Eksponatų dairysis privačiuose stalčiuose
Ruo­šda­mie­si Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čiui ša­lies mu­zie­jai ra­gi­na tau­tie­čius per­žiū­rė­ti sa­vo al­bu­mus, stal­čius, pa­lė­pes ir pa­ieš­ko­ti juo­se už­si­li­ku­sių eks­po­na­tų, liu­di­jan­čių mū­sų vals­ty­bės kū­ri­mą.

„At­ver­ki­te sa­vo ar­chy­vus su do­ku­men­ti­niu pa­vel­du“, – šiais žo­džiais ša­lies mu­zie­jų at­sto­vai krei­pia­si į žmo­nes, kvies­da­mi per du mė­ne­sius per­žiū­rė­ti sa­vo tė­vų, se­ne­lių, o gal­būt ir se­nes­nių kar­tų gi­mi­nės at­sto­vų kaup­tą is­to­ri­nę me­džia­gą, by­lo­jan­čią apie mū­sų vals­ty­bės kū­ri­mą­si ir jos stip­ri­ni­mą. Mu­zie­jai lauk­tų nuo­trau­kų, die­no­raš­čių, laiš­kų, su­si­rin­ki­mų pro­to­ko­lų, vals­ty­bi­nių pa­žy­mų bei įvai­riau­sių ki­to­kių do­ku­men­tų, ku­riuo­se įam­žin­ti mū­sų vals­ty­bei svar­būs įvy­kiai nuo XIX am­žiaus pa­bai­gos iki pat šių die­nų.

Žmo­nėms su­ti­kus, jų tu­ri­mi do­ku­men­tai pa­tek­tų į mu­zie­jus, o jų ko­pi­jos bū­tų įkel­tos į in­ter­ne­tą ir tap­tų prie­ina­mos vi­siems. Jei ver­tin­gų daik­tų tu­rė­to­jai ne­pa­no­rė­tų su jais skir­tis, mu­zie­ji­nin­kai pra­šo juos pa­sko­lin­ti. Nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis su­skait­me­nin­tų šių is­to­ri­jai ver­tin­gų eks­po­na­tų ko­pi­jos taip pat at­si­dur­tų in­ter­ne­te, bū­tų nau­do­ja­mos pa­žin­ti­niams žmo­nių po­rei­kiams, moks­lui. Taip iš stal­čių, skry­nių, pa­lė­pių iš­trauk­ti do­ku­men­tai, ku­riuos iki tol skai­tė ar ty­ri­nė­jo tik vie­nos šei­mos na­riai, tap­tų vi­siems prie­ina­mais mū­sų vals­ty­bės kū­ri­mo­si, jos au­gi­mo, stip­rė­ji­mo, ko­vos už mū­sų tau­tos lais­vę liu­dy­to­jais.

Pra­šo per­žiū­rė­ti archyvus

Sie­kį su­skait­me­nin­ti – t. y. pa­da­ry­ti su Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­ri­mų­si su­si­ju­sių eks­po­na­tų ko­pi­jas, pa­dė­ti jas į ar­chy­vus, su­kė­lus į in­ter­ne­ti­nę erd­vę pa­vers­ti eks­po­na­tus prie­ina­mais ne tik mū­sų ša­lies, bet ir vi­so pa­sau­lio žmo­nėms, iš­kė­lė Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jus. Šio mu­zie­jaus Skait­me­ni­nių lei­di­nių cen­tro ve­dė­ja Da­nu­tė Mu­kie­nė tei­gė, jog la­bai lau­kia­ma ir pra­šo­ma, kad ne tik gy­ven­to­jai, bet ir įvai­rios ša­lies or­ga­ni­za­ci­jos per­žiū­rė­tų sa­vo ar­chy­vus ir ra­dę tai, kas ver­tin­ga, ne­štų mu­zie­ji­nin­kams ar kvies­tų juos įver­tin­ti tu­ri­mų ver­ty­bių.

„Sie­kia­me su­rink­ti me­džia­gą, pa­čių gy­ven­to­jų ar įvai­riau­sių ins­ti­tu­ci­jų bei or­ga­ni­za­ci­jų ar­chy­vuo­se kaup­tą nuo XIX am­žiaus pa­bai­gos iki pat šių die­nų. Mums rū­pi se­nos nuo­trau­kos, ku­rio­se už­fik­suo­ta, kaip, pa­vyz­džiui, tar­pu­ka­rio mies­te­ly­je ar mo­kyk­lo­je švęs­ta Va­sa­rio 16-oji, gal­būt tu­ri­ma nuo­trau­kų iš tau­tos Ne­prik­lau­so­my­bei pa­sta­ty­tų pa­mink­lų ati­den­gi­mo šven­čių, rū­pi Są­jū­džio gru­pe­lių kū­ri­ma­sis įvai­rio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, nuo­trau­kos iš Są­jū­džio mi­tin­gų, vy­ku­sių įvai­rio­se Lie­tu­vos vie­to­vė­se“, – pa­brė­žė D. Mu­kie­nė.

Tai, kas vie­ni­ja tautą

D. Mu­kie­nė ak­cen­ta­vo, kad lau­kia­ma do­ku­men­tų ir eks­po­na­tų, ku­rie by­lo­tų apie tei­gia­mas tau­tos sa­vy­bes – jos vie­nin­gu­mą, kil­nu­mą, nes juk tai tau­tą ir da­ro tau­ta. „Ne­kel­si­me į ar­chy­vus ir ne­pris­ta­ty­si­me pa­sau­liui do­ku­men­tų, ku­riuo­se ma­ty­ti mū­sų su­sip­rie­ši­ni­mas, vi­daus ko­vos, ne­no­rė­tu­me, kad mums, mu­zie­ji­nin­kams, bū­tų pa­tei­kia­mos prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mų žmo­nių, gar­sė­ju­sių ne vien ge­rais dar­bais tau­tos la­bui, nuo­trau­kos. Taip pat ne­priim­si­me nuo­trau­kų, ku­rio­se ma­ty­ti ne­ra­miais XX am­žiaus lai­ko­tar­piais ko­vo­se žu­vę, oku­pan­tų ar ki­tų prieš­ų nu­žu­dy­ti žmo­nės. To ne­da­ry­ti ap­sisp­ren­dė­me reikš­da­mi pa­gar­bą mi­ru­sie­siems“, – tei­gė mu­zie­ji­nin­kė.

Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jaus ini­cia­ty­vą, ku­ria sie­kia­ma iki šių me­tų ge­gu­žės su­rink­ti, o iki rug­sė­jo į in­ter­ne­ti­nę erd­vę su­kel­ti ša­lies vals­ty­bin­gu­mui reikš­min­gus eks­po­na­tus, šiuo me­tu yra par­ėmę 26 ša­lies mu­zie­jai. Ro­kiš­kio kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ma­ry­tė Mie­liaus­kie­nė LŽ tei­gė, kad la­bai ti­ki­si, jog žmo­nės do­va­nos mu­zie­jui ar­ba leis pa­si­nau­do­ti ne tik tu­ri­mo­mis ofi­cia­lių tau­tos, mies­te­lių su­kak­čių ar ki­to­kių šven­čių nuo­trau­ko­mis, bet ir trem­ti­niams į Si­bi­rą ar pa­čių trem­ti­nių į Lie­tu­vą ra­šy­tais laiš­kais, gal­būt kas nors sau­go šei­mos na­rio – bu­vu­sio par­ti­za­no už­ra­šus, gal yra iš­li­kęs die­no­raš­tis, ku­ria­me mer­gi­na mi­ni pas par­ti­za­nus iš­ėju­sį my­li­mą­jį. „Ga­li bū­ti, kad žmo­nės sau­go nuo­trau­ką, ku­rio­je ma­ty­ti so­viet­me­čiu iš­kel­ta mū­sų Tris­pal­vė. Tai ir­gi by­lo­tų apie mū­sų lais­vės sie­kį, o tuo sie­kiu juk ir par­em­tas vals­ty­bės kū­ri­ma­sis“, – sa­kė mu­zie­ji­nin­kė.

Kas svar­bu valstybei

Ra­sei­nių kraš­to mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kė Li­na Kan­tau­tie­nė tei­gė jau ga­vu­si nuo­trau­ką, ku­rio­je nu­fo­tog­ra­fuo­tas Ra­sei­niuo­se ap­si­lan­kęs fi­lo­so­fas Vy­dū­nas su šio kraš­to mo­ky­to­jais. „La­bai bran­gi­na­me šią nuo­trau­ką, ji yra bū­tent to­kia, ko­kių no­rė­tu­me gau­ti rink­da­mi vals­ty­bin­gu­mui svar­bius do­ku­men­tus“, – pa­brė­žė ji. Mu­zie­ji­nin­kė kvie­tė žmo­nes sa­vo ar­chy­vuo­se pa­ieš­ko­ti do­ku­men­tų, ka­rų su­griau­tų ar­ba at­sta­to­mų mies­tų ir mies­te­lių nuo­trau­kų. Svar­bios tar­pu­ka­rio or­ga­ni­za­ci­jų – an­ge­lai­čių, pa­va­sa­ri­nin­kų, skau­tų, šau­lių nuo­trau­kos.

„Mū­sų mu­zie­jus yra ga­vęs iš­sau­go­tų tar­pu­ka­riu ra­šy­tų tė­vų pa­siaiš­ki­ni­mų, ko­dėl ne­lei­džia vai­kų į mo­kyk­lą. Gre­ta nu­ro­do­mų ne­ga­la­vi­mų ir ki­to­kių prie­žas­čių, tuo­se pa­siaiš­ki­ni­muo­se ra­šo­ma, kad tė­vai ne­tu­ri kuo vai­kų apau­ti ar ap­reng­ti ir to­dėl ne­ga­li leis­ti į mo­kyk­lą“, – sa­kė L. Kan­tau­tie­nė. Ji ak­cen­ta­vo, kad šie do­ku­men­tai ir­gi svar­būs ša­lies is­to­ri­jai, ro­do vie­no ar ki­to me­to tau­tos so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą, ku­rį ga­li­me pa­ly­gin­ti su šios die­nos ga­li­my­bė­mis. Ji kvie­tė pa­sklai­dy­ti sa­vo ar­chy­vus ir pa­ieš­ko­ti vi­siems svar­bios is­to­ri­nės me­džia­gos, ku­ri in­ter­ne­te bus pri­sta­ty­ta Lie­tu­vos is­to­ri­ja be­si­do­min­tiems vi­sų tau­tų žmo­nėms.