Elektroninis balsavimas – vėl politinėje darbotvarkėje
Ant Vy­riau­sy­bės dar­bo sta­lo ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis guls elek­tro­ni­nio bal­sa­vi­mo pri­nci­pus nu­ma­tan­tis įsta­ty­mo pro­jek­tas. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos par­eng­to do­ku­men­to pa­grin­du ta­po prieš pu­san­trų me­tų jos pa­čios su­kur­tas, bet Sei­mo to­bu­lin­ti grą­žin­tas pro­jek­tas.

Per de­šimt­me­tį nė vie­nas pro­jek­tas, ku­riuo Lie­tu­vo­je bu­vo siū­lo­ma įtei­sin­ti elek­tro­ni­nį bal­sa­vi­mą, ne­su­lau­kė po­li­ti­kų pri­ta­ri­mo. Kil­da­vo nuo­gąs­ta­vi­mų dėl to­kio bal­sa­vi­mo sau­gu­mo, slap­tu­mo už­ti­kri­ni­mo, ga­li­mo po­vei­kio rin­kė­jams. Abe­jo­nes ska­tin­da­vo di­de­lių pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų po­rei­kis, nes rei­kė­tų įsi­gy­ti bran­gias šiuo­lai­ki­nes in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas, pa­si­rū­pin­ti jų sau­go­ji­mu, prie­žiū­ra bei nuo­la­ti­niu at­nau­ji­ni­mu. Kaip vie­ną iš sva­riau­sių prie­žas­čių skep­ti­kai pa­sta­ruo­ju me­tu ak­cen­tuo­ja ki­ber­ne­ti­nių at­akų pa­vo­jų. In­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo ša­li­nin­kų to­kie ar­gu­men­tai ne­įti­ki­na. Jie ma­no, kad nau­jo­vė ga­lė­tų pa­ska­tin­ti rin­kė­jų, ypač gy­ve­nan­čių už­sie­ny­je, jau­ni­mo, ak­ty­vu­mą, at­si­ras­tų pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bė.

Daug ne­ži­no­mų­jų

In­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo idė­ją Sei­mas pa­sta­rą­jį kar­tą at­me­tė 2016-ųjų ko­vą. Nau­ja­sis pro­jek­tas tei­sės ak­tų duo­me­nų ba­zė­je kol kas ne­skel­bia­mas. Pa­sak Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo sky­riaus pa­ta­rė­jo Aud­rio Ku­tre­vi­čiaus, dau­giau­sia dė­me­sio bu­vo ski­ria­ma in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo sau­gu­mo prie­mo­nėms bei sis­te­mos pri­tai­ky­mui ne­įga­lių­jų po­rei­kiams. Pa­to­bu­lin­tą pro­jek­tą Vy­riau­sy­bė Sei­mui pa­si­ry­žu­si teik­ti ru­de­nį. Įtei­sin­ti elek­tro­ni­nį bal­sa­vi­mą ir su­kur­ti sis­te­mą – vie­nas iš Sau­liaus Skver­ne­lio va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­ti­nių dar­bų.

Laura Matjošaitytė: "Elektroninio balsavimo įteisinimas nulemtas technologijų, politinės kultūros, pasitikėjimo demokratija ir valstybės institucijomis.” Alinos Ožič nuotrauka

Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­kės Lau­ros Mat­jo­šai­ty­tės tei­gi­mu, elek­tro­ni­nio bal­sa­vi­mo įtei­si­ni­mas nė­ra vien tik po­li­ti­nis spren­di­mas. „Šis spren­di­mas nu­lem­tas tech­no­lo­gi­jų, po­li­ti­nės kul­tū­ros, pa­si­ti­kė­ji­mo de­mo­kra­ti­ja ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis. Tai – vi­suo­me­nės po­žiū­rių vi­su­ma“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė VRK pir­mi­nin­kė. Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad ne vi­so­se Eu­ro­pos ša­ly­se elek­tro­ni­nis bal­sa­vi­mas pri­pa­žįs­ta­mas kaip iš­skir­ti­nio dė­me­sio rei­ka­lau­jan­tis tiks­las. Štai Nor­ve­gi­jo­je ap­si­ri­bo­ja­ma tik ban­do­mai­siais pro­jek­tais, Pra­ncū­zi­jo­je to­kio bal­sa­vi­mo ga­li­my­bė nu­ma­ty­ta tik už­sie­ny­je gy­ve­nan­tiems tos ša­lies pi­lie­čiams. Ta­čiau ge­gu­žę ren­kant Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tą dėl ki­ber­ne­ti­nių at­akų pa­vo­jaus in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo bu­vo aps­kri­tai at­si­sa­ky­ta.

„Eu­ro­po­je na­cio­na­li­niu mas­tu elek­tro­ni­nį bal­sa­vi­mą yra įdie­gu­si vie­nin­te­lė Es­ti­ja“, – pa­brė­žė L. Mat­jo­šai­ty­tė. Jos nuo­mo­ne, iki 2019 me­tų, kai mū­sų ša­ly­je bus ren­ka­mos sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos, pre­zi­den­tas ir Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai, įdieg­ti elek­tro­ni­nio bal­sa­vi­mo sis­te­mos grei­čiau­siai ne­pa­vyks. „Rei­kia pri­im­ti įsta­ty­mą, par­eng­ti kon­cep­ci­ją, su­kur­ti prog­ra­mą, ją tes­tuo­ti, tin­ka­mai pri­sta­ty­ti spe­cia­lis­tams, vi­suo­me­nei. Gal­būt nau­jo­vę bū­tų tiks­lin­ga pra­dė­ti nuo už­sie­ny­je gy­ve­nan­čių tau­tie­čių, bal­sa­vi­mo ka­ri­niuo­se da­li­niuo­se ir tik po ke­lių sėk­min­gų mė­gi­ni­mų pe­rei­ti prie vi­suo­ti­nio bal­sa­vi­mo“, – svars­tė VRK pir­mi­nin­kė. Kar­tu ji pa­brė­žė, kad bal­sa­vi­mas in­ter­ne­tu – al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mo bū­das. Sa­vo va­lią pi­lie­čiai ga­lės par­eikš­ti ir tra­di­ciš­kai bal­suo­da­mi rin­ki­mų apy­gar­do­se.

Ap­sisp­ręs­ti sudėtinga

Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas „vals­tie­tis“ Vy­tau­tas Ba­kas ma­no, kad bal­sa­vi­mas in­ter­ne­tu ga­li pa­ska­tin­ti žmo­nes ak­ty­viau da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je. Tai, jo žo­džiais, la­bai svar­bu to­kio­je ša­ly­je kaip Lie­tu­va, kur nu­si­vy­li­mas vals­ty­be, so­cia­li­nė bei po­li­ti­nė at­skir­tis yra di­de­lė prob­le­ma. „Bet ku­riuo at­ve­ju, kad mū­sų ki­ber­ne­ti­nė erd­vė ati­tik­tų tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus, tu­rė­si­me į šią sri­tį in­ves­tuo­ti. Ir tai ne­prik­lau­so, bus ša­ly­je elek­tro­ni­nis bal­sa­vi­mas ar ne. O jei kal­bė­si­me apie kai­ną, ža­la vals­ty­bei, kai pi­lie­čiai ne­ina į rin­ki­mus, yra ge­ro­kai di­des­nė nei in­ves­ti­ci­jos į sau­gu­mo sis­te­mas“, – tvir­ti­no V. Ba­kas. Pa­sak jo, Es­ti­jos pa­vyz­dys ro­do, kad sau­gu­mo spra­gas įveik­ti įma­no­ma.

Vytautas Bakas: "Žala valstybei, kai piliečiai neina į rinkimus, yra gerokai didesnė nei investicijos į saugumo sistemas.” Alinos Ožič nuotrauka

Sei­mo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­jo Jur­gio Raz­mos tei­gi­mu, ap­sip­ręs­ti dėl in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo nė­ra pa­pras­ta. Vie­na ver­tus, toks bū­das bū­tų la­bai pa­to­gus už­sie­ny­je įsi­kū­ru­siems mū­sų pi­lie­čiams. „Ta­čiau es­mi­nė prob­le­ma, kad la­bai su­dė­tin­ga už­ti­krin­ti kons­ti­tu­ci­nį slap­to bal­sa­vi­mo rei­ka­la­vi­mą. Ma­ty­da­mas vis gau­sė­jan­čias ki­ber­ne­ti­nes at­akas, su­kčia­vi­mus in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je, nie­ka­da ne­ga­li bū­tų ti­kras, kad į tą sis­te­mą ne­bus įsi­lauž­ta“, – sa­kė J. Raz­ma. Anot po­li­ti­ko, iki šiol TS-LKD frak­ci­ja į elek­tro­ni­nį bal­sa­vi­mą žiū­rė­jo at­sar­giai. Jis pri­mi­nė, kad kon­ser­va­to­rius Pa­ulius Sau­dar­gas prieš ke­le­rius me­tus bu­vo įre­gis­tra­vęs siū­ly­mą leis­ti in­ter­ne­tu bal­suo­ti tik už­sie­ny­je gy­ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ra­vu­siems tau­tie­čiams. Ta­čiau tei­si­nin­kai pro­jek­tą tuo­met su­kri­ti­ka­vo. „Aš to­kį va­rian­tą pa­lai­ky­čiau. Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tiems rin­kė­jams ne­su­dė­tin­ga nu­ei­ti iki rin­ki­mų apy­gar­dos ir at­lik­ti pi­lie­ti­nę par­ei­gą. To­dėl ne­ma­nau, kad bal­sa­vi­mas in­ter­ne­tu jiems la­bai jau rei­ka­lin­gas“, – sa­kė J. Raz­ma. Po­li­ti­kas spė­jo, kad ir nau­ja­sis pro­jek­tas, kaip ir bu­vu­sie­ji, su­kels daug dis­ku­si­jų.

Ma­to pa­vo­jų

Skep­tiš­ką po­žiū­rį į elek­tro­ni­nį bal­sa­vi­mą yra iš­sa­kiu­si pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. „At­siž­velg­da­mi į geo­po­li­ti­nes rea­li­jas, ma­ty­da­mi, ko­kie mil­ži­niš­ki re­sur­sai ski­ria­mi ki­ber­ne­ti­nėms at­akoms prieš de­mo­kra­ti­nes vals­ty­bes, ga­li­me da­ry­ti iš­va­dą, kad in­ter­ne­ti­nis bal­sa­vi­mas ne­už­ti­krin­tų slap­tu­mo ir sau­gu­mo. Tuo ga­li­mai pa­žeis­tų kons­ti­tu­ci­nį ano­ni­miš­ku­mo (slap­tu­mo) rei­ka­la­vi­mą“, – ge­gu­žę sa­kė ša­lies va­do­vė. Ta­čiau prem­je­ras su­sku­bo pa­ti­kin­ti, kad Vy­riau­sy­bė sieks už­ti­krin­ti ab­so­liu­tų in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo sis­te­mos sau­gu­mą. „Ne­ga­li bū­ti jo­kių abe­jo­nių, kad ga­lė­tų kaž­kas iš iš­orės pa­keis­ti mū­sų žmo­nių va­lią, ku­ri bu­vo par­eikš­ta rin­ki­muo­se“, – tei­gė S. Skver­ne­lis. Vy­riau­sy­bė anks­čiau pla­na­vo, kad 2 mln. eu­rų kai­nuo­sian­ti bal­sa­vi­mo sis­te­ma ga­lė­tų bū­ti su­kur­ta 2018 me­tais, o pir­mą­kart iš­mė­gin­ta 2019-ųjų vie­tos val­džios rin­ki­muo­se.

Es­ti­ja nuo 2005 me­tų yra vie­nin­te­lė Eu­ro­pos vals­ty­bė, kur bal­suo­ti in­ter­ne­tu be iš­im­čių ga­li­ma per vi­sus rin­ki­mus.