Ekspertas: aviacijoje sampratos „senas lėktuvas“ nėra
Avia­ci­jo­je ne­nau­do­ja­ma samp­ra­ta „se­nas lėk­tu­vas“, jie skirs­to­mi į tin­ka­mus ir ne­tin­ka­mus skrai­dy­ti. Taip tei­gia Lie­tu­vos oro uos­tų sau­gos ir sau­gu­mo tar­ny­bos va­do­vas Li­nas Sau­kai­tis.

Anot An­ta­no Gus­tai­čio avia­ci­jos ins­ti­tu­to dės­ty­to­jo, avia­ka­tas­tro­fų ty­ri­mo spe­cia­lis­to Bro­niaus Mer­kio, net nė­ra ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja, ko­kio am­žiaus lėk­tu­vai skrai­do Lie­tu­vo­je, nes tai ne­tu­ri įta­kos skry­džio sau­gai ar ko­ky­bei.

B. Mer­kys: dis­ku­si­jos apie lėk­tu­vų am­žių – spekuliacijos

Anot L. Sau­kai­čio, lėk­tu­vo am­žius skry­džio ko­ky­bei ir sau­gu­mui įta­kos ne­tu­ri ir vien dėl to ne­ga­li kil­ti ava­ri­ja. „A­via­to­riai ne­tu­ri to­kios samp­ra­tos kaip „se­nas lėk­tu­vas“. Avia­ci­jo­je yra ki­ta samp­ra­ta – tin­ka­mas skrai­dy­ti ir ne­tin­ka­mas skrai­dy­ti. Jei­gu lėk­tu­vas bu­vo vi­są lai­ką tin­ka­mai pri­žiū­ri­mas, tin­ka­mai eksp­loa­tuo­ja­mas, jis ir yra tin­ka­mas skrai­dy­ti“, – tvir­ti­na L. Sau­kai­tis.

Jo tei­gi­mu, šiais lai­kais eksp­loa­tuo­ja­mi ir dar prieš An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą pa­ga­min­ti lėk­tu­vai. Spe­cia­lis­tas pri­du­ria, kad vis dėl­to jie daž­niau­siai nau­do­ja­mi par­odo­mie­siems skry­džiams, o ne ci­vi­li­nė­je avia­ci­jo­je.

B. Mer­kio tvir­ti­ni­mu, net nė­ra ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja, ko­kio am­žiaus lėk­tu­vais skrai­do ki­tos avia­kom­pa­ni­jos. Pa­sak B. Mer­kio, pa­čių nau­jau­sių lėk­tu­vų Lie­tu­vos kom­pa­ni­jos ne­tu­ri. Jis pri­du­ria, kad lėk­tu­vo am­žius ne­tu­ri jo­kios įta­kos skry­džiui.

„Tai yra spe­ku­lia­ci­jos, ku­rio­mis po­li­ti­kai no­ri par­ody­ti, kad jie rū­pi­na­si. Ke­li Ru­si­jos [...] Dū­mos de­pu­ta­tai pa­siū­lė užd­raus­ti Ru­si­jo­je eksp­loa­tuo­ti se­nes­nius ne­gu 12 me­tų am­žiaus lėk­tu­vus. Tai yra, švel­niai ta­riant, kvai­lys­tė“, – ti­ki­na B. Mer­kys.

Ti­ria vi­sus įtar­ti­nus at­ve­jus – taip pat ir juokelius

B. Mer­kio tvir­ti­ni­mu, Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) stan­dar­tai yra la­bai aukš­ti, tai­ko­mas ke­lių ly­gių skry­džių sau­gos už­ti­kri­ni­mas. „Pats aukš­čiau­sias ly­gis – skry­džių sau­ga tu­ri bū­ti už­ti­kri­na­ma pa­ma­ti­nia­me, že­miau­sia­me, ly­gy­je t. y. avia­kom­pa­ni­jos, oro uos­tai ir kt.“, – aiš­ki­na pa­šne­ko­vas.

L. Sau­kai­tis nu­ro­do, kad pa­grin­di­nis avia­ci­jos sau­gu­mo tiks­las – už­kirs­ti ke­lią ne­tei­sė­tai veik­lai, nu­kreip­tai prieš ci­vi­li­nę avia­ci­ją, to­dėl pa­ti­krą tu­ri pra­ei­ti ir ke­lei­viai. „Ne­tei­sė­ta vei­ka – kaž­kie­no ty­čio­mis da­ro­mi veiks­mai, tu­rint ne­ge­rų kės­lų. Lie­tu­vos ci­vi­li­niai oro uos­tai ti­krai vyk­do vi­sus įsi­pa­rei­go­ji­mus ir vi­sus rei­ka­la­vi­mus, kad ke­lei­viai bū­tų sau­giai ve­ža­mi. De­ja, yra tam ti­kros ke­lei­viams ne­pa­to­gios pro­ce­dū­ros“, – sa­ko L. Sau­kai­tis.

Anot jo, sie­kiant už­ti­krin­ti sau­gu­mą, ne­pa­lan­kiai ver­ti­na­mas ir ne­tin­ka­mas hu­mo­ras, pa­vyz­džiui, pa­pokš­ta­vi­mai apie bom­bas ar lėk­tu­vo užg­ro­bi­mą. „Hu­mo­rą va­di­na­me ne­at­sa­kin­gais pa­si­sa­ky­mais, nu­kreip­tais prieš avia­ci­ją. Kaip ga­li­me iš­siaiš­kin­ti, ar ke­lei­vis juo­kau­ja, ar kal­ba rim­tai? Mes pri­va­lo­me rim­tai rea­guo­ti į kiek­vie­ną ne­at­sa­kin­gą pa­si­sa­ky­mą“, – tei­gia L. Sau­kai­tis.

Pa­sak L. Sau­kai­čio, bet koks įtar­ti­nas at­ve­jis tu­ri bū­ti iš­tir­tas, to­dėl taip rea­guo­ja­ma ir į juo­kus. Ke­lei­viui pa­juo­ka­vus, pa­vyz­džiui, apie lėk­tu­ve esan­čią bom­bą, ban­do­ma iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl ke­lei­vis taip pa­sa­kė. Eks­per­tas pers­pė­ja, kad, iš­siaiš­ki­nus įvy­kio ap­lin­ky­bes, pa­juo­ka­vęs žmo­gus ke­lio­nės ga­li ir ne­tęs­ti.

„Su avia­kom­pa­ni­ja pri­ima­mas spren­di­mas, ar jis ga­li tęs­ti ke­lio­nę dėl to­kių ne­at­sa­kin­gų pa­si­sa­ky­mų. Įgu­los va­das ga­li nu­spręs­ti, kad, jei­gu toks ke­lei­vis dar kar­tą pa­juo­kaus ore, or­lai­vį teks nu­tup­dy­ti. Tuo­met vi­sos pro­ce­dū­ros bū­tų pra­de­da­mos iš nau­jo. Ki­ti ke­lei­viai ri­zi­kuo­ja lai­ku ne­at­vyk­ti ten, kur jie skren­da“, – aiš­ki­na L. Sau­kai­tis.

Sau­gu­mo ne­ver­ti­na­me, nes ne­nu­ken­tė­jo­me?

B. Mer­kys svars­to, kad Lie­tu­vo­je avia­kom­pa­ni­jų ke­lei­viai į sau­gu­mą ir žmo­nių pa­ti­kri­ni­mą žiū­ri pro pirš­tus ar net ver­ti­na ne­ga­ty­viai, nes nė­ra su­si­dū­rę su di­de­lė­mis avia­ci­jos prob­le­mo­mis, nė­ra pa­te­kę į avia­ci­nes ava­ri­jas.

„Y­ra la­bai daug ša­lių, kur žmo­nės nu­ken­tė­jo, – į lėk­tu­vus bu­vo įneš­ti sprog­me­nys, lėk­tu­vai bu­vo su­sprog­din­ti. [...] Dėl to įves­ti bend­ri sau­gu­mo stan­dar­tai, ku­rie svar­būs vi­siems. Ne­rei­kia gal­vo­ti, kad pas mus to ne­ga­li bū­ti. Pas mus ke­liau­ja daug žmo­nių, ku­rie at­ke­liau­ja iš ki­tų ša­lių. [...] Ge­riau ne­juo­kau­ti ir lai­ky­tis skry­džio sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų. Jie ti­krai nė­ra per­tek­li­niai, nors taip ir at­ro­do“, – ti­ki­na B. Mer­kys.

L. Sau­kai­tis pri­du­ria, kad sau­gu­mo sis­te­ma Lie­tu­vo­je ir vi­so­je ES or­ga­ni­zuo­ja­ma taip, jog sau­gu­mo su­me­ti­mais ti­kri­na­mi net pa­tys avia­ci­jos sau­gu­mo dar­buo­to­jai. Pa­sak spe­cia­lis­to, tai da­ro­ma, kai tik dar­buo­to­jai pa­ten­ka į va­di­na­mą­ją ste­ri­lią zo­ną – pa­ti­kri­na­ma, ar jie ne­si­ne­ša drau­džia­mų daik­tų.