ES pagaliau imasi saugumo ir gynybos klausimų
Pra­ėju­sią sa­vai­tę Eu­ro­pos Par­la­men­to ple­na­ri­nė­je se­si­jo­je Stras­bū­re pri­im­ta daug spren­di­mų, ne­su­lau­ku­sių de­ra­mo Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos dė­me­sio.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Eu­ro­pos Par­la­men­to ple­na­ri­nė­je se­si­jo­je Stras­bū­re pri­im­ta daug spren­di­mų, ku­rie ne­su­lau­kė de­ra­mo Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos dė­me­sio. Bu­vo svars­to­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos sau­gu­mo ir gy­ny­bos klau­si­mai. Pri­im­tos re­zo­liu­ci­jos dėl pa­dė­ties Si­ri­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, dėl ES san­ty­kių su Tur­ki­ja. Taip pat pers­kai­ty­tas pra­ne­ši­mas dėl ES po­li­ti­kos ko­vo­jant su de­zin­for­ma­ci­ja bei pro­pa­gan­da. Ren­giant do­ku­men­tus ak­ty­viai da­ly­va­vu­si EP Sau­gu­mo ir gy­ny­bos pa­ko­mi­te­čio na­rė Lai­ma Andrikienė at­sa­kė į „Lie­tu­vos ži­nių“ klau­si­mus.

Lai­kas dik­tuo­ja nau­jas sąlygas

– Po pra­ei­tos sa­vai­tės spren­di­mų su­si­da­ro įspū­dis, kad ES pra­de­da ryž­tin­giau spręs­ti sa­vo sau­gu­mo ir gy­ny­bos klau­si­mus.

– ES elg­tis ryž­tin­giau ver­čia pats gy­ve­ni­mas, nes trauk­tis ar ty­lė­ti ne­pro­tin­ga ir pa­vo­jin­ga. Prob­le­mų gau­są ro­do jau pa­čių re­zo­liu­ci­jų ai­bė ir ne­abe­jo­ti­na jų svar­ba. Per vie­ną sa­vai­tę pri­im­tos re­zo­liu­ci­jos dėl ES bend­ro­sios gy­ny­bos po­li­ti­kos, ES ir Tur­ki­jos san­ty­kių, dėl ES ko­vos su de­zin­for­ma­ci­ja ir prieš­iš­ka pro­pa­gan­da, taip pat ki­ti do­ku­men­tai. Ypač svar­bu, kad rim­tai bu­vo ap­ta­ria­ma de­zin­for­ma­ci­ja ir prieš­iš­ka pro­pa­gan­da.

– Tur­būt ne­rei­kia daug iš­min­ties no­rint su­pras­ti, kad bu­vo ieš­ko­ma bū­dų ko­vo­ti su Krem­liaus vyk­do­ma de­zin­for­ma­ci­ja bei prieš­iš­ka pro­pa­gan­da.

– Taip, ga­li­ma tai va­din­ti „tre­čių­jų ša­lių“ pro­pa­gan­da, nu­kreip­ta prieš ES, bet, be abe­jo­nės, po šiuo eu­fe­miz­mu vi­sų pir­mą sly­pi Krem­liaus ak­ty­viai ve­da­mi in­for­ma­ci­niai ka­rai. ES, NA­TO, mū­sų Ry­tų kai­my­nys­tės par­tne­riai yra šio ka­ro tai­ki­niai. Kal­bė­da­ma apie in­for­ma­ci­nį ka­rą, tu­riu gal­vo­je vi­sas jo for­mas – ir at­vi­ras ir pa­slėp­tas. Nau­do­ja­mos vi­sos prie­mo­nės – tra­di­ci­nė ži­niask­lai­da, so­cia­li­niai tink­lai, mo­kyk­li­nės prog­ra­mos, ban­do­ma da­ry­ti įta­ką ES po­li­ti­nėms par­ti­joms. Sten­gia­ma­si iš­nau­do­ti so­cia­li­nę įtam­pą, iš­pu­čia­mos net men­kiau­sios mū­sų ne­sėk­mės. Da­ro­ma vis­kas, kad bū­tų su­griau­tas bend­ra­dar­bia­vi­mas abi­pus At­lan­to, ne­bū­tų pa­si­ra­šy­ta lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tis su JAV. Pa­dė­tis yra to­kia, kad ES ne­be­ga­li dels­ti. Vi­siš­kai aki­vaiz­du, kad su­by­rė­jus SSRS ir pa­si­bai­gus šal­ta­jam ka­rui ES per anks­ti at­si­pa­lai­da­vo ir pa­ti­kė­jo ne­sus­tab­do­ma de­mo­kra­ti­jos sklai­da.

EP – susiskaldymas

– Pra­ne­ši­mui dėl ES stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos, sie­kiant ne­utra­li­zuo­ti prieš ES nu­kreip­tą pro­pa­gan­dą, bu­vo pri­tar­ta, ta­čiau šiuo klau­si­mu vie­ny­bės ne­bu­vo.

– De­ja, bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai ro­do, kiek daug bu­vo bal­sa­vu­sių­jų prieš šį do­ku­men­tą. 304 bal­sa­vo „už“, 179 – „prieš“ ir 208 su­si­lai­kė ar­ba ne­pa­lai­kė do­ku­men­to. Iš vi­so EP – 751 na­rys. Tai­gi pra­ne­ši­mo nuo­sta­tas pa­lai­kė ma­žiau nei pu­sė da­ly­va­vu­sių bal­sa­vi­me. Krem­liaus po­li­ti­kos ir pro­pa­gan­dos gy­nė­jų bu­vo tiek daug, kad kar­tais bu­vo su­nku pa­ti­kė­ti, jog vi­sa tai vyks­ta EP, svar­biau­sio­je ES ins­ti­tu­ci­jo­je.

– Ko­dėl EP vy­rau­ja toks anks­čiau ne­bū­din­gas su­sis­kal­dy­mas?

– EP yra šian­die­ni­nės ES ir jos pi­lie­čių nuo­tai­kų at­spin­dys. Da­lis eu­ro­pie­čių ne­įž­vel­gia pa­vo­jų nei dėl Ru­si­jos vyk­do­mų ka­rų Ukrai­no­je ir Si­ri­jo­je, Kry­mo anek­si­jos ir oku­pa­ci­jos, nei dėl da­lies Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jos oku­pa­ci­jos, ne­pas­te­bi Ru­si­jos pro­vo­ka­ci­jų ir gra­si­ni­mų NA­TO ir ES. Di­džio­ji da­lis vi­suo­me­nės ne­ma­to, ne­gir­di, ne­gal­vo­ja, nes ta­po ma­din­ga sa­ky­ti: „Po­li­ti­ka man ne­rū­pi, po­li­ti­ko­je aš ne­da­ly­vau­ju.“ To­kios nuo­sta­tos – di­de­lė Krem­liaus pro­pa­gan­dos sėk­mė. Be­je, ES su­si­du­ria ne tik su Krem­liaus pro­pa­gan­da – sa­vo pro­pa­gan­dos tink­lus tu­ri ir kraš­tu­ti­nės is­la­mis­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos, pa­vyz­džiui, „Is­la­mo vals­ty­bė“ (IS).

– Ką kon­kre­čiai šio­je sri­ty­je ga­lė­tų nu­veik­ti ES ir NA­TO?

– Tarp ES vals­ty­bių rei­kia ge­res­nės koor­di­na­ci­jos, rei­kia nuo­la­ti­nės ste­bė­se­nos, iš ko­kių šal­ti­nių fi­nan­suo­ja­ma prieš­iš­ka pro­pa­gan­da. Be to, bū­ti­na su­stip­rin­ti ES vals­ty­bių žval­gy­bų bend­ra­dar­bia­vi­mą iš­sau­gant kiek­vie­nos jų au­to­no­miš­ku­mą. Bū­ti­nos ir in­ves­ti­ci­jos į vi­suo­me­nės švie­ti­mą, ku­ris pa­dė­tų su­sio­rien­tuo­ti mil­ži­niš­ka­me in­for­ma­ci­jos srau­te ir kri­tiš­kai ver­tin­ti gau­na­mą in­for­ma­ci­ją.

– Ką dar ga­li pa­da­ry­ti ES dėl sa­vo sau­gu­mo?

– Tu­ri­me su­vok­ti, kad su­si­du­ria­me su rim­tu pa­vo­ju­mi, to­dėl mū­sų at­sa­kas tu­ri bū­ti stip­rus. Ne taip, kaip iki šiol, kai ES reak­ci­jos aps­kri­tai ne­bu­vo ar­ba ji bu­vo pa­vė­luo­ta ir men­ka. Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui rū­pi daug dau­giau nei vien po­so­vie­ti­nė erd­vė. To­dėl NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo spren­di­mai tu­ri bū­ti įgy­ven­di­na­mi, NA­TO ba­ta­lio­nai tu­ri at­si­ras­ti vi­so­se tri­jo­se Bal­ti­jos vals­ty­bė­se ir Len­ki­jo­je. Bū­ti­na la­biau rem­ti Ukrai­ną. Tu­ri­me su­vok­ti, kad par­ama Ukrai­nai yra in­ves­ti­ci­ja į mū­sų pa­čių sau­gu­mą.

Krem­liaus revanšas

– Ko sie­kia­ma šiuo in­for­ma­ci­niu ka­ru bei pro­pa­gan­da?

– Tiks­las la­bai aiš­kus – tai re­van­šas ir nau­jos pa­sau­lio tvar­kos sie­kis. Krem­lius ne­no­ri su­si­tai­ky­ti su da­bar­ti­ne tvar­ka Eu­ro­po­je. SSRS su­iri­mas pa­tei­kia­mas kaip di­džiau­sia XX am­žiaus ka­tas­tro­fa. To­dėl nuo­sek­liai vei­kia­ma, kad bū­tų at­kur­ta Ru­si­jos im­pe­ri­ja, bent jau bu­vu­sios SSRS ri­bo­se. Pla­čiai nau­do­ja­ma ir na­cio­na­liz­mo kor­ta. Šia pro­ga pri­min­siu, jog ar­ti­miau­siu me­tu mi­nė­si­me svar­bią da­tą – Be­lo­ve­žo su­si­ta­ri­mo pa­si­ra­šy­mą. 1991 me­tų gruo­džio 8-ąją Be­lo­ve­žo gi­rio­je Bo­ri­sas Jel­ci­nas ir Ge­na­di­jus Bur­bu­lis Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos var­du, Sta­nis­la­vas Šuš­ke­vi­čius Bal­ta­ru­si­jos SSR var­du, Leo­ni­das Krav­čiu­kas Ukrai­nos SSR var­du pa­si­ra­šė do­ku­men­tą, už­bai­gian­tį SSRS kaip tarp­tau­ti­nės tei­sės su­bjek­to eg­zis­ta­vi­mą. Po to SSRS pre­zi­den­tui Mi­chai­lui Gor­ba­čio­vui ne­li­ko nie­ko ki­to, tik at­sis­ta­ty­din­ti, ir jis tai pa­da­rė gruo­džio 25 die­ną, tad jau gruo­džio 26-ąją SSRS ne­be­li­ko. Kas ta­da ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad ji vėl ban­dys kel­tis iš pe­le­nų au­to­ri­ta­ri­nės ir ag­re­sy­vios Pu­ti­no Ru­si­jos pa­vi­da­lu? Kal­bant apie sank­ci­jas Ru­si­jai, jos ne tik ne­tu­ri bū­ti pa­nai­kin­tos, bet, prieš­in­gai – su­stip­rin­tos ar­ba bent jau iš­lai­ky­tos da­bar­ti­nės.

Sank­ci­jos Ru­si­jos eko­no­mi­kai at­siei­na vos 1–1,5 proc. jos bend­ro­jo na­cio­na­li­nio pro­duk­to. Ru­si­jos eko­no­mi­nė ga­lia nė­ra di­de­lė, jo­je su­ku­ria­ma vos 2,5 proc. bend­ro­jo pa­sau­lio vi­daus pro­duk­to; ES da­lis – 25 proc., t. y. 10 kar­tų di­des­nė.

– Ko­kius ki­tus do­ku­men­tus, pri­im­tus per tą sa­vai­tę, iš­skir­tu­mė­te?

– EP Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas ini­ci­ja­vo re­zo­liu­ci­ją, skir­tą rin­ki­mams Bal­ta­ru­si­jo­je. Ke­le­tas Lie­tu­vos eu­ro­par­la­men­ta­rų pa­tei­kė bal­sų dau­gu­ma pri­im­tas pa­tai­sas, ra­gi­nan­čias už­ti­krin­ti As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės sta­ty­bos sau­gu­mą. Ta­čiau ma­nau, kad Bal­ta­ru­si­ja ją sta­tys ir to­liau. Mū­sų tiks­las – ati­džiai ste­bė­ti ir siek­ti, kad bū­tų lai­ko­ma­si tarp­tau­ti­nių stan­dar­tų ir rei­ka­la­vi­mų, kad to­ji jė­gai­nė bū­tų mak­si­ma­liai sau­gi.

Ki­tas svar­bus EP spren­di­mas – ES ir Tur­ki­jos de­ry­bų mo­ra­to­riu­mas, ar­ba įšal­dy­mas. EP nuo­sta­tas ga­li­ma pa­aiš­kin­ti pa­pras­tai – Tur­ki­ja net ne­sis­ten­gia ati­tik­ti ES vals­ty­bėms na­rėms ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų. 2005 me­tais pra­si­dė­ju­sios ES ir Tur­ki­jos de­ry­bos dėl na­rys­tės ES bu­vo ne­sėk­min­gos – per dvy­li­ka me­tų pa­vy­ko baig­ti ir už­da­ry­ti tik vie­ną iš 35 de­ry­bi­nių sky­rių. O po va­sa­rą ne­pa­vy­ku­sio per­vers­mo Tur­ki­jos pre­zi­den­tas Re­ce­pas Tayyi­pas Er­do­ga­nas ėmė to­kiais au­to­ri­ta­ri­niais bū­dais stip­rin­ti sa­vo val­džią, tad Tur­ki­ja vis la­biau tols­ta nuo ES.

Lau­kiu die­nos, kai ES ga­lės at­nau­jin­ti de­ry­bas su Tur­ki­ja dėl jos na­rys­tės, bet tam ši ša­lis tu­ri grįž­ti į de­mo­kra­ti­jos plė­tros ke­lią.