Eligijus Masiulis nesusigrąžino per kratas paimtų pinigų
Po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos by­lo­je tei­sia­mam bu­vu­siam Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­riui Eli­gi­jui Ma­siu­liui ne­pa­vy­ko at­gau­ti jo na­muo­se per kra­tas ras­tų ir areš­tuo­tų pi­ni­gų.

Lietuvos Apeliacinis teismas trečiadienį atmetė jo advokato skundą dėl Vilniaus apygardos teismo birželio 15 dienos nutarties, kuria dar trims mėnesiams pratęsiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas terminas.

Daugiau kaip 100 tūkstančių eurų priimti kaip kyšis, o likę kratos metu paimti grynieji pinigai galėjo būti gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių, nedeklaruoti, nepatvirtinti dokumentais ir galimai nėra iš teisės aktais neuždraustos veiklos gautos teisėtos pajamos.

„Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė, kai nagrinėjama baudžiamoji byla dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas“, – teismo pranešime teigia Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos pranešėja Ernesta Montvidienė.

Bylos duomenimis, per kratas pas E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių.

E. Masiulio advokatas skunde teigė, kad dalis šių lėšų priklauso kitiems asmenims ir buvo skirtos investuoti į nekilnojamąjį turtą ar yra jo šeimos pinigai. Taip pat jis teigė, kad nėra duomenų, jog lėšos būtų gautos nusikalstamu būdu.

Skundą atmetęs Apeliacinis teismas nurodė, kad, iš E. Masiuliui pareikštų kaltinimų matyti, kad šios piniginės lėšos galėjo būti gautos jam darant nusikalstamas veikas: daugiau kaip 100 tūkstančių eurų priimti kaip kyšis, o likę kratos metu paimti grynieji pinigai galėjo būti gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių, nedeklaruoti, nepatvirtinti dokumentais ir galimai nėra iš teisės aktais neuždraustos veiklos gautos teisėtos pajamos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadiją, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą ir šios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmę, nėra pagrindo manyti, kad nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam taikomas neproporcingai ilgai.

Ši nutartis yra neskundžiama.

Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams E. Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Šarūnui Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas po vasaros atostogų – artimiausias posėdis vyks rugpjūčio 21 dieną.