Emigraciją pažabos tik didesnės algos
Nau­jau­sios prog­no­zės Lie­tu­vai ža­da liūd­ną at­ei­tį – po dau­giau nei pus­šim­čio me­tų ša­lis su­ma­žės tiek, kad gy­ven­to­jų skai­čiu­mi be­veik pri­lygs Lat­vi­jai. Nors po­li­ti­kai dek­la­ruo­ja stab­dy­sian­tys emig­ra­ci­ją, aki­vaiz­du, kad ju­da­me grės­min­ga kryp­ti­mi, o iš­gel­bė­ti ga­li tik ge­ro­kai di­des­nės al­gos.

Nau­jau­siais Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) sta­tis­ti­kos agen­tū­ros Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, 2080 me­tais Lie­tu­vo­je te­liks 1 mln. 650 tūkst. gy­ven­to­jų. Skai­čiuo­ja­ma, kad per ne­prik­lau­so­my­bės me­tus mū­sų ša­lis su­ma­žė­jo be­veik treč­da­liu – maž­daug 900 tūkst. gy­ven­to­jų. Di­džiau­sias to­kio ma­žė­ji­mo va­rik­lis – ne­slops­tan­ti emig­ra­ci­ja.

Nors po­li­ti­kai jau dau­giau nei de­šimt­me­tį kal­ba, kad emig­ra­ci­jos ma­ži­ni­mą rei­kia skelb­ti na­cio­na­li­niu tiks­lu, jo­kių kon­kre­čių ir veiks­min­gų spren­di­mų, kaip tai pa­siek­ti, ne­pa­da­ry­ta. Eks­per­tai ak­cen­tuo­ja, kad tol, kol Lie­tu­vo­je at­ly­gi­ni­mai smar­kiai at­si­liks nuo va­ka­rie­tiš­kų, žmo­nių nu­te­kė­ji­mo su­stab­dy­ti ne­bus įma­no­ma.

Šie­met emig­ra­vo Drus­ki­nin­kų dy­džio miestas

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, per­nai iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 50,3 tūkst. gy­ven­to­jų. Pa­ly­gin­ti su 2015 me­tais, iš­vy­ku­sių­jų pa­dau­gė­jo 5,8 tūks­tan­čio. Vien per pir­muo­sius du šių me­tų mė­ne­sius sve­tur gy­ven­ti iš­vy­ko be­veik 14 tūkst. žmo­nių.

Dau­giau­sia emig­ruo­ja jau­ni žmo­nės. Skel­bia­ma, kad pa­sta­rai­siais me­tais kas tre­čias emig­ra­vęs bu­vo 20–29 me­tų, o kas ket­vir­tas – 30–39 me­tų gy­ven­to­jas.

Kęs­tu­tis Ma­siu­lis: „Lie­tu­va smar­kiai vė­luo­ja rea­guo­ti į de­mog­ra­fi­nę kri­zę.“

Emig­ra­ci­jos kryp­tys iš­lie­ka tra­di­ci­nės. Dau­giau­sia Lie­tu­vos pi­lie­čių iš­vyks­ta į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę. Per­nai į šią vals­ty­bę gy­ven­ti iš­vy­ko be­veik pu­sė vi­sų emig­ran­tų iš Lie­tu­vos. Po jos ei­na Ai­ri­ja, Nor­ve­gi­ja, Vo­kie­ti­ja.

2016 me­tais į Lie­tu­vą gy­ven­ti su­grį­žo 14,2 tūkst. žmo­nių, t. y. 4,2 tūkst. gy­ven­to­jų ma­žiau nei 2015-ai­siais. Per­nai į ša­lį taip pat im­ig­ra­vo 6 tūkst. už­sie­nie­čių.

Žmo­nės yra nelaimingi

Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis su­tin­ka, kad emig­ra­ci­ja yra di­džiu­lė prob­le­ma. Ta­čiau, jo tei­gi­mu, grei­tų spren­di­mų, kaip pa­keis­ti pa­dė­tį, nė­ra. „Šar­žuo­jant, jei mes pri­im­tu­me įsta­ty­mą, drau­džian­tį iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos, tai tur­būt bū­tų grei­tas spren­di­mas. Bet jei no­ri­me, kad bent jau ne­iš­va­žiuo­tų žmo­nės, ku­rie iš­va­žiuo­ja dėl to, jog yra ne­lai­min­gi, o ne­lai­min­gi dėl to, kad nė­ra ga­li­my­bės so­cia­liai oriai gy­ven­ti, tai tie žings­niai ti­krai ne­bus to­kie, ku­riuos mes pa­jus­tu­me ar ma­ty­tu­me po 100 ar po 150 Vy­riau­sy­bės dar­bo die­nų“, – aiš­ki­no S. Skver­ne­lis. Prem­je­ras taip pat tvir­ti­no pri­ta­rian­tis eks­per­tams, tei­gian­tiems, kad šie­met emig­ra­ci­jos mas­tas ga­lė­jo pa­di­dė­ti, nes da­lis emig­ran­tų ga­lė­jo pa­sku­bė­ti dek­la­ruo­ti iš­vy­ki­mą siek­da­mi iš­veng­ti prie­vo­lės mo­kė­ti pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo mo­kes­tį.

S. Skver­ne­lis ža­da, kad Vy­riau­sy­bė pa­si­temps sku­bė­da­ma pri­im­ti spren­di­mus dėl emig­ra­ci­jai stab­dy­mo bei sieks su­ma­žin­ti Lie­tu­vą pa­lie­kan­čių­jų srau­tą.

No­ri kur­ti dar­bo grupę

Pra­stė­jan­čia de­mog­ra­fi­ne pa­dė­ti­mi su­si­rū­pin­ta ir nau­jos ka­den­ci­jos Sei­me. Par­la­men­ti­nė Mig­ra­ci­jos ko­mi­si­ja šio­mis die­no­mis pa­lai­mi­no Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą Dėl de­mog­ra­fi­jos, mig­ra­ci­jos ir in­teg­ra­ci­jos pro­ce­sų val­dy­mo. Šiuo do­ku­men­tu Vy­riau­sy­bei siū­lo­ma at­lik­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų vyk­do­mą de­mog­ra­fi­jos, ry­šių su emig­ra­vu­siais Lie­tu­vos pi­lie­čiais pa­lai­ky­mo, mig­ra­ci­jos ir in­teg­ra­ci­jos pro­ce­sų val­dy­mo ana­li­zę ir įver­tin­ti ga­li­my­bes pa­ves­ti koor­di­nuo­ti šių pro­ce­sų val­dy­mą vie­nai vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jai.

Mi­nis­trų ka­bi­ne­tas ra­gi­na­mas su­da­ry­ti dar­bo gru­pę iš moks­li­nin­kų, vals­ty­bės par­ei­gū­nų, spe­cia­lis­tų ir so­cia­li­nių par­tne­rių 2018–2027 me­tų Lie­tu­vos de­mog­ra­fi­nės, mig­ra­ci­jos ir in­teg­ra­ci­jos po­li­ti­kos stra­te­gi­jos pro­jek­tui ir Lie­tu­vos pi­lie­čių ree­mig­ra­ci­jos ska­ti­ni­mo prog­ra­mos pro­jek­tui par­eng­ti.

Kęstutis Masiulis: "Lietuva smarkiai vėluoja reaguoti į demografinę krizę."

Pa­vyz­džiu ro­do Ameriką

Sei­mo Mig­ra­ci­jos ko­mi­si­jos vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­tu­čio Ma­siu­lio nuo­mo­ne, Lie­tu­va smar­kiai vė­luo­ja rea­guo­ti į de­mog­ra­fi­nę kri­zę. Esą spren­di­mai dėl emig­ra­ci­jos stab­dy­mo tu­rė­jo bū­ti pri­im­ti dar prieš 15 me­tų. „Jei­gu kal­bė­tu­me apie po­li­ti­nes ir veiks­mų prog­ra­mas, ab­so­liu­čiai ne­bu­vo nie­ko da­ro­ma. Tik pra­ėju­sios ka­den­ci­jos pa­čio­je pa­bai­go­je pir­ma­sis įvy­kęs veiks­mas – Sei­me bu­vo įkur­ta to­kia ne­įga­li, ne­la­bai vei­kian­ti Mig­ra­ci­jos ko­mi­si­ja. Štai ir vis­kas. Vis­kas“, – ap­gai­les­ta­vo jis.

K. Ma­siu­lis sa­ko, kad emig­ra­ci­jos prie­žas­tys nė­ra adek­va­čiai su­vo­kia­mos: vie­ni įvar­di­ja vie­nas, ki­ti – ki­tas, to­dėl su­nku su­tar­ti ir dėl veiks­mų, ku­rių bū­ti­na im­tis gy­ven­to­jų iš­vy­ki­mui stab­dy­ti. Par­la­men­ta­ras įsi­ti­ki­nęs, kad svar­biau­sia prie­žas­tis, ge­nan­ti žmo­nes iš Lie­tu­vos, yra „gi­lu­mi­nis ne­tei­sin­gu­mo jaus­mas“. „Žmo­nės jau­čia, kad vals­ty­bė jiems yra ne­tei­sin­ga. Di­džiu­lė at­skir­tis, ne­tei­sin­gai pa­skirs­to­mas su­ku­ria­mas tur­tas – pa­gal bend­rą­jį vi­daus pro­duk­tą esa­me vi­du­ti­nio­kai, o pa­gal at­ly­gi­ni­mų pa­skirs­ty­mą yra di­džiu­lės disp­ro­por­ci­jos ir vals­ty­bė yra ne­įga­li su­tvar­ky­ti ši­tą sis­te­mą. Vie­ni gy­ve­na la­bai tur­tin­gai, ki­ti – la­bai skur­džiai, o taip yra dėl ne­ge­bė­ji­mo tei­sin­gai pers­kirs­ty­ti vals­ty­bė­je su­ku­ria­mą gė­rį“, – var­di­jo K. Ma­siu­lis.

Anot jo, vals­ty­bė tu­ri daug sver­tų pa­dė­čiai pa­tai­sy­ti. Jis tvir­ti­no, kad di­džio­sios kri­zės me­tais JAV ad­mi­nis­tra­ci­ja smar­kiai pa­kė­lė mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. „Vers­las ta­da šauk­te šau­kė, kad ne­įma­no­ma, ne­iš­gy­ven­si­me, o Ame­ri­kos pre­zi­den­tas į tai at­sa­kė: „Jei­gu ne­su­ge­ba­te da­ry­ti vers­lo žmo­nėms mo­kė­da­mi nor­ma­lius at­ly­gi­ni­mus, Ame­ri­kai to­kio vers­lo ne­rei­kia.“ Gal ir mums ga­li­ma pa­na­šiai? Pa­vyz­džiui, sko­lin­tis ir kel­ti at­ly­gi­ni­mus vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je, kad kil­tų ir ki­tos al­gos? Gal ga­li­ma nau­do­ti ko­kius ki­tus bū­dus ir prie­mo­nes?“ – svars­tė K. Ma­siu­lis.

Sei­mo na­rys įsi­ti­ki­nęs, kad pa­ža­bo­ti emig­ra­ci­ją įma­no­ma. Jo ma­ny­mu, tam už­tek­tų, kad vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas Lie­tu­vo­je siek­tų apie 1 tūkst. eu­rų ir ne­be­lik­tų to­kių di­de­lių disp­ro­por­ci­jų tarp dar­bo už­mo­kes­čio, žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bės.

Gre­sia rim­tos problemos

Eko­no­mis­to Gi­ta­no Nau­sė­dos tei­gi­mu, svar­biau­sia prie­žas­tis, le­mian­ti emig­ra­ci­ją, yra eko­no­mi­nė. Pa­ja­mų ly­gio skir­tu­mai, pa­ly­gin­ti su Va­ka­rų ša­li­mis, yra per­ne­lyg di­de­li, kad juos bū­tų ga­li­ma pri­deng­ti ki­tais kom­pen­suo­jan­čiais veiks­niais, to­kiais kaip, pa­vyz­džiui, kom­for­tu gy­ven­ti sa­vo tė­vy­nė­je, ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių bu­vi­mu ša­lia ir pan. „Dėl šios prie­žas­ties, ma­tyt, vi­sos prie­mo­nės ir tu­ri bū­ti skir­tos tam, kad pa­ja­mų ly­giu per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus ga­lė­tu­me bent jau pri­ar­tė­ti prie Va­ka­rų Eu­ro­pos ly­gio. Pa­si­temp­ti tiek, kad bū­tų ga­li­ma ape­liuo­ti į emig­ran­tų tam ti­kras emo­ci­jas ar ki­tus jaus­mus, jog Lie­tu­va stie­bia­si aukš­tyn, jog šio­je vals­ty­bė­je vis­kas kei­čia­si į ge­ra, ir pa­ga­vę šį pro­ce­są jie grįž­tų na­mo“, – aiš­ki­no jis. Ki­tų emig­ra­ci­jos prie­žas­čių, pa­vyz­džiui, ne­tei­sy­bės jaus­mo, biu­ro­kra­tiz­mo, ir­gi ne­va­lia ig­no­ruo­ti, bet jos nė­ra svar­biau­sios.

Mi­nis­trų ka­bi­ne­tas ra­gi­na­mas su­da­ry­ti dar­bo gru­pę iš moks­li­nin­kų, vals­ty­bės par­ei­gū­nų, spe­cia­lis­tų ir so­cia­li­nių par­tne­rių 2018–2027 me­tų Lie­tu­vos de­mog­ra­fi­nės, mig­ra­ci­jos ir in­teg­ra­ci­jos po­li­ti­kos stra­te­gi­jos pro­jek­tui ir Lie­tu­vos pi­lie­čių ree­mig­ra­ci­jos ska­ti­ni­mo prog­ra­mos pro­jek­tui par­eng­ti.

G. Nau­sė­da svars­to, kad no­rint su­stab­dy­ti žmo­nių nu­te­kė­ji­mą mi­ni­ma­li al­ga Lie­tu­vo­je tu­rė­tų siek­ti 800 eu­rų, o vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis – 1,5 tūkst. eu­rų. „Per kiek lai­ko tai ga­li­ma pa­da­ry­ti? Ma­nau, kad nu­sis­ta­čius la­bai am­bi­cin­gus tiks­lus to ga­li­ma pa­siek­ti per 6–7 me­tus. Per tiek lai­ko ga­li­me pa­si­temp­ti į vir­šų“, – sa­kė jis.

G. Nau­sė­dos ma­ny­mu, pa­ja­mų au­gi­mo ga­li­ma siek­ti ke­liais bū­dais, pir­miau­sia – vyk­dant aiš­kią ir kryp­tin­gą re­gio­ni­nę po­li­ti­ką. Re­gio­ni­nė po­li­ti­ka tu­ri bū­ti nu­kreip­ta į tai, kad Lie­tu­vo­je iš­lik­tų dau­giau nei 2 ar 3 mies­tai, t. y. į to­ly­ges­nį eko­no­mi­kos iš­si­dės­ty­mą ša­ly­je su­ku­riant 8–10 eko­no­mi­nio gy­ve­ni­mo cen­trų, sten­gian­tis kur­ti tin­ka­mą inf­ras­truk­tū­rą vie­tos ir už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams, ge­rin­ti są­ly­gas smul­kia­jam vers­lui. Ta­da ga­li­ma ti­kė­tis, kad bus ku­ria­mos nau­jos dar­bo vie­tos.

Ne­tram­do­ma emig­ra­ci­ja, anot G. Nau­sė­dos, Lie­tu­vai gra­so rim­tais su­nku­mais. Pir­miau­sia, tau­ti­nės struk­tū­ros po­ky­čiais, ku­rie pa­keis ša­lies kul­tū­ri­nį ir men­ta­li­nį land­šaf­tą. Taip pat – de­mog­ra­fi­nė­mis prob­le­mo­mis. Dau­giau­sia iš­va­žiuo­ja jau­ni žmo­nės, o vi­suo­me­nės se­nė­ji­mas su­kels su­nku­mų iš­lai­ky­ti pen­si­nin­kus. Be to, ne­mąž­tant emig­ra­ci­jai grius inf­ras­truk­tū­ra – jau da­bar ma­ty­ti, kad dau­gy­bė pa­sta­tų pro­vin­ci­jo­je nyks­ta aky­se.