Energetikos ministerijos matematika
Du mi­li­jo­nai eu­rų. Tiek kai­nuo­tų Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos (EM) su­ma­ny­mas į vie­ną da­ri­nį – Inf­ras­truk­tū­ros re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bą (IRT) - su­jung­ti tris sa­va­ran­kiš­kai vei­kian­čias ins­ti­tu­ci­jas – Vals­ty­bi­nę kai­nų ir ener­ge­ti­kos kon­tro­lės ko­mi­si­ją, Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bą ir Vals­ty­bi­nę ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ją.

Nu­ma­ty­tai reor­ga­ni­za­ci­jai pri­ta­ria Vy­riau­sy­bė, taip pat ir da­lis Sei­mo na­rių. Ta­čiau skep­ti­kai ne­igia­mai ver­ti­na tri­jų ga­na skir­tin­gas funk­ci­jas at­lie­kan­čių ins­ti­tu­ci­jų su­jun­gi­mą. Dar di­des­nių abe­jo­nių ke­lia to­kio jun­gi­mo iš­lai­dos.

Ko­le­gia­li institucija

IRT įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ma­ty­ta, kad ši ta­ry­ba bus sa­va­ran­kiš­ka na­cio­na­li­nė vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja. Jos tei­ses ir par­ei­gas įgy­ven­din­tų ir nuo­sta­tus tvir­tin­tų Vy­riau­sy­bė. IRT veiks kaip ko­le­gia­li sep­ty­nių na­rių ins­ti­tu­ci­ja, jos še­šis na­rius ir pir­mi­nin­ką prem­je­ro tei­ki­mu skir­tų pre­zi­den­tas pen­ke­rių me­tų ka­den­ci­jai. IRT, kaip ins­ti­tu­ci­ja, bū­tų at­skai­tin­ga pre­zi­den­tui, Sei­mui ir Vy­riau­sy­bei.

IRT, kaip mi­nė­ta, veiks ko­le­gia­liai, tik pir­mi­nin­kui bus su­teik­ta tei­sė pri­im­ti in­di­vi­dua­laus po­bū­džio spren­di­mus. Pla­nuo­ja­ma, kad IRT veik­la bus fi­nan­suo­ja­ma tiek iš vals­ty­bės biu­dže­to, tiek ir iš re­gu­liuo­ja­mų sek­to­rių, kaip šiuo me­tu yra fi­nan­suo­ja­ma vi­sų tri­jų sa­va­ran­kiš­kų ins­ti­tu­ci­jų veik­la. Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos veik­la yra fi­nan­suo­ja­ma iš rin­kos da­ly­vių mo­ka­mų mo­kes­čių. Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kon­tro­lės ko­mi­si­jos veik­la fi­nan­suo­ja­ma iš vals­ty­bės biu­dže­to ir iš įmo­kų nuo rin­kos da­ly­vių veik­los me­ti­nių pa­ja­mų. Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja fi­nan­suo­ja­ma biu­dže­to lė­šo­mis.

Pa­si­tar­naus vartotojams

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja pa­brė­žia, kad per­nai rug­sė­jį pert­var­ky­ti var­to­to­jų sau­gos sri­ties ūkio su­bjek­tų veik­los prie­žiū­rą at­lie­kan­čių ins­ti­tu­ci­jų veik­lą nu­ma­tė Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nis ko­mi­te­tas. Tam bu­vo pri­tar­ta ir bir­že­lį vy­ku­sia­me Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­me.

„IRT įsta­ty­mo pro­jek­tas ir su juo su­si­ję įsta­ty­mų pa­kei­ti­mo pro­jek­tai par­eng­ti sie­kiant kon­so­li­duo­ti inf­ras­truk­tū­rų re­gu­lia­vi­mo bei rin­kos prie­žiū­ros funk­ci­jas“, - LŽ aiš­ki­no EM Ad­mi­nis­tra­vi­mo ir bend­rų­jų rei­ka­lų sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ie­va Pe­tuš­kai­tė.

Nu­ma­to­ma, kad įkū­rus IRT bus su­ma­žin­ta ad­mi­nis­tra­ci­nė naš­ta vers­lui, la­biau prog­no­zuo­ja­ma, skaid­res­nė ir sta­bi­les­nė vers­lo ap­lin­ka, ne­bus iš­krai­po­mi in­ves­ti­ci­niai spren­di­mai, efek­ty­viau bus nau­do­ja­mi ins­ti­tu­ci­jų iš­tek­liai, op­ti­mi­zuo­tas dar­buo­to­jų skai­čius. Be to, bus ge­riau už­ti­kri­na­mos var­to­to­jų tei­sės ir tei­sė­ti in­te­re­sai inf­ras­truk­tū­rų pa­slau­gų sek­to­riu­je, vie­no lan­ge­lio pri­nci­pas ap­tar­nau­jant var­to­to­jus ir re­gu­liuo­ja­mų rin­kų da­ly­vius.

Jun­gi­mui neprieštaraus

Sei­mo Eko­no­mi­kos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis LŽ pri­pa­ži­no, kad kai ku­rios funk­ci­jos, ypač Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kon­tro­lės ko­mi­si­jos bei Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos, iš tie­sų dub­liuo­ja­mos. „Tad jas su­jung­ti yra tiks­lin­ga. Ta­čiau klau­si­mų ky­la dėl sie­kio prie šių dvie­jų ins­ti­tu­ci­jų pri­jung­ti Vals­ty­bi­nę ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ją“, - sa­kė R. Že­mai­tai­tis. Par­la­men­ta­ras pa­žy­mė­jo, kad bū­tent pa­sta­ro­ji ins­ti­tu­ci­ja at­lie­ka ki­to­kią funk­ci­ją. Ji kai ku­riais at­ve­jais kon­tro­liuo­ja Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kon­tro­lės ko­mi­si­jos bei Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos veik­lą.

Opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius pri­si­pa­ži­no, kad tuo me­tu, kai jis va­do­va­vo Vy­riau­sy­bei, pa­na­šūs siū­ly­mai bu­vo svars­to­mi. „Svar­biau­sia, kad bū­tų ge­rai ap­gal­vo­ti to­kio re­gu­lia­to­riaus veik­los tiks­lai ir pri­nci­pai, nes šiuo me­tu Lie­tu­vo­je re­gu­liuo­jant ener­ge­ti­kos kai­nas ky­la ne­ma­žai prob­le­mų, ku­rias su­ke­lia ne­la­bai aiš­kiai apib­rėž­ta re­gu­lia­to­riaus veik­la“, - tei­gė A. Ku­bi­lius. Kon­ser­va­to­rius pa­brė­žė, esą ne­svar­bu, kiek ši re­for­ma kai­nuos, ta­čiau jei tai leis su­tau­py­ti de­šim­tis mi­li­jo­nų eu­rų, ji bū­tų eko­no­miš­kai nau­din­ga.

Ta­čiau R. Že­mai­tai­tis įsi­ti­ki­nęs, kad iš šios reor­ga­ni­za­ci­jos ne­rei­kė­tų ti­kė­tis eko­no­mi­nio efek­to, ne­bent su­ma­žės eta­tų. Jis tei­gė la­bai abe­jo­jan­tis ir už­mo­jais eko­no­mi­nio efek­to siek­ti ma­ži­nant dar­buo­to­jų skai­čių. Par­la­men­ta­ras pri­mi­nė, kad op­ti­mi­zuo­jant pro­ku­ra­tū­ros ir teis­mų sis­te­mas te­bu­vo "pa­siek­ta", kad iš­lai­dos rea­liai pa­di­dė­jo.

Ste­bi­na pla­nuo­ja­mos išlaidos

EM nu­ro­dė, kad reor­ga­ni­za­vi­mo iš­lai­dos - dar­buo­to­jų su­kaup­tos at­os­to­gos, iš­ei­ti­nės iš­mo­kos, per­re­gis­tra­vi­mo są­nau­dos, in­ven­to­ri­za­ci­ja, iš­ka­bos, blan­kai, ants­pau­dai, lo­go­ti­pai, in­for­ma­ci­nių sis­te­mų pri­tai­ky­mo są­nau­dos, in­ves­ti­ci­jos ir pan. - ga­li siek­ti iki 2 mln. eu­rų. Tiek lė­šų teks at­sei­kė­ti iš vals­ty­bės biu­dže­to.

„Ne­rea­li su­ma pi­ni­gų! Tai skai­čiai „iš kos­mo­so“. Juk Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pla­nuo­ja­mai re­gio­nų ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tų pert­var­kai rei­kės apie 700 tūkst. eu­rų, nors ten dar­buo­to­jų yra ke­tu­ris kar­tus dau­giau“, - ste­bė­jo­si R. Že­mai­tai­tis. Jis pa­žyė­jo, kad nu­ma­ty­to­se reor­ga­ni­zuo­ti įstai­go­se dar­buo­to­jų tė­ra apie 60. „Ma­nau, kad ke­li šim­tai tūks­tan­čių eu­rų – tai mak­si­ma­li su­ma, ku­rios ga­li rei­kė­ti reor­ga­ni­za­ci­jai, bet ti­krai ne 2 mln. eu­rų“, - tvir­ti­no R. Že­mai­tai­tis.