Esame tauta, kurią sunku uždaryti į narvą
25 ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos me­tai – ir jau­nys­tės, ir pra­si­de­dan­čios bran­dos am­žius. Kai 1990 me­tų ko­vo 11 die­ną, pa­si­ra­šius ak­tą "Dėl Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės at­sta­ty­mo", džiaugs­mo šū­kius skan­da­vo vi­sa tau­ta, ti­kė­jo­mės, kad mū­sų ma­žai vals­ty­bei bran­da at­eis anks­čiau. Tik da­bar aiš­kė­ja, ko­dėl taip ne­at­si­ti­ko.

Lie­tu­vą kaip ne­prik­lau­so­mą vals­ty­bę pa­sku­ti­nia­me pra­ėju­sio tūks­tant­me­čio de­šimt­me­ty­je pri­pa­ži­nu­si Ru­si­ja grei­čiau­siai tai pa­da­rė tik dėl akių. Ap­raiz­giu­si bu­vu­sias So­vie­tų Są­jun­gos res­pub­li­kas KGB bei ki­tų spe­cia­lių­jų tar­ny­bų bend­ra­dar­biais ir su­sie­tas ener­ge­ti­ka, o iš da­lies ir trans­por­to sis­te­ma, Ru­si­ja dar ti­kė­jo­si su­sig­rą­žin­ti jas į sa­vo im­pe­ri­ją. Ne­pak­lus­niau­sios vals­ty­bės, ypač Lie­tu­va, ban­dy­tos žlug­dy­ti eko­no­miš­kai ir po­li­tiš­kai. Ta­čiau at­si­lai­kė­me.

Ru­si­jos im­pe­ri­jos gar­bin­to­jai šian­dien vėl at­vi­rai žvan­gi­na gink­lais. „Bet mes jau su­au­gę ir su­bren­dę, tu­ri­me ge­rų drau­gų. To­dėl net ru­sų tan­kai mū­sų jau ne­beiš­gąs­dins“, - sa­ko Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rys is­to­ri­kas dr. Ar­vy­das Anušauskas. Su juo "Lie­tu­vos ži­nios" kal­ba­si apie Lie­tu­vai ky­lan­čias slap­tą­sias grės­mes, gal­būt net pa­vo­jin­ges­nes už tan­kus ar Ka­laš­ni­ko­vo au­to­ma­tus.

Is­to­ri­ja pa­si­kar­to­ja ne visada

- Prieš 25 me­tus dau­gu­ma lie­tu­vių ti­kė­jo, kad Lie­tu­vai ne­be­teks su­si­dur­ti su ka­ro grės­me. Ta­čiau da­bar Ru­si­jos, įžeis­tos dėl pra­ras­tos im­pe­ri­jos, grės­mė aki­vaiz­di. Gal­būt is­to­ri­ja su­ka­si ra­tu – juk ir 1918-ai­siais pa­skel­bu­si ne­prik­lau­so­my­bę Lie­tu­va ją pra­ra­do po 22 me­tų. Ar grės­mė šian­dien bū­ti oku­puo­tiems – rea­li?

- Is­to­ri­jos pa­ty­ri­mas yra svar­bus, ta­čiau jis ne­bū­ti­nai mus grą­ži­na prie to­kių pa­čių grės­mių. Pa­sau­lis ir Lie­tu­va per 75 me­tus ne­at­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tė. Ko­vo 11-oji mums su­tei­kė ga­li­my­bę at­kur­ti vals­ty­bę ir pa­si­nau­do­jant is­to­ri­niu pa­ty­ri­mu sa­vo sau­gu­mą ga­ran­tuo­ti ge­ro­kai pa­tva­res­nė­mis prie­mo­nė­mis. Na­rys­tė NA­TO ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra ga­ran­ti­ja, kad Lie­tu­va ne­be­bus vėl oku­puo­ta. Ta­čiau Lie­tu­va, ma­ty­da­ma grės­mes, tu­ri ruo­štis gin­ti sa­vo vals­ty­bę kar­tu su są­jun­gi­nin­kais.

- Dau­gu­mos bė­dų, ku­rias pa­ty­rė Lie­tu­va, ki­lo iš Ru­si­jos. Ko­dėl šia ša­liai sve­ti­mas tai­kus sam­bū­vis?

- Ru­si­ja dau­giau kaip sep­ty­nis de­šimt­me­čius ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės vys­ty­tis kaip ki­tos vals­ty­bės, jos pi­lie­čiai ne­tu­rė­jo pa­grin­di­nių žmo­gaus tei­sių bei lais­vių, pa­ty­rė bai­siau­sią te­ro­rą. De­mo­kra­ti­jos lai­ko­tar­pis bu­vo per trum­pas, kad daug ką pa­keis­tų. Vi­suo­me­nei, ku­ri XX am­žiu­je il­gą lai­ką bu­vo prieš­iš­kai ug­dy­ta Va­ka­rų vals­ty­bių at­žvil­giu, da­bar vėl sklei­dža­ma de­zin­for­ma­ci­ja. Tad Krem­liaus val­do­vų ag­re­sy­vu­mas ir tarp­tau­ti­nių su­tar­čių ne­pai­sy­mas ky­la dėl vi­di­nių prie­žas­čių.

- Bol­še­vi­ki­nė ir ko­mu­nis­ti­nė Ru­si­ja ne­abe­jo­ti­nai buvo žiau­riau­sia im­pe­ri­ja pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. Ko­dėl Lie­tu­va, at­si­dū­ru­si po žiau­riau­sios im­pe­ri­jos pa­du, ne­iš­ny­ko, iš­lai­kė sa­vo iden­ti­te­tą?

- Tau­ti­nis ta­pa­tu­mas nė­ra leng­vai su­nai­ki­na­mas, nes pir­miau­sia bu­vo sau­go­mas šei­mo­se. Net at­si­dū­rę trem­ty­je lie­tu­viai iš­lai­ky­da­vo sa­vo ti­kė­ji­mą, mi­nė­da­vo sa­vo šven­tes. Fi­zi­nis te­ro­ras su­nai­ki­no da­lį vi­suo­me­nės, ap­ri­bo­jo li­ku­sios da­lies vys­ty­mą­si, ta­čiau net ne­pa­lan­kiau­sio­mis są­ly­go­mis bu­vo iš­sau­go­ma pa­grin­di­nė žmo­nes jun­gian­ti gran­dis – tau­tiš­ku­mas. Ži­no­ma, to­ta­li­ta­ri­nis re­ži­mas mė­gi­no adap­tuo­ti sa­vo po­rei­kiams da­lį lie­tu­vių is­to­ri­jos, ta­čiau mū­sų tė­vai ir se­ne­liai iki 1940 me­tų bu­vo „pas­kie­py­ti“ ki­tos is­to­ri­jos samp­ra­tos. Is­to­ri­ja aki­vaiz­džiai įro­do an­ti­de­mo­kra­ti­nių sis­te­mų silp­nu­mą.

KGB „vi­sa­ga­ly­bė“ - tik mitas

- Kny­go­je „KGB: vi­siš­kai slap­tai“ ra­šo­te, kad Lie­tu­vo­je va­di­na­mo­jo bran­daus so­cia­liz­mo lai­kais vie­nu me­tu bu­vo ga­li­ma sek­ti vos 2 tūkst. žmo­nių, nors gy­ven­to­jų bu­vo apie 3,5 mi­li­jo­no. Ar ti­krai da­bar tu­rė­tu­me lais­vę, jei se­ki­mas bū­tų toks to­ta­lus, kaip ap­ra­šy­ta, pa­vyz­džiui, Geor­ge'o Or­wel­lo kny­go­je „1984-ie­ji“?

- Tu­rė­čiau pa­tiks­lin­ti, kad kal­bu apie KGB se­ki­mo ga­li­my­bes. Ta­čiau jos ne­api­ma vi­sų kon­tro­lės prie­mo­nių. Agen­tū­ra, pa­ti­ki­mi as­me­nys KGB kon­tro­lės ga­li­my­bes ge­ro­kai iš­plės­da­vo. Ki­ta ver­tus, vien­val­dė ko­mu­nis­tų par­ti­jos no­menk­la­tū­ra ga­ran­ta­vo dar pla­tes­nę vi­suo­me­nės kon­tro­lę, su­kū­rė žmo­gaus ab­so­liu­čios pri­klau­so­my­bės nuo vals­ty­bės sis­te­mą – pra­de­dant men­kai ap­mo­ka­mu dar­bu, bai­giant gy­ve­na­mo­sios vie­tos, iš­vy­ki­mo į už­sie­nį ri­bo­ji­mais. Tad ne­ga­li­ma vis­ko su­sie­ti vien su KGB ga­li­my­bė­mis, nes jos dar bu­vo pa­pil­do­mos ki­tų vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų kon­tro­lės bei ad­mi­nis­tra­ci­nės prie­var­tos ga­li­my­bė­mis (va­di­na­mo­jo KGB ir VRM tan­de­mo).

- Tei­gia­te, kad lie­tu­viai su­da­rė vos 1,5 proc. tuo­me­ti­nės SSRS te­ri­to­ri­jos gy­ven­to­jų, ta­čiau net 10 proc. mū­sų tau­tie­čių bu­vo tarp tų So­vie­tų Są­jun­gos pi­lie­čių, ku­riems so­vie­ti­nis KGB tai­kė va­di­na­mą­sias pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nes. To­ta­li­nio se­ki­mo są­ly­go­mis - tai la­bai daug. Ar lie­tu­viai ti­krai yra be­bai­miai?

- Ma­ny­čiau, kad bu­vo­me ir esa­me tau­ta, ku­rią su­nku už­da­ry­ti į nar­vą. Net bai­siau­sio te­ro­ro me­tais lie­tu­viai So­vie­tų Są­jun­go­je bu­vo pa­bė­gi­mų iš trem­ties ly­de­riai (pa­bė­go ir nuo­lat slaps­tė­si ke­li tūks­tan­čiai trem­ti­nių). Vė­liau šim­tai žmo­nių sie­kė pra­lauž­ti ge­le­ži­nę už­dan­gą, tūks­tan­čiai ne­si­ren­gė su­si­tai­ky­ti su ko­mu­nis­ti­ne sis­te­ma. Jau ne­kal­bu apie gink­luo­tą pa­sip­rie­ši­ni­mą, su ku­rio įta­ka ir pa­sek­mė­mis ko­mu­nis­ti­nis re­ži­mas ko­vo­jo vi­są sa­vo gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį, iki pat 1990 me­tų. Da­bar tai ta­po Ru­si­jos in­for­ma­ci­nių at­akų da­li­mi, nes kar­to­ja­mos vi­sos ko­mu­nis­ti­nių pro­pa­gan­di­nin­kų su­kur­tos klas­to­tės ir de­zin­for­ma­ci­ja apie gink­luo­tą pa­sip­rie­ši­ni­mą.

- Ta­čiau ne­pai­sant įspū­din­gų pa­sip­rie­ši­ni­mo tra­di­ci­jų, da­lis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ypač Pie­try­čių Lie­tu­vo­je, vis dar ti­ki KGB, jo tei­sių pe­rė­mė­jo Fe­de­ra­li­nės sau­gu­mo tar­ny­bos (FST) vi­sa­ga­ly­be?

- Ga­li­me tuo ne­abe­jo­ti – ka­dai­se ti­kė­ji­mas sa­vo vi­sa­ga­ly­be ir ver­ti­mas ja ti­kė­ti vi­sus So­vie­tų Są­jun­gos pi­lie­čius bu­vo vie­nas svar­biau­sių KGB įvaiz­džio for­ma­vi­mo tiks­lų. „Vi­sa­ga­ly­bės“ mi­tas lei­do už­ti­krin­ti vi­suo­me­nės pa­klus­nu­mą per bai­mę ir iš­veng­ti bet ko­kio, net spon­ta­niš­ko pa­sip­rie­ši­ni­mo. Da­bar tai trans­for­ma­vo­si į są­moks­lo teo­ri­jas apie vis­ką api­man­čią ir ne­kon­tro­liuo­ja­mą spe­cia­lių­jų tar­ny­bų in­va­zi­ją į as­me­ni­nį žmo­nių gy­ve­ni­mą per ta­ria­mai to­ta­lų klau­sy­mą­sį. Bai­mės akys bu­vo di­de­lės, bet da­bar tai sie­čiau su no­ru de­zin­for­muo­ti de­mo­kra­ti­nė­je Lie­tu­vo­je vei­kian­čią žval­gy­bą ir kontrž­val­gy­bą, pa­kirs­ti vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą jo­je dir­ban­čiais žmo­nė­mis.

Hib­ri­di­nis ka­ras – iš hib­ri­di­nio KGB

- Ar šiuo­lai­ki­nė FST daug pa­vel­dė­jo iš sa­vo pirm­ta­ko KGB?

- Fe­de­ra­li­nė sau­gu­mo tar­ny­ba pe­rė­mė ir pa­nau­do­jo vi­są KGB pa­vel­dą. Bu­vo lai­ko­tar­pis, kai bu­vo griau­na­mas Fe­lik­so Dzer­žins­kio pa­mink­las Mask­vo­je, ta­čiau da­bar tie pa­mink­lai vėl at­sta­to­mi. Iš KGB pir­miau­sia bu­vo pa­vel­dė­ta hib­ri­di­nio ka­ro de­zin­for­ma­ci­nė da­lis. Pa­grin­di­nės idė­jos apie Bal­ti­jos ša­lis, jų pra­ei­tį, de­zin­for­muo­jan­čios ži­nu­tės, nors ir mo­di­fi­kuo­tos, iš es­mės re­mia­si KGB pa­vel­du.

- Tei­gia­te, kad 1990-ai­siais Lie­tu­vo­je dir­bo apie 6,5 tūkst. slap­tų­jų KGB agen­tų. Ta­čiau dar pla­tes­nis tink­las bu­vo nu­pin­tas iš va­di­na­mų­jų pa­ti­ki­mų as­me­nų. Kas jie bu­vo?

- "Pa­ti­ki­mi as­me­nys", ku­rie pa­lai­kė nuo­la­ti­nius ry­šius su KGB dar­buo­to­jais, dėl sa­vo par­ei­gų ar dar­bo po­bū­džio taip pat tu­rė­jo lius­truo­tis. Ta­čiau tai pa­da­rė ma­žu­ma. Net da­bar, kai vie­ši­na­mi KGB do­ku­men­tai, bu­vę "pa­ti­ki­mi as­me­nys" su­ge­ba lai­mė­ti teis­mus „dėl gar­bės ir oru­mo“, nes ta­ria­mai ne­ži­no­jo apie sa­vo ry­šių su KGB dar­buo­to­jais ti­krą­jį po­bū­dį. Esą ma­nė, kad bend­ra­dar­biau­ja ne slap­tai, o vie­šai. Su­nku pa­sa­ky­ti, ką kiek­vie­nas iš jų da­ro da­bar. Ta­čiau ne vie­nas jų sėk­min­gai nau­do­jo­si de­mo­kra­ti­nės Lie­tu­vos su­teik­to­mis ga­li­my­bė­mis ir žmo­nių ge­ra­no­riš­ku už­mar­šu­mu – su­si­kū­rė ir plė­tė vers­lą už Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­ni­gus, dir­bo sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jo­se ir t. t. Ži­no­ma, jų nė­ra dau­gu­ma, ta­čiau šie žmo­nės nie­kur ne­din­go.

- Ar yra bent apy­ti­kriai duo­me­nys, kiek Lie­tu­vos piliečių ga­li šian­dien veik­ti da­bar­ti­nės Ru­si­jos FST nau­dai?

- Da­lis Ru­si­jos in­for­ma­ci­nio ka­ro būg­nams sa­vo dū­de­le pri­ta­rian­čių­jų la­bai są­mo­nin­gai bend­ra­dar­biau­ja su pu­ti­niš­kos „na­šis­tų“ (nuo ru­sų k. žo­džio „na­ši“ – „sa­vi“) pro­pa­gan­dos ru­po­rais. Jų mo­ty­va­ci­ja la­bai įvai­ri – nuo ma­te­ria­li­nės nau­dos iki sa­vo an­tieu­ro­pie­tiš­kos, an­tia­me­ri­kie­tiš­kos ar an­ti­de­mo­kra­ti­nės po­zi­ci­jos rea­li­za­vi­mo. Šio­je sri­ty­je Lie­tu­vo­je Ru­si­jai są­mo­nin­gai dir­ba vos ke­lios de­šim­tys žmo­nių.

KGB ir FST de­zin­for­ma­ci­jos nesuklaidino

- Vie­nas svar­biau­sių hib­ri­di­nio ka­ro ele­men­tų yra de­zin­for­ma­ci­ja. Sa­vo kny­go­je ap­ra­šo­te kai ku­riuos at­ve­jus, kai KGB šį gink­lą nau­do­jo, pa­vyz­džiui, ak­ty­viau­siems Są­jū­džio vei­kė­jams komp­ro­mi­tuo­ti. Tar­kim, iki šiol po­pu­lia­rus gan­das apie „KGB agen­tą To­mą“. Kaip pa­pras­tam žmo­gui su­pras­ti, „kas yra kas“?

- Žmo­nės tu­ri ga­li­my­bę pa­tys da­ry­ti kai ku­rias iš­va­das, aš tik pa­de­du su­si­gau­dy­ti įvy­kių gran­di­nė­je, su­ras­ti kai ku­riuos pa­aiš­ki­ni­mus, at­skleis­ti KGB tiks­lus ir ga­li­my­bes. Juk jei mi­niu KGB in­ten­ci­jas da­bar gar­sių žur­na­lis­tų ar ži­niask­lai­dos prie­mo­nių sa­vi­nin­kų at­žvil­giu (Vi­to Tom­kaus, Rim­vy­do Va­lat­kos, Ar­tū­ro Ra­čo), šių žmo­nių ne­sta­tau į vie­ną gre­tą. Kiek­vie­no jų at­žvil­giu KGB vyk­dė skir­tin­gas ope­ra­ci­jas ar kė­lė sau skir­tin­gus už­da­vi­nius. Kol kas tik mi­niu, ta­čiau at­ei­ty­je, ma­tyt, teks ap­ra­šy­ti ke­lių bu­vu­sių KGB dar­buo­to­jų da­bar vyk­dy­tas de­zin­for­ma­vi­mo ope­ra­ci­jas, į ku­rių tink­lą pa­te­ko ir po­ra ga­na ži­no­mų ži­niask­lai­dos dar­buo­to­jų.

- Ar di­de­lę įta­ką bu­vę KGB dar­buo­to­jai da­ro šian­die­ni­niam Lie­tu­vos po­li­ti­niam ir eko­no­mi­niam gy­ve­ni­mui? Ar veik­da­mi iš­vien su Ru­si­jos FSB ar ki­to­mis prieš­iš­kų vals­ty­bių tar­ny­bo­mis jie dar ga­li pa­keis­ti Lie­tu­vos ke­lią?

- Ne­ga­li­ma per­dė­ti KGB dar­buo­to­jų įta­kos, nes daug kas pa­si­kei­tė. Bu­vo lai­ko­tar­pis, kai 1990-1997 me­tais jie bu­vo ak­ty­vūs vers­le, ma­siš­kai kū­rė sau­gos tar­ny­bas. Bu­vo vi­du­ti­nio ran­go KGB ka­ri­nin­kų, ku­rie įkū­rė sėk­min­gai vei­ku­sias įmo­nes in­for­ma­ti­kos, ener­ge­ti­kos ir ki­to­se sri­ty­se ar ta­po vers­lo kon­sul­tan­tais. 1999 me­tais įve­dus ap­ri­bo­ji­mus „bu­vu­sie­siems“ dirb­ti kraš­to ap­sau­gos ir tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­se, di­des­nę da­lį ten dir­bu­sių bu­vu­sių KGB dar­buo­to­jų at­ri­bo­jo nuo įta­kos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms.

Vis dėl­to rei­kia su­pras­ti, kad KGB dar­buo­to­jai nie­kur ne­iš­ny­ko. Kai ku­rie jų emig­ra­vo, di­de­lė da­lis - jau pen­si­nin­kai, ma­žes­nė da­lis ta­po vers­li­nin­kais. Jie iš­lai­ko tar­pu­sa­vio kor­po­ra­ty­vi­nius kon­tak­tus, bet pa­keis­ti Lie­tu­vos stra­te­gi­nių ap­sisp­ren­di­mų jie ne­ga­li.

Taip, da­bar, esant ne­leng­viems san­ty­kiams su Ru­si­ja, vie­nas ki­tas KGB dar­buo­to­jas ak­ty­vuo­ja­mas da­ly­vau­ti de­zin­for­ma­ci­nė­se ak­ci­jo­se. Pir­miau­sia tai­ko­ma į Ko­vo 11-osios Lie­tu­vą kū­ru­sius po­li­ti­kus. Ta­čiau tai ne­ga­li su­silp­nin­ti Lie­tu­vos, ku­rios vi­suo­me­nė ti­krai ak­ty­viai rea­guo­ja į Ru­si­jos de­zin­for­ma­ci­nes at­akas ir per 25 me­tus ge­ro­kai pa­gi­li­no sa­vo ša­lies pra­ei­ties, jos is­to­ri­jos pa­ži­ni­mą.