Emigrantės: arba pavardė, arba pilietybė
Emig­ra­ci­jo­je gy­ve­nan­čios ir už už­sie­nie­čių iš­te­kė­ju­sios mo­te­rys kar­tais ver­čia­mos rink­tis ar­ba Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, ar­ba vy­ro pa­var­dę, jei­gu jo­je esa­ma ko­kių nors ne­lie­tu­viš­kų raš­me­nų.

„Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­ta kau­nie­tė Liu­ci­ja But­kie­nė ti­ki­no, kad jos du­kra, gy­ve­nan­ti Ai­ri­jo­je ir iš­te­kė­ju­si už ai­rio, vei­kiau­siai tu­rės at­si­sa­ky­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės, jei no­rės iš­sau­go­ti vy­ro pa­var­dę ir šei­mą. Ir vi­sai ne dėl ko­kių nors po­li­ti­nių, et­ni­nių ar ki­to­kių pa­žiū­rų, bet dėl Lie­tu­vos įsta­ty­muo­se įtvir­tin­tos pa­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se tvar­kos.

Var­gas dėl apostrofo

„Du­kros vy­ro pa­var­dė – O'Reil­ly. Ne­tru­kus jai rei­kės keis­tis lie­tu­viš­ką pa­są. Ta­čiau do­ku­men­to su šia pa­var­de ji gau­ti ne­ga­lės, nes nė­ra to­kio lie­tu­viš­ko raš­mens kaip apos­tro­fas. Taip man iš­aiš­ki­no Kau­no val­di­nin­kai“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Anot L. But­kie­nės, jei Lie­tu­vos val­di­nin­kai iš tie­sų ne­su­tiks iš­duo­ti du­krai as­mens do­ku­men­tų su jos pri­im­ta vy­ro pa­var­de, šiai tie­siog ne­liks ki­to pa­si­rin­ki­mo, kaip tik dėl apos­tro­fo at­si­sa­ky­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bes. „Dėl to­kio žings­nio bus la­bai gai­la ir man, ir du­krai, bet ki­tos iš­ei­ties ne­ma­to­me“, – pa­brė­žė L. But­kie­nė.

Pa­gal įsta­ty­mo raidę

Kaip tvir­ti­na­ma Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­teik­ta­me pa­aiš­ki­ni­me, ši ins­ti­tu­ci­ja ne­tu­ri duo­me­nų, kad kas nors bū­tų at­si­sa­kęs Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės dėl to, jog as­mens do­ku­men­tuo­se bū­tų rei­ka­lau­ja­ma už­sie­nie­tiš­ką su­tuok­ti­nio pa­var­dę įra­šy­ti trans­kri­buo­tą.

„As­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ir pa­so įsta­ty­mas nu­sta­to, kad duo­me­nys as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lė­je ir pa­se įra­šo­mi lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, pi­lie­čio var­das (var­dai) ir pa­var­dė – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mų ir ki­tų tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mą as­mens do­ku­men­tuo­se, nu­sta­ty­ta tvar­ka. Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sios Ta­ry­bos 1991 me­tų sau­sio 31 die­nos nu­ta­ri­mą „Dėl var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­se“, Lie­tu­vos pi­lie­čio pa­se var­dai ir pa­var­dės ra­šo­mi lie­tu­vių kal­bos raš­me­ni­mis pa­gal tu­ri­mų pa­sų ar ki­tų as­mens do­ku­men­tų, ku­riais re­mian­tis iš­duo­da­mas pa­sas, lie­tu­viš­kus įra­šus“, – aiš­ki­no mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai.

Be to, Lie­tu­vos pi­lie­čiui su­da­rius san­tuo­ką su už­sie­nio pi­lie­čiu, ši san­tuo­ka pir­miau­sia tu­ri bū­ti aps­kai­ty­ta tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka. Tai da­ro ci­vi­li­nės me­tri­ka­ci­jos įstai­gos pa­gal Ci­vi­li­nės me­tri­ka­ci­jos tai­syk­les.

Spren­džia teismuose

Keis­ti pa­var­džių ra­šy­mo lie­tu­viš­kuo­se do­ku­men­tuo­se tvar­ką ga­li tek­ti ne tik dėl daž­nė­jan­čių pra­šy­mų įra­šy­ti do­ku­men­tuo­se ne­lie­tu­viš­kai skam­ban­čią pa­var­dę, bet ir dėl teis­mų spren­di­mų. Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių fon­das pra­ne­šė, kad pir­ma­die­nį Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nis­tra­ci­nis teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus prop­roa­nū­kio by­lą, nu­spren­dė pa­nai­kin­ti Mig­ra­ci­jos val­dy­bos spren­di­mą, ku­riuo bu­vo at­si­sa­ky­ta iš­duo­ti pa­są ne­pil­na­me­tei Ale­xiai Go­rec­ki-Mic­kie­wicz. Mer­gai­tė jau 11 me­tų gy­ve­na Lie­tu­vo­je ir vi­suo­se re­gis­truo­se, mo­kyk­lo­je, svei­ka­tos įstai­go­se yra iden­ti­fi­kuo­ja­ma pa­gal ori­gi­na­lų as­men­var­dį, nes jai gi­mus Lie­tu­va be men­kiau­sių keb­lu­mų iš­da­vė tiek lie­tu­viš­ką gi­mi­mo liu­di­ji­mą, tiek lie­tu­viš­ką pa­są su x ir w. Ta­čiau pa­si­bai­gus pa­so ga­lio­ji­mui Lie­tu­va nu­spren­dė ne­beiš­duo­ti nau­jo do­ku­men­to, kol vai­kas ne­pa­keis var­do ir pa­var­dės.

Val­džios ins­ti­tu­ci­jas san­tuo­kos ir vai­ko gi­mi­mo liu­di­ji­muo­se įra­šy­ti ori­gi­na­lias pa­var­des yra įpa­rei­go­jęs ir Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mas. Jis nag­ri­nė­jo lie­tu­vės, iš­te­kė­ju­sios už Ny­der­lan­dų pi­lie­čio, by­lą dėl pa­var­dės Ou­wens.

Ona Valiukevičiūtė.

Yra kaip yra

Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Ona Va­liu­ke­vi­čiū­tė „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, jog kol kas keis­ti Lie­tu­vos įsta­ty­mus, kad pa­na­šios da­ry­bos pa­var­dės bū­tų ra­šo­mos lie­tu­viš­kuo­se do­ku­men­tuo­se jų ne­lie­tu­vi­nant, ne­nu­ma­ty­ta. Be to, net ko­mi­si­jo­je to­kia te­ma ne­bu­vo nag­ri­nė­ja­ma. Mat prieš ku­rį lai­ką svars­tant, kaip lie­tu­viš­kuo­se do­ku­men­tuo­se tu­rė­tų bū­ti ra­šo­mos ne­lie­tu­viš­kos pa­var­dės, Sei­me bu­vo ap­sisp­ręs­ta ne­lie­tu­viš­kų ra­šy­bos ženk­lų ne­įsi­leis­ti, iš­sky­rus w, nes to­kia rai­dė Lie­tu­vo­je ra­šy­ta prieš­ka­riu.

Anot par­la­men­ta­rės, w la­bai po­pu­lia­ri len­kiš­ko­se ir vo­kiš­ko­se pa­var­dė­se. Jas su šia rai­de tu­ri ir daž­na mo­te­ris, iš­te­kė­ju­si už tų tau­ty­bių vy­rų. Ta­čiau dėl ki­to­kių ženk­lų nau­do­ji­mo lie­tu­viš­ko­se pa­var­dė­se Sei­mas net ne­dis­ku­ta­vo.

„Šios ka­den­ci­jos par­la­men­tas bu­vo ap­sisp­ren­dęs elg­tis bū­tent taip. Gal nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas bus li­be­ra­les­nis ir ne taip griež­tai pa­žvelgs į to­kių pa­var­džių ra­šy­mą lie­tu­viš­kuo­se do­ku­men­tuo­se“, – svars­tė O. Va­liu­ke­vi­čiū­tė.

Prob­le­ma išsprendžiama

Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja (VLKK) dar 2014 me­tų rug­sė­jį pa­siū­lė nau­jo­vę – at­siž­vel­giant į nau­jas rea­li­jas, su už­sie­nie­čiu san­tuo­ką su­da­riu­sio ir jo pa­var­dę pri­ėmu­sio Lie­tu­vos pi­lie­čio, taip pat to­kių su­tuok­ti­nių vai­kų pa­var­des ra­šy­ti lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis, do­ku­men­to šal­ti­niu lai­kant už­sie­nie­čio as­mens do­ku­men­tą. To­dėl kal­bos ser­gė­to­jams pa­tiems bu­vo įdo­mu, ko­dėl Lie­tu­vos val­di­nin­kai at­si­sa­ko į lie­tu­viš­ką pa­są įra­šy­ti pa­var­dę O'Reil­ly.

Anot VLKK vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Ais­tės Pa­ngo­ny­tės, apos­tro­fas yra kur kas pa­pras­tes­nis da­ly­kas nei rai­dė w, dėl jo ra­šy­mo mū­sų ša­ly­je ne­tu­rė­tų kil­ti jo­kių prob­le­mų ir net dis­ku­si­jų. „Lie­tu­vo­je apos­tro­fai ra­šo­mi ang­liš­ko­se ar ki­to­se pa­var­dė­se jau ne vie­nus me­tus. Už­ten­ka pa­var­ty­ti bib­lio­te­kų ka­ta­lo­gus“, – tvir­ti­no ji. Ko­mi­si­jos at­sto­vės tei­gi­mu, šiuo at­ve­ju apos­tro­fo do­ku­men­tuo­se ne­bent ne­ga­li­ma ra­šy­ti tik dėl ko­kių nors tech­ni­nių kliū­čių.

Pa­sak A. Pa­ngo­ny­tės, ci­vi­li­nės me­tri­ka­ci­jos sky­riai dėl apos­tro­fų ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se bė­dų ne­tu­ri, nes pa­var­džių ra­šy­mo tai­syk­lės to ne­drau­džia. Ta­čiau prob­le­mų ky­la Gy­ven­to­jų re­gis­trui. Jo nau­do­ja­ma sis­te­ma pa­var­des su apos­tro­fu pri­pa­žįs­ta tik ne Lie­tu­vos pi­lie­čiams, tuo me­tu mū­sų vals­ty­bės pi­lie­čių pa­var­džių su apos­tro­fu – ne. Jos pri­va­lo bū­ti be šio ženk­lo.

„Gy­ven­to­jų re­gis­tro tar­ny­ba yra Re­gis­trų cen­tro pa­da­li­nys, ku­ris pa­val­dus Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai. Iš jos spe­cia­lis­tų su­lau­kė­me pra­ne­ši­mo, kad šis sis­te­mos prog­ra­mi­nis ne­sklan­du­mas bus iš­tai­sy­tas. Ti­kė­ki­mės, tai il­gai ne­truks“, – kal­bė­jo A. Pa­ngo­ny­tė.

Vil­tis – nau­ja­sis Seimas

Vil­čių, kad nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas la­biau at­siž­velgs į da­bar­ties iš­šū­kius ir iš­ei­vi­jo­je gy­ve­nan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių prob­le­mas, ne­pra­ran­da Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės at­sto­vė Lie­tu­vo­je Vi­da Ban­dis. Ji „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė, kad ne­lie­tu­viš­kų pa­var­džių ra­šy­mo lie­tu­viš­kuo­se do­ku­men­tuo­se klau­si­mas ak­tua­lus ne tik Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tiems ki­tų tau­ty­bių as­me­nims, bet ir už­sie­ny­je gy­ve­nan­tiems lie­tu­viams.

„Ti­kiuo­si, nau­jos ka­den­ci­jos Sei­me prie tų da­ly­kų bus grįž­ta. Ne tik dėl pa­var­džių ra­šy­mo, bet ir dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės, net bal­sa­vi­mo už­sie­ny­je tvar­kos“, – sa­kė V. Ban­dis. Ji pa­žy­mė­jo, kad ne­vie­no­dos pa­var­dės tė­vų as­mens do­ku­men­tuo­se vė­liau su­ke­lia prob­le­mų jų vai­kams. To­dėl rei­kė­tų ras­ti komp­ro­mi­si­nį spren­di­mą, ku­ris ten­kin­tų tiek Lie­tu­vos pi­lie­čių tei­sė­tus lū­kes­čius, tiek sie­kius ap­sau­go­ti lie­tu­vių kal­bą nuo sve­ti­mų kal­bų įta­kos.