Emigracija stabdoma žodžiais
Lie­tu­vos gy­vas­čiai gra­san­ti prob­le­ma – taip apie re­kor­di­nę emig­ra­ci­ją kal­ba kai ku­rie mū­sų ša­lies po­li­ti­kai. Ta­čiau prob­le­ma tik kons­ta­tuo­ta, pa­sta­rai­siais me­tais to­liau ne­pa­sis­tū­mė­ta, ne­su­ge­bė­ta pa­siū­ly­ti efek­ty­vių re­cep­tų, kaip keis­ti pa­dė­tį.

Gy­ven­to­jų Lie­tu­vo­je ne­nu­mal­do­mai ma­žė­ja. Vien pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį mū­sų ša­lis dėl emig­ra­ci­jos ne­te­ko be­veik 22,8 tūkst. žmo­nių. Po­li­ti­kai su tuo kol kas ko­vo­ja tik dek­la­ra­ty­viais par­eiš­ki­mais.

Eks­per­tai pa­si­gen­da val­džios dė­me­sio emig­ra­ci­jai ma­žin­ti ir pa­žy­mi, kad ki­taip, nei vi­lia­si da­lis po­li­ti­kų, sa­vai­me ši prob­le­ma ne­iš­sisp­ręs.

Iš­vyks­ta jau­ni žmonės

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, per­nai gy­ven­ti sve­tur iš­vy­ko Ma­ri­jam­po­lės dy­džio mies­tas – 44,5 tūkst. gy­ven­to­jų. Tai be­veik 8 tūkst. žmo­nių dau­giau nei 2014-ai­siais. 1 tūkst. nuo­la­ti­nių ša­lies gy­ven­to­jų ten­ka 15,3 emig­ran­to (2014 me­tais – 12,5 emig­ran­to).

Per­nai į Lie­tu­vą im­ig­ra­vo 22,1 tūkst. žmo­nių – 2,2 tūkst. ma­žiau nei už­per­nai. Im­ig­ran­tų skai­čius 1 tūkst. nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo nuo 8,3 (2014 me­tais) iki 7,6.

Dau­giau­sia ša­lį pa­lie­ka jau­ni as­me­nys. Per­nai be­veik kas tre­čias emig­ra­vu­sy­sis bu­vo 19–26 me­tų, o kas penk­tas – 27–34 me­tų. Dau­gu­ma emig­ra­vu­sių­jų prieš iš­vyk­da­mi iš ša­lies ne­dir­bo me­tus ar il­giau.

Di­džio­ji da­lis emig­ran­tų ren­ka­si Va­ka­rus. Per­nai dau­gu­ma jų iš­vy­ko gy­ven­ti į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę (19 tūkst. – 42,7 proc.), Vo­kie­ti­ją (3,3 tūkst. – 7,5 proc.), Ai­ri­ją (3,2 tūkst. – 7,1 proc.), Nor­ve­gi­ją (2,9 tūkst. – 6,4 proc.). Da­lis gy­ven­to­jų emig­ra­vo į Ry­tų ša­lis: Ru­si­ją – 2,8 tūkst. (6,3 proc.), Ukrai­ną – 1,8 tūkst. (4 proc.).

Ko­ne kas an­tras iš na­mo su­grį­žu­sių emig­ran­tų per­nai ree­mig­ra­vo iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, kas de­šim­tas – iš Nor­ve­gi­jos ir Ai­ri­jos.

Ap­mau­di padėtis

Vie­nos val­dan­čių­jų par­ti­jų „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pa­ksas pri­pa­ži­no, kad emig­ra­ci­ja – di­džiu­lė mū­sų ša­lies rykš­tė. Jo ma­ny­mu, gy­ven­to­jai emig­ruo­ja dėl dau­gy­bės prie­žas­čių, pra­de­dant eko­no­mi­ne, po­li­ti­ne si­tua­ci­ja, bai­giant psi­cho­lo­gi­niais, sau­gu­mo as­pek­tais ir pan. „Veiks­nių daug. Ne­ži­nau, ku­ris jų šian­dien yra svar­biau­sias. Ta­čiau dau­ge­lis emig­ran­tų sa­ko: „Su­sit­var­ky­ki­te vals­ty­bė­je, gal ta­da ir grį­ši­me“, – sa­kė jis.

R. Pa­ksas ne­gai­lė­jo kri­ti­kos val­džiai, esą ne­de­dan­čiai rei­kia­mų pa­stan­gų prob­le­mai spręs­ti. Po­li­ti­kas pri­mi­nė, kad tik po tre­jų me­tų de­ry­bų val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos Po­li­ti­nė­je ta­ry­bo­je pa­vy­ko su­si­tar­ti dėl par­la­men­ti­nės Mig­ra­ci­jos ko­mi­si­jos įkū­ri­mo.

Nors per­nai še­šios par­la­men­ti­nės par­ti­jos pa­si­ra­šė po­li­ti­nį su­si­ta­ri­mą dėl emig­ra­ci­jos, šis do­ku­men­tas kol kas ne­ta­po kel­ro­de žvaigž­de sie­kiant su­lai­ky­ti gy­ven­to­jų emig­ra­vi­mą. „Net ap­mau­du gir­dė­ti, kad Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris skel­bia apk­lau­są, dėl ko žmo­nės iš­vyks­ta. Kai jau be­veik 1 mln. žmo­nių iš­vy­ko, pra­de­da­ma do­mė­tis, ko­dėl žmo­nės iš­vyks­ta, kas juos ska­ti­na“, – kaip ne­tin­ka­mą pa­vyz­dį mi­nė­jo „tvar­kie­čių“ ly­de­ris.

Anot R. Pa­kso, bū­ti­na par­eng­ti iš­sa­mią emig­ra­ci­jos su­val­dy­mo prog­ra­mą ir rea­liais veiks­mais pra­dė­ti stab­dy­ti šį pro­ce­są. Prie kon­kre­čių prie­mo­nių esą pri­si­dė­tų kon­kre­ti fi­nan­si­nė, mo­kes­ti­nė par­ama jau­ni­mui, šei­moms, vai­kus au­gi­nan­tiems tė­vams, per­mai­nos švie­ti­mo sri­ty­je ir pan. „Tik da­ry­ki­me. De­ja, šian­dien ma­to­me, kad la­bai leng­va nu­pirk­ti pės­ti­nin­kų ko­vos ma­ši­nas „Bo­xer“, prieš­tan­ki­nes ra­ke­tas ar dar ką nors, bet ne­si­rū­pin­ti emig­ra­ci­ja“, – ap­gai­les­ta­vo jis.

Šven­ta vie­ta tuš­čia nebūna

Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Al­gir­das Sy­sas taip pat įžvel­gė ne vie­ną prie­žas­tį, ko­dėl gy­ven­to­jai ren­ka­si emig­ruo­ti, o vie­na svar­biau­sių ta, kad Va­ka­rų ša­ly­se ge­ro­kai di­des­nės al­gos, pa­gar­bes­nis po­žiū­ris į dar­buo­to­jus.

Ne­pai­sant di­džiau­sio Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) emig­ra­ci­jos mas­to, A. Sy­sas ne­ma­no, kad šis pro­ce­sas – fa­ta­liš­ka grės­mė Lie­tu­vai. „Šven­ta vie­ta tuš­čia ne­bū­na. No­ri­me ar ne, ji bus užim­ta, tik ne­aiš­ku, koks bus tu­ri­nys. Ele­men­ta­riai Lie­tu­vos že­mė yra vie­ta, kur ga­li­ma gy­ven­ti, už­siau­gin­ti mais­to, ga­na ge­rai jaus­tis, čia eg­zis­tuo­ja vi­si me­tų lai­kai, nė­ra per­ne­lyg šal­ta ar karš­ta. Tai ne ko­kia Sa­cha­ros dy­ku­ma, kur tik drie­žai gy­ve­na. Tie­siog ma­nau, kad vie­ni iš­vyks­ta, ki­ti at­vyks­ta“, – kal­bė­jo jis.

A. Sy­sas ne­su­ti­ko, kad po­li­ti­kai apie emig­ra­ci­ją tik daug kal­ba, o kon­kre­čių spren­di­mų ne­sii­ma. Ko rei­kia, kad žmo­nės ne­iš­vyk­tų? „Pap­ras­čiau­siai rei­kia kur­ti ro­jų Že­mė­je čia, Lie­tu­vo­je. Trum­pai drū­tai. Yra daug vi­so­kių da­ly­kų, ku­riuos po­li­ti­kai svars­to, pri­ima spren­di­mus. Tai da­ro­ma ne tik aukš­čiau­siu po­li­ti­niu ly­giu – pre­zi­den­tū­ros, Vy­riau­sy­bės, Sei­mo. Sa­vi­val­dos lyg­me­niu ir­gi pri­ima­ma be ga­lo daug įvai­rių spren­di­mų, kai pi­lie­tis tie­sio­giai su­si­du­ria su tuo, kas vyks­ta ap­link jį“, – aiš­ki­no so­cial­de­mo­kra­tas.

A. Sy­sas pa­žy­mė­jo, kad rei­kia dar daug nu­veik­ti, kad vi­siems Lie­tu­vo­je bū­tų ge­ra, sau­gu ir links­ma gy­ven­ti. Pir­miau­sia to siek­ti de­rė­tų per gy­ven­to­jų pa­ja­mų di­di­ni­mą iki eu­ro­pi­nio ly­gio.

Ne­įgy­ven­din­tas so­cial­de­mo­kra­tų priesakas

Tuo me­tu opo­zi­ci­nio Li­be­ra­lų są­jū­džio pir­ma­sis vi­ce­pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las pa­dė­tį dėl ne­ma­žė­jan­čios emig­ra­ci­jos dra­ma­ti­za­vo. Tai ne tik tau­tos iš­li­ki­mo klau­si­mas, bet ir di­džiu­lis eko­no­mi­nis pra­ra­di­mas. Esą da­bar dir­ba 1,5 mln. žmo­nių, o po 15 me­tų jų skai­čius tu­rė­tų siek­ti 1,2 mi­li­jo­no. Po­li­ti­kas pa­žy­mė­jo, kad ma­žė­jant gy­ven­to­jų li­ku­siems bus su­nkiau iš­lai­ky­ti pen­si­nin­kus, vis bran­giau kai­nuos su­kur­tos inf­ras­truk­tū­ros iš­lai­ky­mas.

E. Gent­vi­lo nuo­mo­ne, rei­ka­lin­gos es­mi­nės per­mai­nos bei komp­lek­si­nės prie­mo­nės emig­ra­ci­jai stab­dy­ti, ree­mig­ra­ci­jai ska­tin­ti: eko­no­mi­nės, so­cia­li­nės, fi­nan­si­nės ir kt. Ta­čiau, anot jo, val­džia to ne­sii­ma, val­dan­čio­sios par­ti­jos pa­si­ten­ki­no dek­la­ra­ty­vaus po­li­ti­nio su­si­ta­ri­mo pa­si­ra­šy­mu. „Ga­li­ma daug kal­bė­ti apie eko­no­mi­kos au­gi­mą, bet jei­gu eko­no­mi­ka au­ga ir tur­tė­ja vals­ty­bė, vers­las, darb­da­viai, bet ne pa­pras­tas dir­ban­tis žmo­gus, at­ro­do, bū­siu di­des­nis so­cial­de­mo­kra­tas už so­cial­de­mo­kra­tus, nes jie dek­la­ruo­da­mi, kad „Svar­biau­sia – žmo­gus“, ši­tų da­ly­kų ne­pa­da­rė“, – įsi­ti­ki­nęs jis.

E. Gent­vi­lo tei­gi­mu, per ke­le­rius me­tus su­ma­žin­ti emig­ra­ci­ją ir pa­ska­tin­ti iš­vy­ku­sių­jų su­grį­ži­mą ne­įma­no­ma. Tam bū­ti­na il­ga­lai­kė, bent 10 me­tų, na­cio­na­li­nė de­mog­ra­fi­jos prob­le­mų spren­di­mo prog­ra­ma.

Sve­tur ge­na skurdas

Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ro­mas La­zut­ka aiš­ki­no, kad emig­ra­ci­ją pir­miau­sia le­mia su­nki fi­nan­si­nė pa­dė­tis. Nors mū­sų ša­lies eko­no­mi­ka au­ga, to vai­sius raš­ko to­li gra­žu ne vi­si, ne­ly­gy­bė yra la­bai di­de­lė, pa­gal al­gų dy­dį ES mū­sų ša­lis yra tre­čia nuo ga­lo, ap­len­kia tik Ru­mu­ni­ją ir Bul­ga­ri­ją.

„Tuo me­tu pa­gal eko­no­mi­kos iš­si­vys­ti­mo ly­gį, vie­nam gy­ven­to­jui ten­kan­tį bend­rą­jį vi­daus pro­duk­tą (BVP) len­kia­me Len­ki­ją, Veng­ri­ją, Lat­vi­ją. Esa­me ly­gūs su es­tais, vi­sai ne­to­li – slo­va­kai. Iš nau­jų­jų ES ša­lių pa­gal tai mus len­ka tik Če­ki­ja ir Slo­vė­ni­ja. O mū­sų al­gos at­si­lie­ka. Čia, ma­tyt, ir yra pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl žmo­nės ne­ma­to ga­li­my­bių Lie­tu­vo­je ge­riau gy­ven­ti“, – sa­kė eks­per­tas.

Jis įsi­ti­ki­nęs, kad po­li­ti­kai apie emig­ra­ci­ją dau­giau kal­ba, nei žen­gia rea­lius žings­nius. „Rei­kia tie­siog tvar­ky­tis ša­ly­je. Jei­gu su­kur­tas BVP Lie­tu­vo­je pa­sis­kirs­ty­tų to­ly­giau, ša­lis bū­tų ge­riau val­do­ma, ne­rei­kė­tų jo­kių spe­cia­lių emig­ra­ci­jos ma­ži­ni­mo prog­ra­mų. Iš to­kių ša­lių kaip Veng­ri­ja, Če­ki­ja, Slo­vė­ni­ja, Slo­va­ki­ja žmo­nės ne­iš­va­žiuo­ja taip, kaip iš Lie­tu­vos, nors kai ku­rios jų yra eko­no­miš­kai silp­nes­nės. Tie­siog ten tvar­ko­ma­si ge­riau, at­stum­tų ir pa­že­min­tų žmo­nių yra ma­žiau, to­dėl jie iš sa­vo ša­lių ne­bė­ga“, – pa­brė­žė pro­fe­so­rius.

R. La­zut­ka klau­sė, ar be­rei­kia la­biau apo­ka­lip­ti­nio vaiz­do, kai tai­kos me­tu iš sa­va­ran­kiš­kos, de­mo­kra­tiš­kos ES ša­lies, ku­rios eko­no­mi­ka au­ga, bė­ga tūks­tan­čiai gy­ven­to­jų? Jis pri­mi­nė kai ku­rias prog­no­zes, kad Lie­tu­vo­je, ku­rio­je ne­prik­lau­so­my­bės pra­džio­je gy­ve­no 3,7 mln. gy­ven­to­jų, il­gai­niui ga­li su­ma­žė­ti iki 1,7 mln. gy­ven­to­jų. „Ko­kios dar di­des­nės apo­ka­lip­sės rei­kia? Iš už­sie­nie­čių, iš­gir­du­sių apie mū­sų emig­ra­ci­ją, ne kar­tą esu gir­dė­jęs klau­si­mą: „Ko­dėl jū­sų žmo­nės ne gat­vė­se? Ko­dėl jie su tuo taiks­to­si?“ Mū­sų žmo­nės, užuot ėję į gat­ves, krau­na­si la­ga­mi­nus ir iš­va­žiuo­ja. Tai pro­tes­tas prieš esa­mą pa­dė­tį, žmo­nės ne­tu­ri vil­ties, kad gy­ve­ni­mas ga­li pa­si­keis­ti“, – pa­žy­mė­jo pro­fe­so­rius.