Ekspertas: skurdo Lietuvoje po truputį mažėja
Eks­per­tai tei­gia, kad Lie­tu­vo­je so­cia­li­nė at­skir­tis po tru­pu­tį ma­žė­ja, bet tem­pai ga­lė­tų bū­ti grei­tes­ni.

Vy­riau­sy­bės na­cio­na­li­nio sau­gu­mo būk­lės at­as­kai­to­je so­cia­li­nė at­skir­tis įvar­din­ta tarp vi­daus pa­vo­jų ir grės­mių.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to Šiau­rės Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tro va­do­vas Liu­tau­ras Gu­džins­kas tei­gia, kad si­tua­ci­ja yra kon­tro­liuo­ja­ma, o pa­blo­gė­tų tik smar­kiai iš­au­gus ne­dar­bui, ypač tarp jau­ni­mo.

Po­li­to­lo­gas pa­žy­mė­jo, jog Lie­tu­vai ta­pus Eu­ro­pos Są­jun­gos na­re, skur­do ir so­cia­li­nės at­skir­ties ri­zi­kos laips­nis kri­to, bet dėl kri­zės 2009 me­tais ro­dik­liai vėl pa­blo­gė­jo.

„2005-2013 me­tais žmo­nių, esan­čių ri­zi­kos zo­no­je, su­ma­žė­jo nuo 41 iki 31 proc. Vis­gi tai pra­stes­nis ro­dik­lis nei ES vi­dur­kis - 24,5 proc. - ir da­lies mū­sų kai­my­nių. Pa­vyz­džiui, Es­ti­jo­je žmo­nių, pa­ti­rian­čių skur­do ar so­cia­li­nės at­skir­ties grės­mę 2013 me­tais bu­vo 23,5 proc., Len­ki­jo­je - 25,8 proc. Rei­kia pa­žy­mė­ti, kad ge­riau­sia pa­dė­tis Lie­tu­vo­je šiuo at­žvil­giu bu­vo 2008 me­tais. Vė­liau smar­kiai iš­au­go, o pa­sta­ruo­ju me­tu pa­laips­niui kri­to. Tai­gi, si­tua­ci­ja yra kon­tro­liuo­ja­ma ir po tru­pu­tį ge­rė­ja, ta­čiau ne to­kia ge­ra kaip da­ly­je ki­tų po­ko­mu­nis­ti­nių ES vals­ty­bių na­rių“, - BNS ko­men­ta­vo po­li­to­lo­gas.

Jis taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­gal Eu­ro­pos so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo in­dek­są Lie­tu­vą iš nau­jų­jų ES ša­lių len­kia če­kai, slo­vė­nai ir es­tai. „Tur­būt pa­grin­di­nis veiks­nys, ga­lin­tis pa­aiš­kin­ti skir­tu­mus, ypač kal­bant apie Bal­ti­jos ša­lis, yra val­dy­mo ko­ky­bė, struk­tū­ri­nių vie­šo­jo sek­to­riaus re­for­mų sto­ka, ko­rup­ci­jos kon­tro­lė“, - sa­kė VU TSPMI dės­ty­to­jas.

Vy­riau­sy­bės pa­tei­kia­mo­je na­cio­na­li­nės sau­gu­mo būk­lės 2014 me­tais at­as­kai­to­je ne­to­ly­gi ir so­cia­li­nė rai­da įvar­di­ja­ma kaip vie­na iš vi­daus ri­zi­kos grės­mių.

Do­ku­men­te ra­šo­ma, kad ša­lies re­gio­nai smar­kiai at­si­lie­ka nuo di­džių­jų ša­lies mies­tų, o so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės rai­dos ne­to­ly­gu­mams tu­rė­jo dar ne­įveik­ti pa­sau­li­nės fi­nan­si­nės kri­zės so­cia­li­niai pa­da­ri­niai ir Eu­ro­po­je su­si­for­ma­vu­si ne­pa­lan­ki geo­po­li­ti­nė pa­dė­tis.

Pa­sak at­as­kai­tos, at­si­gau­nan­ti eko­no­mi­ka su­da­rė ga­li­my­bę di­dė­ti gy­ven­to­jų dar­bo pa­ja­moms, ta­čiau so­cia­li­nės iš­mo­kos ne­di­dė­jo, dėl to gi­lė­jo skur­do ri­zi­ką pa­ti­rian­čių as­me­nų pa­ja­mų at­otrū­kis nuo skur­do ri­zi­kos ri­bos.

At­as­kai­to­je pa­tei­kia­mi duo­me­nys, kad skur­dą pa­ti­ria be­veik kas tre­čias kai­mo gy­ven­to­jas, di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se – kas de­vin­tas. Skur­do ri­zi­ką pa­ti­ria du treč­da­liai dar­bo ne­tu­rin­čių as­me­nų.

Pa­sak L.Gu­džins­ko, di­dė­jant so­cia­li­nei at­skir­čiai bei smar­kiai iš­au­gus ne­dar­bui, at­si­ras­tų grės­mė, kad į po­li­ti­nę are­ną iš­kil­tų po­pu­lis­ti­nės ar kraš­tu­ti­nės de­ši­nės ir kai­rės jė­gos, o tra­di­ci­nės par­ti­jos pra­ras­tų vy­rau­jan­tį vaid­me­nį.

„Tai sa­vo ruo­žtu ga­li dar la­biau su­silp­nin­ti vals­ty­bę ir pa­si­ti­kė­ji­mą jos ins­ti­tu­ci­jo­mis - tiek iš gy­ven­to­jų, tiek iš tarp­tau­ti­nių par­tne­rių pu­sės. Nors var­gu ar tai reikš­tų rea­lios ka­ri­nės grės­mės pa­di­dė­ji­mą, ta­čiau, be jo­kios abe­jo­nės, in­for­ma­ci­nė po­li­ti­ka, ska­ti­nan­ti abe­jo­nės dėl lig­šio­li­nio Lie­tu­vos geo­po­li­ti­nio kur­so, bū­tų veiks­min­ges­nė ir ga­lin­ti tu­rė­ti sa­vų po­li­ti­nių pa­da­ri­nių. Kol kas si­tua­ci­ją šiek tiek amor­ti­zuo­ja lais­vas dar­bo jė­gos ju­dė­ji­mas, ta­čiau esant di­de­liems emig­ra­ci­jos tem­pams, pra­stė­ja il­ga­lai­kis ša­lies kon­ku­ren­cin­gu­mas“, - pa­žy­mė­jo L.Gu­džins­kas.