Ekspertai: vien socialiniai darbuotojai visų socialinių problemų neišspręs
Vien so­cia­li­niai dar­buo­to­jai vi­sų prob­le­mų ne­išsp­ręs – tam rei­kia ir po­ky­čių vals­ty­bės po­li­ti­kos ly­giu, sie­kiant su­ma­žin­ti so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę bei al­ko­ho­liz­mo mas­tą, sa­ko šios sri­ties eks­per­tai.

„So­cia­li­niai dar­buo­to­jai jū­ros šaukš­tu ne­iš­sems, rei­kia at­kreip­ti ir vi­suo­me­nės dė­me­sį, kad ne­pa­si­pil­dy­tų tiek (so­cia­li­nių dar­buo­to­jų) klien­tų (gre­tos). Iš eko­no­mi­nės pu­sės žiū­rint, pa­grin­di­nės prob­le­mos yra vi­suo­me­nė­je, tai di­džiu­lė ne­ly­gy­bė, ir di­fe­ren­cia­ci­ja gi­lė­ja“, – pir­ma­die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Sei­me sa­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, so­cio­lo­gas ir eko­no­mis­tas Ro­mas La­zut­ka.

Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to va­do­vė Kris­ti­na Miš­ki­nie­nė sa­kė, jog spren­džiant so­cia­li­nę prob­le­ma­ti­ką bū­ti­na di­des­nį dė­me­sį skir­ti ko­vai su al­ko­ho­liz­mu – dau­ge­lio so­cia­li­nių bė­dų prie­žas­ti­mi. „Da­bar so­cia­li­niai dar­buo­to­jai su­si­du­ria su pa­sek­mė­mis. Šei­mos į so­cia­li­nės ri­zi­kos są­ra­šą įra­šo­mos dėl įgū­džių sto­kos ir al­ko­ho­lio var­to­ji­mo. Mū­sų sie­kis, kad į al­ko­ho­liz­mo prob­le­mą bū­tų pa­žiū­rė­ta la­bai rim­tai, ir ne vien so­cia­li­nė­je sri­ty­je, o ir svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­je, nes ten yra pri­klau­so­my­bių gy­dy­to­jai. Su­sit­var­kius su ta prob­le­ma, so­cia­li­nė ri­zi­ka ma­žė­ja, žmo­nės grįž­ta į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą“, – kal­bė­jo R.Miš­ki­nie­nė.

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos pa­ta­rė­ja so­cia­li­niais klau­si­mais Aud­ro­nė Va­rei­ky­tė pa­tei­kė sėk­min­gus ko­vos su al­ko­ho­lio var­to­ji­mu pa­vyz­džius sa­vi­val­dy­bė­se.

„Tų ini­cia­ty­vų la­bai daug, pvz., Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne vien per­nai sa­vi­val­dy­bė ini­ci­ja­vo gy­dy­mą nuo al­ko­ho­lio pri­klau­so­miems žmo­nėms, 57 žmo­nės iš ri­zi­kos šei­mų par­eiš­kė no­rą gy­dy­tis. Aly­taus ra­jo­ne, ku­ris tą ini­cia­ty­vą vyk­do nuo 2011 me­tų, jau yra 30 žmo­nių, ku­rie ne­prik­lau­so­mi. Tai ro­do, kad gy­dy­mo nuo al­ko­ho­lio prog­ra­mos ti­krai vei­kia, tik joms ski­ria­ma per ma­žai dė­me­sio, per ma­žai lė­šų“, – kal­bė­jo sa­vi­val­dy­bių at­sto­vė.

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vę eks­per­tai taip pat pa­brė­žė, jog rei­kia kel­ti so­cia­li­nio dar­buo­to­jo pres­ti­žą, nes ne­be­liks no­rin­čių dirb­ti šį dar­bą – tiek dėl per ma­žo at­ly­gi­ni­mo, tiek dėl vi­suo­me­nės ta­pa­ti­ni­mo su jų dar­bo ap­lin­ka.

„Bai­mi­na­mės, kad ne­iš­nyk­tų so­cia­li­nio dar­bo stu­di­jos, nes rei­ka­la­vi­mai sto­ji­mui Vil­niaus uni­ver­si­te­te yra ne­ma­ži, o tie, ku­rie ge­riau bai­gia vi­du­ri­nes mo­kyk­las, į so­cia­li­nį dar­bą ne­no­riai sto­ja. Mes tu­ri­me de­vy­nis an­tra­kur­sius, o kai bu­vau So­cia­li­nio dar­bo ka­ted­ros ve­dė­jas prieš ko­kius 8 me­tus, tu­rė­jo­me 80 sto­jan­čių. Tai ro­do vi­suo­me­nės po­žiū­rį į so­cia­li­nes prob­le­mas ir jų spren­di­mą“, – kal­bė­jo R.La­zut­ka.

Lie­tu­vos so­cia­li­nių dar­buo­to­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Ra­sa Lai­co­nie­nė kaip prob­le­mą įvar­di­jo ir tai, kad tra­giš­ki re­zo­nan­si­niai at­ve­jai vi­suo­me­nė­je ver­ti­na­mi per so­cia­li­nių dar­buo­to­jų kal­tės pri­zmę.

„Pa­si­ge­do­me tiek iš val­džios ins­ti­tu­ci­jų, tiek iš pa­čios ži­niask­lai­dos pro­fe­sio­na­laus ver­ti­ni­mo, ką so­cia­li­nis dar­buo­to­jas ir kaip dir­ba. Tas ver­ti­ni­mas skau­džių tra­giš­kų įvy­kių dau­giau pa­si­reiš­kia kaip kal­tų ieš­ko­ji­mas, o ne­bu­vo at­sa­ko­ma į klau­si­mus, kas so­cia­li­niam dar­buo­to­jui truk­do dirb­ti efek­ty­viai, daž­nai pa­mirš­ta­ma ir tai, kad so­cia­li­nis dar­buo­to­jas dir­ba kar­tu su pa­slau­gos ga­vė­ju, tiks­lo jie sie­kia kar­tu, ir nuo to, kiek kiek­vie­na pu­sė mo­ty­vuo­ta keis­ti si­tua­ci­ją, pri­klau­so re­zul­ta­tas“, – sa­kė R.Lai­co­nie­nė.

„Jei mes tu­ri­me de­šimt sto­jan­čių­jų, ką tai ro­do – so­cia­li­nio dar­buo­to­jo pro­fe­si­ja tam­pa ne­pa­trauk­lia. Mes iš anks­čiau ma­ty­da­vo­me, kad so­cia­li­nį dar­buo­to­ją ta­pa­ti­na su mū­sų klien­tu, jei mū­sų klien­tas ne­pa­trauk­lus, tai ir so­cia­li­nis dar­buo­to­jas yra toks, da­bar ma­to­me, kad so­cia­li­nio dar­buo­to­jo ap­lin­ka ne­pa­trauk­li, ir at­ly­gi­ni­mas, ku­rį už to­kį su­nkų fi­ziš­kai ir emo­ciš­kai dar­bą gau­na so­cia­li­nis dar­buo­to­jas, ne­pa­trauk­lus“, – sa­kė so­cia­li­nių dar­buo­to­jų at­sto­vė.

Sei­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė K.Miš­ki­nie­nė pa­tei­kė sta­tis­ti­ką, kad si­tua­ci­ja vis­gi ge­rė­ja – yra ma­žiau tiek so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų, tiek jo­se au­gan­čių vai­kų. „Per ke­le­rius me­tus tūks­tan­čiu su­ma­žė­jo so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų skai­čius, šiuo me­tu jis su­da­ro 9,7 tūkst. šei­mų, o 2011 me­tais mes tu­rė­jo­me tūks­tan­čiu dau­giau. Ten au­gan­čių vai­kų skai­čius su­ma­žė­jo 3 tūks­tan­čiais, t.y. nuo 22 tūkst. iki pa­sta­ruo­ju me­tu 19 tūks­tan­čių“, – sa­kė ko­mi­te­to va­do­vė.