ES labiausiai pasitiki lietuviai, mažiausiai – graikai
La­biau­siai Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) pa­si­ti­ki lie­tu­viai ir ru­mu­nai, ma­žiau­siai – Kip­ro ir Grai­ki­jos gy­ven­to­jai, at­sklei­dė nau­jas ty­ri­mas.

Po­li­to­lo­gas Liu­tau­ras Gu­džins­kas sa­ko, kad lie­tu­vių pa­lan­ku­mą ES le­mia ne­igia­mas po­žiū­ris į na­cio­na­li­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jas bei Ru­si­jos kai­my­nys­tė, o grai­kai ES ne­pa­si­ti­ki dėl griež­tų rei­ka­la­vi­mų tau­py­ti.

Eu­ro­ba­ro­me­tro apk­lau­sos me­tu 68 proc. lie­tu­vių ir tiek pat ru­mu­nų at­sa­kė, kad yra lin­kę pa­si­ti­kė­ti ES. Ne­pa­si­ti­kė­ji­mą ES iš­sa­kė 17 proc. apk­lau­sos Lie­tu­vo­je da­ly­vių – ma­žiau­siai ES, ki­ti ne­tu­rė­jo nuo­mo­nės. Ru­mu­ni­jo­je pa­si­ti­kė­ji­mą ES iš­sa­kė 68 proc. res­pon­den­tų.

Kip­re ES pa­si­ti­ki 23 proc., Grai­ki­jo­je – 26 proc. gy­ven­to­jų, ro­do apk­lau­sa.

Vi­so­se 28 ES ša­ly­se ES pa­si­ti­ki vi­du­ti­niš­kai 40 proc. gy­ven­to­jų, ne­pa­si­ti­ki – 46 proc.

Dau­giau ne­pa­si­ti­kin­čių nei pa­si­ti­kin­čių yra ir di­džio­sio­se ša­ly­se – Vo­kie­ti­jo­je, Pra­ncū­zi­jo­je ir Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Lat­vi­jo­je ES pa­si­ti­ki 51 proc., Es­ti­jo­je – 55 proc., Len­ki­jo­je – 48 proc. apk­laus­tų­jų.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to lek­to­rius L.Gu­džins­kas tei­gė, jog lie­tu­viai ES tvir­tai pa­si­ti­ki nuo pat na­rys­tės pra­džios 2004 me­tais.

Pa­sak jo, lie­tu­viai nė­ra lin­kę pa­si­ti­kė­ti sa­vo vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis ir to­dėl Lie­tu­vo­je „eu­ro­pi­nio val­dy­mo idė­ja yra la­bai pa­lai­ko­ma“.

„Ma­no­ma, kad eu­ro­pi­nis val­dy­mas yra ge­ras val­dy­mas ir ge­res­nis nei mū­sų“, – BNS sa­kė po­li­to­lo­gas.

Jo tei­gi­mu, tei­gia­mą lie­tu­vių po­žiū­rį į ES taip pat su­for­muo­ja ir Ru­si­jos kai­my­nys­tė – ša­lies gy­ven­to­jai ma­no, kad pri­klau­sy­ti Eu­ro­pos šei­mai yra sau­giau.

„Ly­gi­nant mus su Va­ka­rų Eu­ro­pa, jie ne­tu­ri tos Ru­si­jos grės­mės, jie ne­bu­vo oku­puo­ti, jie ne­tu­ri to­kio grės­min­go kai­my­no“, – kal­bė­jo L.Gu­džins­kas.

Pa­klaus­tas, ko­dėl lie­tu­vių pa­si­ti­kė­ji­mas ES yra ke­lio­li­ka pro­cen­tų di­des­nis nei li­ku­sio­se Bal­ti­jos ša­ly­se, eks­per­tas pri­mi­nė, kad šioms vals­ty­bėms sto­jant į ES, jos ins­ti­tu­ci­jos spau­dė tiek Lat­vi­ją, tiek Es­ti­ją im­tis spręs­ti ru­sa­kal­bių gy­ven­to­jų prob­le­mas.

„Tas sa­vo ruo­žtu kė­lė tam ti­krą ne­pa­si­ten­ki­ni­mą iš es­tų ir lat­vių. Da­bar ne­tgi ga­li bū­ti at­virkš­čiai: ru­sa­kal­biai daug ti­kė­jo­si, kad ES pri­si­dės ge­ri­nant jų pa­dė­tį, bet da­bar ma­no­ma, kad ES ma­žai ką pa­de­da“, – sa­kė po­li­to­lo­gas.

L.Gu­džins­kas tei­gė, kad Grai­ki­jos ne­pa­si­ti­kė­ji­mą ES ga­li­ma aiš­kin­ti eko­no­mi­ne kri­ze ir griež­to­mis kre­di­to­rių tau­py­mo są­ly­go­mis. Kip­ro ne­pa­si­ti­kė­ji­mą ES jis aiš­ki­no taip pat di­de­le ban­kų kri­ze 2012–2013 me­tais ir griež­tais sko­lin­to­jų rei­ka­la­vi­mais mai­nais už 10 mlrd. eu­rų pa­sko­lą, taip pat tra­di­ciš­kai glau­džiais ry­šiais su Grai­ki­ja.

Vis­gi po­li­to­lo­gas pa­brė­žia, kad grai­kai, ne­pai­sant ne­pa­si­ti­kė­ji­mo tarp­tau­ti­niais ES kre­di­to­riais, tei­gia­mai žiū­ri į na­rys­tę ES ir eu­ro zo­no­je.

Eu­ro­ba­ro­me­tro apk­lau­sa vyk­dy­ta šių me­tų ge­gu­žės 5 – 27 die­no­mis. Vi­so­je ES bu­vo apk­laus­ti 27758 as­me­nys, Lie­tu­vo­je – 1003 gy­ven­to­jai.