Emigracijai stabdyti šūkių nepakaks
Ieš­ko­da­mi bū­dų, kaip pa­ža­bo­ti emig­ra­ci­ją, po­li­ti­kai ban­do ka­bin­tis už šiau­do. Esą ge­riau­siai par­eng­ti „Sug­rįž­tan­čios Lie­tu­vos“ pla­ną ga­lė­tų du­kart per me­tus po­sė­džiau­jan­ti Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės (PLB) ko­mi­si­ja.

Po­li­to­lo­gai ir emig­ra­ci­jos ten­den­ci­jų ty­ri­nė­to­jai dėl to tik krai­po gal­vas – ką ga­li pa­da­ry­ti gru­pe­lė par­la­men­ta­rų ir iš­ei­vi­jos at­sto­vų, jei Lie­tu­vos ny­ki­mo ne­su­ge­ba pri­stab­dy­ti di­džiu­lė ar­mi­ja vyk­do­mo­jo­je val­džio­je triū­sian­čių val­di­nin­kų.

Ma­to išsigelbėjimą

Ke­li par­la­men­ta­rai pa­siū­lė iš­plės­ti jau 12 me­tų vei­kian­čios Sei­mo ir PLB ko­mi­si­jos įga­lio­ji­mus. So­cial­de­mo­kra­to An­ta­no Vin­kaus, „vals­tie­tės“ Do­vi­lės Ša­ka­lie­nės ir opo­zi­ci­nių kon­ser­va­to­rių Vy­tau­to Juo­za­pai­čio bei Žy­gi­man­to Pa­vi­lio­nio nuo­mo­ne, šią ko­mi­si­ją rei­kia įpa­rei­go­ti reng­ti ir Sei­mui teik­ti tvir­tin­ti „Sug­rįž­tan­čios Lie­tu­vos“ pla­ną, ku­riuo bū­tų sie­kia­ma su­da­ry­ti są­ly­gas už­sie­ny­je gy­ve­nan­tiems lie­tu­viams grįž­ti gy­ven­ti į tė­vy­nę.

Kaip „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė Ž. Pa­vi­lio­nis, per 26 at­kur­tos ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos gy­va­vi­mo me­tus vals­ty­bės lyg­me­niu nie­kas ne­si­rū­pi­no, kad ma­žė­tų emig­ra­ci­ja, at­si­ras­tų ga­li­my­bių su­sig­rą­žin­ti da­lį į už­sie­nį iš­vy­ku­sių pi­lie­čių. „Y­ra vie­na prog­ra­ma, bet ji skir­ta tik grįž­tan­čiai emig­ran­tų „grie­ti­nė­lei“. Rei­kia kal­bė­ti ir apie ki­tus par­vyk­ti no­rin­čius pi­lie­čius. Iki šiol Lie­tu­va už­sie­ny­je me­džio­jo vien in­ves­ti­ci­jas. O juk kiek­vie­nas žmo­gus tu­rė­tų bū­ti bran­gus kaip di­džiau­sia in­ves­ti­ci­ja, nes toks ir yra“, – aiš­ki­no jis ir kaip pa­vyz­dį pa­tei­kė Iz­rae­lį, ku­ria­me skur­ta net at­ski­ra mi­nis­te­ri­ja grįž­tan­čių­jų prob­le­moms spręs­ti.

Pa­sak Ž. Pa­vi­lio­nio, par­eng­ti ati­tin­ka­mą prog­ra­mą tu­rė­tų bū­tent Sei­mo ir PLB ko­mi­si­ja, nes ji ge­riau­siai ži­no prob­le­mas, su ku­rio­mis ga­li su­si­dur­ti iš emig­ra­ci­jos no­rin­tys grįž­ti tau­tie­čiai. „Sei­me pri­va­lo ras­tis po­li­ti­nė va­lia, ku­ri ska­tin­tų Vy­riau­sy­bę kur­ti pla­nus su­sig­rą­žin­ti iš­vy­ku­sius pi­lie­čius. Da­bar keis­ta, kad lie­tu­vių dirb­ti Lie­tu­vo­je rei­kia ieš­ko­ti Lon­do­ne“, – kal­bė­jo par­la­men­ta­ras.

Vien te­zių nereikia

Ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, per­nai iš Lie­tu­vos iš­vy­ko 46,5 tūkst. žmo­nių – 9,9 tūkst. dau­giau nei 2014-ai­siais. 2016-ųjų pra­džio­je Lie­tu­vo­je bu­vo 2,89 mln. nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų, ar­ba 32,7 tūkst. ma­žiau ne­gu prieš me­tus. Tuo me­tu im­ig­ra­ci­ja su­ma­žė­jo: 2014-ai­siais į ša­lį at­vy­ko 4,8 tūkst., 2015 me­tais – 3,7 tūkst. imigrantų

Pa­sak Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ro va­do­vės Aud­ros Si­pa­vi­čie­nės, var­gu ar po­li­ti­kai ir iš­ei­vi­jos vi­suo­me­ni­nin­kai su­ge­bės par­eng­ti to­kią prog­ra­mą, ku­rią įgy­ven­di­nant bū­tų ga­li­ma su­stab­dy­ti ar bent su­ma­žin­ti emig­ra­ci­ją, ką jau kal­bė­ti apie iš­vy­ku­sių­jų su­sig­rą­ži­ni­mą. „Sei­mo ko­mi­si­ja gal ir ga­lė­tų ap­tar­ti „Sug­rįž­tan­čios Lie­tu­vos“ pla­ną, bet jį par­eng­ti tu­rė­tų spe­cia­lis­tai. Juk ne­už­ten­ka vien įvar­dy­ti prob­le­mas, dar rei­kia ras­ti bū­dų ir fi­nan­si­nių iš­tek­lių joms spręs­ti. Iš­ei­vi­jos žmo­nės šir­di­mi gal ir su­pran­ta, kad no­ri ką nors nu­veik­ti, bet rea­liai to da­ry­ti ne­ga­li. Tai rim­tas vyk­do­mo­sios val­džios dar­bas, į ku­rį ji iki šiol rim­tai ne­žiū­rė­jo“, – tvir­ti­no Vil­niaus biu­ro va­do­vė.

Anot A. Si­pa­vi­čie­nės, reng­ti kon­kre­čius pla­nus tu­ri bū­tent spe­cia­lis­tai, ku­rių yra mi­nis­te­ri­jo­se, įvai­rio­se ki­to­se vyk­do­mo­sios val­džios ins­ti­tu­ci­jo­se. Ki­taip to­kia prog­ra­ma te­bus te­zių kra­ti­nys. Pri­vi­lio­ti emig­ran­tus su­grįž­ti ga­li­ma tik komp­lek­siš­kai spren­džiant eko­no­mi­nes, so­cia­li­nes, švie­ti­mo, svei­ka­tos ap­sau­gos ir ki­tas prob­le­mas.

Pa­dė­tų kon­kre­čios priemonės

A. Si­pa­vi­čie­nei pri­ta­rė po­li­to­lo­gas, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Al­gis Kru­pa­vi­čius. Jis pa­brė­žė, jog emig­ra­ci­jos stab­dy­mo prog­ra­mos, stra­te­gi­jos tu­ri bū­ti ku­ria­mos kiek­vie­no­je mi­nis­te­ri­jo­je, ir kaip pa­vyz­dį pa­tei­kė aukš­to­jo moks­lo sri­tį. A. Kru­pa­vi­čiaus ti­ki­ni­mu, rea­ly­bė to­kia, kad iš Lie­tu­vos į už­sie­nį stu­di­juo­ti yra iš­va­žia­vę be­veik 12 tūkst. stu­den­tų. Tuo me­tu iš Slo­vė­ni­jos, ku­ri ir pa­gal dy­dį, ir pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių pa­na­ši į Lie­tu­vą, sve­tur mo­ky­tis iš­vy­kę apie 3 tūkst. jau­nuo­lių.

„Jei Lie­tu­va su­sig­rą­žin­tų ne­mo­ka­mą aukš­tą­jį moks­lą bent ba­ka­lau­ro ly­giu, tai bū­tų aiš­ki ir kon­kre­ti emig­ra­ci­jos pre­ven­ci­jos prie­mo­nė. Esu ti­kras, kad taip pa­vyk­tų su­stab­dy­ti pro­tų ir ta­len­tų nu­te­kė­ji­mą. Ta­čiau tai ne ko­kios nors vie­ną ar du­kart per me­tus su­si­ren­kan­čios ko­mi­si­jos, bet kon­kre­čios mi­nis­te­ri­jos ir vi­sos vals­ty­bės rei­ka­las“, – pa­žy­mė­jo po­li­to­lo­gas.

Dar lie­pą Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė prie­mo­nių emig­ra­ci­jai ma­žin­ti ir grįž­ta­ma­jai mig­ra­ci­jai di­din­ti pla­nui. Kaip „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė Vy­riau­sy­bės kanc­le­rio pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Ri­man­tas Vait­kus, ja­me nu­ma­ty­tos tam ti­kros prie­mo­nės. Pir­mie­ji žings­niai įgy­ven­di­nant pla­ną jau ženg­ti – or­ga­ni­zuo­ti in­for­ma­ci­niai ren­gi­niai, per ku­riuos pri­sta­ty­ti Vers­lo kon­sul­tan­tų tink­lo ir Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­jų ga­li­my­bės smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo at­sto­vams. Ban­do­ma di­din­ti fi­nan­si­nių iš­tek­lių prie­ina­mu­mą vers­lui, ge­rin­ti dar­bo jė­gos kva­li­fi­ka­ci­jos ati­tik­tį dar­bo rin­kos reik­mėms. Šiuo me­tu ieš­ko­ma bū­dų į vie­ną tink­lą su­jung­ti esa­mus in­for­ma­ci­nius por­ta­lus, ku­riuo­se už­sie­nio lie­tu­viai ga­lė­tų ras­ti in­for­ma­ci­jos ir pra­kti­nės pa­gal­bos vi­sais klau­si­mais, su­si­ju­siais su grį­ži­mu į Lie­tu­vą ir gy­ve­ni­mu ša­ly­je.

„Kos­me­ti­kos“ nepakanka

Ta­čiau Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tas pla­nas su­lau­kė ne po­li­ti­kų kri­ti­kos. Kai ku­rie eko­no­mis­tai, so­cio­lo­gai tvir­ti­no, kad ja­me su­si­telk­ta į trum­pa­lai­kius spren­di­mus, trūks­ta stra­te­gi­nio po­žiū­rio, gau­su dek­la­ra­ty­vių tei­gi­nių.

So­cio­lo­go Vla­do Gai­džio žo­džiais, prieš rin­ki­mus vi­sos par­ti­jos sa­vo prog­ra­mo­se įra­šė, jog rei­kia ma­žin­ti emig­ra­ci­ją, bet kaip tai tu­ri bū­ti da­ro­ma, ne­la­bai aiš­ku. Anot jo, pa­grin­di­nės emig­ra­ci­jos prie­žas­tys – eko­no­mi­nės, ypač su­nku­mai smul­kia­jam vers­lui. „Va­žiuo­ji per ki­tas ša­lis ir ma­tai, kad jų mies­te­liuo­se pil­na ne­di­de­lių par­duo­tu­vė­lių, ser­vi­so įmo­nė­lių, o pa­žiū­rė­kit į Lie­tu­vą – smul­kio­jo vers­lo ne­be­li­kę“, – kal­bė­jo V. Gai­dys.

Jo ma­ny­mu, kol bus to­kia pa­dė­tis, apie emig­ran­tų su­sig­rą­ži­ni­mą ga­li­ma tik sva­jo­ti.