Ekspertas: atskirdami gegužės 9 d. nuo Rusijos politikos, elgiamės pagal jos norus
Vla­di­mi­ro Pu­ti­no re­ži­mui ge­gu­žės 9-oji rei­ka­lin­ga kaip ru­sų tau­tą vie­ni­jan­ti die­na, LRT RA­DI­JUI tvir­ti­na in­for­ma­ci­nių ka­rų ir pro­pa­gan­dos eks­per­tas Man­tas Mar­ti­šius. Jis sa­ko, kad į šią šven­tę bū­ti­na žiū­rė­ti at­siž­vel­giant į šian­die­ni­nį po­li­ti­nį kon­teks­tą, nes prieš­in­gu at­ve­ju mes pa­si­tar­nau­si­me Ru­si­jos re­ži­mo vyk­do­mai pro­pa­gan­dai.

Pa­sak M. Mar­ti­šiaus, po V. Pu­ti­no at­ėji­mo į val­džią Ru­si­ja tu­rė­jo ap­sisp­ręs­ti, ko­kią šven­tę pri­tai­ky­ti kaip su­bu­rian­čią vi­są tau­tą. „So­vie­tų Są­jun­go­je ge­gu­žės 9-oji bu­vo iš­po­pu­lia­rin­ta kaip vals­ty­bę vie­ni­jan­ti šven­tė, to­dėl bū­tent ją pa­si­rin­ko re­ži­mas. Šven­čių pa­si­rin­ki­mas yra po­li­ti­nis klau­si­mas. Lap­kri­čio 4-ąją Ru­si­ja pa­si­rin­ko kaip Tau­tos vie­ny­bės die­ną. Ta­da šven­čia­mas Mask­vos iš­va­da­vi­mas nuo Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ka­riuo­me­nės“, – tei­gia in­for­ma­ci­nių ka­rų eks­per­tas.

Jo aiš­ki­ni­mu, tai bu­vo vi­du­ram­žių įvy­kis, bet iš tie­sų ši šven­tė ski­ria­ma tam, kad ati­trauk­tų vi­suo­me­nės dė­me­sį nuo tuo me­tu šven­čia­mos Spa­lio re­vo­liu­ci­jos. „O ge­gu­žės 9-oji šven­čia­ma kaip da­bar­ti­nės Ru­si­jos vyk­do­mos po­li­ti­kos pa­tei­si­ni­mas“, – at­krei­pia dė­me­sį M. Mar­ti­šius.

M. Mar­ti­šius tei­gia, jog pro­pa­gan­dos for­mos tam­pa vis įvai­res­nės. „Pro­pa­gan­dos for­mos at­si­nau­ji­na. Esant nau­joms ap­lin­ky­bėms, rei­kia su­gal­vo­ti, kaip pri­trauk­ti dė­me­sį. [...] Geor­gi­jaus juo­ste­lės bu­vo nau­do­ja­mos ir so­vie­ti­niu lai­ko­tar­piu, bet ta­da ne­bu­vo la­bai po­pu­lia­rios, ta­čiau jas „iš­po­pu­lia­ri­no“ ir ne­ko­kią šlo­vę at­ne­šė 2014 m. įvy­kiai, t. y. Kry­mo oku­pa­ci­ja bei anek­si­ja ir ka­ras Ukrai­nos ry­tuo­se“, – pa­sa­ko­ja eks­per­tas.

To­dėl, anot M. Mar­ti­šiaus, Geor­gi­jaus juo­ste­lės bu­vo pra­dė­tos aso­ci­juo­ti ne tik su Ru­si­jos ar So­vie­tų Są­jun­gos ka­ri­nė­mis per­ga­lė­mis An­tra­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re, bet ir su da­bar­ti­ne Ru­si­jos po­li­ti­ka. M. Mar­ti­šius sa­ko, kad da­bar ieš­ko­ma nau­jų pro­pa­gan­dos bū­dų – ga­li pa­si­ro­dy­ti nau­ji fil­mai, kny­gos, dai­nos ir t. t. Eks­per­to tei­gi­mu, taip ban­do­ma pa­trauk­ti dau­giau dė­me­sio.

„Tu­ri­me su­pras­ti la­bai pa­pras­tą da­ly­ką – pro­pa­gan­dai nau­do­ja­mi sim­bo­liai, ku­rie yra la­bai svar­būs, to­dėl aki­ra­ty­je ne­iš­ven­gia­mai yra da­bar­ti­niai įvy­kiai. Jei mes ban­do­me at­skir­ti šven­tę nuo da­bar­ti­nių įvy­kių, pra­de­da­me elg­tis taip, kaip no­rė­tų­si šią mu­zi­ką už­sa­kan­tiems as­me­nims“, – tei­gia M. Mar­ti­šius.

Pir­ma­die­nį ke­li tūks­tan­čiai žmo­nių su­si­rin­ko Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se, no­rė­da­mi pa­gerb­ti An­tra­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re žu­vu­sių so­vie­tų ka­rių at­mi­ni­mą. Mi­nė­ji­me da­ly­va­vo įvai­raus am­žiaus žmo­nės, dau­ge­lis jų bu­vo pa­si­puo­šę Geor­gi­jaus juo­ste­lė­mis. Vie­nas mi­nė­ji­mo da­ly­vių, pa­klaus­tas, ko­dėl at­ėjo ne­ši­nąs Ru­si­jos vė­lia­va, tei­gė, kad gal­būt ne­štų­si ir Lie­tu­vos vė­lia­vą, ta­čiau Ru­si­ja yra jo gim­to­ji ša­lis, be to, jis yra ru­sas, to­dėl iš­reikš­ti pa­gar­bą ka­ro au­koms nu­spren­dė pa­si­rink­da­mas šios vals­ty­bės vė­lia­vą.

Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Alek­sand­ras Udal­co­vas tei­gia ne­sup­ran­tan­tis, ko­dėl Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai at­si­sa­kė ste­bė­ti ka­ri­nį par­adą Mask­vo­je. Anot A. Udal­co­vo, kaip dip­lo­ma­tas jis su­si­lai­kys nuo ko­men­ta­rų, bet kaip žmo­gus, ku­rio tė­vai da­ly­va­vo An­tra­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re, jis ne­sup­ran­ta to­kio spren­di­mo. An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro au­kų at­mi­ni­mą lie­tu­vių dip­lo­ma­tai pa­ger­bė ge­gu­žės 8 d.