­eng­ti pro­jek­tai ir to­liau trū­ni­ja po­li­ti­kų stal­čiuo­se.

Tar­nau­to­jų el­ge­sio ko­dek­są (TEK), re­gu­liuo­jan­tį vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ban­čių as­me­nų el­ge­sio pri­nci­pus, Sei­me ly­di pra­keiks­mas. Sei­mo na­riams ne­įti­ko nei 2003-iai­siais, nei 2006-ai­siais, nei 2010-ai­siais par­eng­ti TEK pro­jek­tai.

Ke­ti­ni­mus svars­ty­ti pa­sta­rą­jį va­rian­tą ka­den­ci­jos pra­džio­je dek­la­ra­vo ir šis Sei­mas, ta­čiau lai­ko pro­jek­tui per ket­ve­rius me­tus taip ir ne­at­si­ra­do. Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­rė kon­ser­va­to­rė Ag­nė Bi­lo­tai­tė, va­do­va­vu­si prieš še­še­rius me­tus ko­dek­so pro­jek­tą ren­gu­siai spe­cia­lis­tų gru­pei, puo­se­lė­ja vil­tis, kad į ko­dek­so rė­mus val­di­nin­kus „įsp­raus“ nau­ja­sis Sei­mas. Eks­per­tai pri­me­na, kad po­li­ti­kai, vals­ty­bės tar­nau­to­jai, kaip ir ki­ti vi­suo­me­nės na­riai, ir be jo­kių ko­dek­sų tu­ri elg­tis mo­ra­liai.

Bū­ti­na po­li­ti­nė va­lia

A. Bi­lo­tai­tės tei­gi­mu, vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir vi­sų iš biu­dže­to at­ly­gi­ni­mą gau­nan­čių­jų veik­los stan­dar­tus apib­rė­žian­tis ko­dek­sas la­bai rei­ka­lin­gas. Tai, be ki­ta ko, liu­di­ja ir gau­sy­bė pi­lie­čių skun­dų dėl ne­pa­gar­baus val­di­nin­kų el­ge­sio. „Ki­tas da­ly­kas, gau­nant pa­ja­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to, bū­ti­na gal­vo­ti ir apie re­pu­ta­ci­ją. Nes vie­no val­di­nin­ko nu­si­žen­gi­mas ga­li už­trauk­ti gė­dą vi­sai ins­ti­tu­ci­jai. Tai rei­kė­tų pri­si­min­ti ne tik dir­bant, bet ir ne tar­ny­bos me­tu“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė A. Bi­lo­tai­tė. Jos ma­ny­mu, TEK taip pat pri­si­dė­tų prie ko­rup­ci­jos ma­ži­ni­mo, su­teik­tų dau­giau skaid­ru­mo vie­ša­jam sek­to­riui. Kar­tu par­la­men­ta­rė pri­pa­ži­no, kad vis­kas, kas su­si­ję su mo­ra­li­nių, eti­nių da­ly­kų reg­la­men­ta­vi­mu, Sei­me su­nkiai ski­na­si ke­lią. To­dėl ji vy­lė­si, kad nau­ja­sis Sei­mas bus ryž­tin­ges­nis, ne­vengs „pro­ce­sus skaid­ri­nan­čių ini­cia­ty­vų“. A. Bi­lo­tai­tės nuo­mo­ne, svars­ty­mų pa­grin­du pui­kiai ga­lė­tų tik­ti 2010 me­tais par­eng­tas TEK pro­jek­tas, jį te­lik­tų ma­žu­mė­lę pa­to­bu­lin­ti. „Eks­per­tai tuo­met at­li­ko di­de­lį dar­bą, gai­la, jei jis nu­ei­tų per­niek. Ži­no­ma, rei­kė­tų ieš­ko­ti į nau­ją­jį Sei­mą iš­rink­tų par­ti­jų su­ta­ri­mo dėl TEK. Šiuo klau­si­mu bū­ti­na po­li­ti­nė va­lia“, – tei­gė A. Bi­lo­tai­tė.

Rei­kia keis­ti po­žiū­rį

Pa­sak Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko „dar­bie­čio“ Va­len­ti­no Bu­kaus­ko, vi­są šią ka­den­ci­ją ko­mi­te­tas dau­giau­sia dė­me­sio sky­rė Rin­ki­mų ko­dek­so pro­jek­tui, to­dėl TEK lai­ko ne­be­li­ko. Dėl to­kio ak­to rei­ka­lin­gu­mo Sei­mo na­rys ti­ki­no ne­abe­jo­jąs. „Im­ki­me pa­vyz­džiu Rin­ki­mų ko­dek­są. Tai – vien­ti­sas do­ku­men­tas, tai­ko­mas vi­siems rin­ki­mams. Jis bus aiš­kus ir su­pran­ta­mas vi­suo­me­nei, po­li­ti­kams ir rin­kė­jams ne­rei­kės nag­ri­nė­ti ke­lių skir­tin­gų įsta­ty­mų, vis­ką ras vie­no­je vie­to­je. Taip ir dėl TEK – su­dė­lio­jus po įsta­ty­mus iš­sklai­dy­tas nuo­sta­tas į vi­su­mą, bū­tų pa­pras­čiau“, – pri­pa­ži­no V. Bu­kaus­kas. Ta­čiau, jo tei­gi­mu, ne vis­kas taip grei­tai da­ro­ma, kai ski­ria­si nuo­mo­nės, ky­la dis­ku­si­jų. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko žo­džiais, per šį ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės gy­va­vi­mo ket­vir­tį rei­kė­tų keis­ti po­žiū­rį į vals­ty­bės val­dy­mą, vals­ty­bės tar­ny­bą. „Iš es­mės tu­rė­tu­me bū­ti ki­to­kie. Tei­sės ak­tų pro­jek­tų gau­sa, ku­ri šian­dien užg­riū­va Sei­mo na­rius, tu­rė­tų ge­ro­kai ma­žė­ti. Tau­tos at­sto­vai ne­tu­rė­tų kon­ku­ruo­ti pa­teik­tų pro­jek­tų kie­ky­be, o žiū­rė­ti ko­ky­bės. Ma­nau, vi­suo­me­nė to lau­kia“, – sa­kė V. Bu­kaus­kas.

Skir­tin­ga pra­kti­ka

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Al­gio Kru­pa­vi­čiaus tei­gi­mu, įvai­rio­se ša­ly­se eg­zis­tuo­ja skir­tin­ga eti­nių da­ly­kų reg­la­men­ta­ci­ja. Vie­nos sten­gia­si, kad vis­kas bū­tų su­dė­lio­ta tei­sės ak­tuo­se, ki­tos – la­biau re­mia­si su­si­ta­ri­mu. Kaip pa­vyz­dį po­li­to­lo­gas pa­tei­kė Vo­kie­ti­ją ir Šve­di­ją. „Šve­di­ja net ne­tu­ri griež­tų par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mą re­gu­liuo­jan­čių tai­syk­lių. Eg­zis­tuo­ja pa­pras­čiau­sias su­si­ta­ri­mas, kad su­kčiau­ti ne­ga­li­ma, rei­kia elg­tis są­ži­nin­gai, ir to už­ten­ka. O Vo­kie­ti­jo­je, gar­sė­jan­čio­je sa­vo tei­si­ne kul­tū­ra ir įsta­ty­mų vir­še­ny­be, sten­gia­ma­si vis­ką ap­ra­šy­ti, su­dė­lio­ti į len­ty­nė­les“, – pa­sa­ko­jo A. Kru­pa­vi­čius.

Jo nuo­mo­ne, Lie­tu­vai grei­čiau­siai tik­tų „vi­du­rio ke­lias ir svei­kas pro­tas“. Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, po­li­ti­kai pri­im­ti TEK grei­čiau­siai del­sia dėl to, kad ne­ma­no, jog šis ko­dek­sas iš es­mės ką nors pa­keis. „Šiaip jau ir po­li­ti­kai, ir vals­ty­bės tar­nau­to­jai, kaip ir ki­ti vi­suo­me­nės na­riai, tu­ri elg­tis mo­ra­liai ir są­ži­nin­gai. Tai tu­rė­tų bū­ti nor­ma ir be ko­dek­sų“, – ma­no A. Kru­pa­vi­čius. Jis pri­mi­nė, kad pa­grin­di­niai vals­ty­bės tar­nau­to­jų el­ge­sio pri­nci­pai su­ra­šy­ti ir Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­me. To­dėl TEK nu­sta­ty­tas re­gu­lia­vi­mas ga­li bū­ti per­tek­li­nis.

Siū­ly­ta naujovių

2010 me­tais par­eng­ta­me TEK pro­jek­te bu­vo siū­ly­ta įtei­sin­ti ke­le­tą nau­jo­vių. Pa­vyz­džiui, nu­ma­ty­ti, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jas, dis­kre­di­ta­vęs vals­ty­bės tar­nau­to­jo ar ins­ti­tu­ci­jos var­dą, ga­lė­tų bū­ti tuoj pat at­leis­tas iš par­ei­gų. Taip pat, kad tar­nau­to­jų el­ge­sys bū­tų ver­ti­na­mas ne tik tar­ny­bos me­tu, bet ir vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me ne tar­ny­bos me­tu, jei­gu tai su­si­ję su ins­ti­tu­ci­jos ar tar­nau­to­jo var­do dis­kre­di­ta­vi­mu. Kai kas to­kias nuo­sta­tas trak­ta­vo kaip drau­di­mą tar­nau­to­jams net ir po dar­bo iš­ger­ti tau­rę vy­no. Be ki­ta ko, bu­vo siū­lo­ma apib­rėž­ti, kas lai­ko­ma ne­prie­kaiš­tin­ga re­pu­ta­ci­ja. Vi­si vals­ty­bės tar­nau­to­jai tu­rė­tų bū­ti ne­prie­kaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos, tai yra ne­teis­ti už ty­či­nį su­nkų ar la­bai su­nkų nu­si­kal­ti­mą, ne­tu­rė­ti ne­iš­ny­ku­sio ar ne­pa­nai­kin­to teis­tu­mo, ne­bū­ti pri­pa­žin­ti nu­si­žen­gu­siais vals­ty­bės tar­ny­bai ir vie­šie­siems in­te­re­sams, ne­teis­ti dėl ko­rup­ci­nio po­bū­džio nu­si­kal­ti­mo, jie ne­tu­rė­tų pikt­nau­džiau­ti al­ko­ho­liu, nar­ko­ti­nė­mis, tok­si­nė­mis ar psi­cho­tro­pi­nė­mis me­džia­go­mis.

Tar­nau­to­jai bū­tų įpa­rei­go­ti sa­ky­ti tie­są, veng­ti dvip­ras­my­bių ir iš­si­su­ki­nė­ji­mų, ro­dy­ti pa­gar­bą, bū­ti lo­ja­lūs ir ne­ša­liš­ki, dė­me­sin­gai iš­klau­sy­ti as­me­nis, lai­ky­tis įsi­pa­rei­go­ji­mų, veng­ti in­te­re­sų konf­lik­to, ne­priim­ti do­va­nų, pi­ni­gų, pa­slau­gų, leng­va­tų.