Ekspertai ir politikai – apie cukraus mokestį
Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) svei­ka­tos ko­mi­sa­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis svei­ki­na pa­stan­gas su­ma­žin­ti cu­kraus var­to­ji­mą. Lie­tu­vai svars­tant mo­kes­ti­nes prie­mo­nes, šią ini­cia­ty­vą ko­mi­sa­ras ra­gi­na de­rin­ti su Len­ki­ja ir ki­to­mis Bal­ti­jos ša­li­mis.

„Y­ra ša­lių, ku­rios bend­ra­dar­biau­ja ir įve­dė tą mo­kes­tį efek­ty­viai, yra ša­lių, ku­rios bu­vo įve­dę, po to at­šau­kę, yra ša­lių, ku­rios įve­dė tik tam ti­kriems pro­duk­tams, bet iš tie­sų ten­den­ci­ja yra, kad to­kio mo­kes­čio įve­di­mas vis la­biau su­si­lau­kia po­zi­ty­vaus pri­ta­ri­mo, nes nu­tu­ki­mo skai­čiai, ypač vai­kų, yra di­de­li“, – BNS sa­kė V.P.And­riu­kai­tis.

Lie­tu­vo­je eko­no­mis­tų, po­li­ti­kų nuo­mo­nės dėl pa­pil­do­mo cu­kraus ap­mo­kes­ti­ni­mo ga­li­mos nau­dos iš­sis­ki­ria, o svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tras Au­re­li­jus Ve­ry­ga pa­brė­žia, jog tai kol kas esan­ti tik idė­ja ir jo­kių spren­di­mų nė­ra – ana­li­zuo­ja­ma ki­tų ša­lių pa­tir­tis, kal­ba­ma su vers­lu dėl su­si­ta­ri­mo, ku­riuo jis sa­va­no­riš­kai įsi­pa­rei­go­tų tam ti­kroms pro­duk­tų ka­te­go­ri­joms ma­žin­ti cu­kraus ir drus­kos kie­kį.

Ri­zi­kos dėl bend­ros rinkos

Eu­ro­ko­mi­sa­ras tei­gė, kad pa­pil­do­mas cu­kraus ap­mo­kes­ti­ni­mas bū­tų svei­kin­ti­nas, ta­čiau bend­ros rin­kos są­ly­go­mis tu­rė­tų bū­ti la­bai tiks­liai aps­kai­čiuo­tos pa­sek­mės.

„Ko­mi­si­ja žiū­ri po­zi­ty­viai į pa­stan­gas re­gu­liuo­ti ri­zi­kos veiks­nius, ir cu­krų kaip vie­ną ri­zi­kos veiks­nių įve­dant mo­kes­ti­nius sver­tus, ta­čiau tu­ri bū­ti žiū­ri­ma, ar tai ne­su­kels ko­kių nors pa­sek­mių re­gio­ne. Ka­dan­gi pro­duk­tai įsi­gy­ja­mi kai­my­ni­nė­se ša­ly­se, aš svei­kin­čiau Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Len­ki­jos bend­ras pa­stan­gas įves­ti cu­kraus ap­mo­kes­ti­ni­mą“, – pa­brė­žė V.P.And­riu­kai­tis.

Jo tei­gi­mu, cu­kraus kie­kis mais­te iš­ties yra di­de­lis, ir pa­ti in­dus­tri­ja jau pra­dė­jo ma­žin­ti cu­kraus kie­kį, ta­čiau per lė­tai.

G.Nau­sė­dai trūks­ta komp­lek­si­nio požiūrio

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da sa­ko kri­tiš­kai ver­ti­nan­tis bet ko­kius mo­kes­čius, ku­rie svars­to­mi ne­komp­lek­siš­kai, to­kiu sa­ko esant ir svei­ka­tos mi­nis­tro ap­ta­ri­mui pa­siū­ly­tą cu­kraus mo­kes­tį.

„Aš ne­la­bai lin­kęs svei­kin­ti bet ko­kių mo­kes­čių, ko­kie be­bū­tų įve­di­nė­ja­mi, kuo­met jie nė­ra gul­do­mi į komp­lek­siš­ką mo­kes­čių re­for­mą. Ga­li­ma pa­tei­sin­ti vie­no­kių ar ki­to­kių mo­kes­čių at­si­ra­di­mą, jei jie skir­ti kaž­ko­kiam kil­niam tiks­lui, šiuo at­ve­ju lyg ir mė­gi­na­ma ko­vo­ti su kenks­min­gu var­to­ji­mu, bet iš es­mės man ne­pa­tin­ka at­ski­ras, pa­im­tas iš kon­teks­to at­ski­rų mo­kes­čių įve­di­mas, nes tai ne­kons­truk­ty­vu, ne­komp­lek­siš­ka ir ne­lei­džia su­si­da­ry­ti nuo­mo­nės, ku­ria link­me aps­kri­tai Lie­tu­vos mo­kes­čių sis­te­ma ar­tės“, – BNS sa­kė G.Nau­sė­da.

„Jei bū­tų pa­grįs­ta, kad cu­kraus mo­kes­tis rei­ka­lin­gas bend­ra­me svars­to­mos mo­kes­čių re­for­mos komp­lek­se, ta­da dar ga­li­ma bū­tų apie jį kal­bė­ti, bet šiuo me­tu apie kal­ba­ma kaip apie dar vie­ną pa­pil­do­mą var­to­to­jams už­de­da­mą mo­kes­tį, ir vien dėl šios prie­žas­ties man ne­atro­do nei la­bai pa­grįs­ta, nei la­bai veiks­min­ga, nei la­bai svei­kin­ti­na“, – pa­brė­žė eko­no­mis­tas.

Su­rink­tos pa­ja­mos – spor­tui?

„Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis sa­ko su­nkiai su­ran­dan­tis ar­gu­men­tų prieš va­di­na­mą­jį cu­kraus mo­kes­tį, ypač, jei iš jo su­rink­tos lė­šos bū­tų ski­ria­mos spor­to inf­ras­truk­tū­rai plės­ti ar kom­pen­suo­ti mo­kes­čių leng­va­toms svei­kiems pro­duk­tams, ska­ti­nant jų var­to­ji­mą.

„Pag­rin­di­nis to­kio mo­kes­čio tiks­las – su­rink­ti dau­giau lė­šų į biu­dže­tą, iš jų gal­būt pa­siū­ly­ti ki­tų mo­kes­čių leng­va­tas: dar­žo­vėms, vai­siams, ki­tiems svei­kiems pro­duk­tams. Ga­li­ma tai pa­da­ry­ti tiks­li­niu mo­kes­čiu ir nu­kreip­ti lė­šas į spor­to inf­ras­truk­tū­rą, nes Lie­tu­va tu­ri iš­skir­ti­nę prob­le­mą – la­bai di­de­lė da­lis vi­suo­me­nės vi­sai ne­spor­tuo­ja, pa­ly­gin­ti su skan­di­na­vų ša­li­mis, ski­ria­si net ne pro­cen­tais, o kar­tais, ko­kia da­lis už­sii­ma spor­ti­ne veik­la ir tai pri­si­de­da prie svei­ka­tos prob­le­mų ir anks­ty­vo mir­tin­gu­mo“, – BNS sa­kė N.Ma­čiu­lis.

Jo pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, ki­log­ra­mą cu­kraus pa­pil­do­mai ap­mo­kes­ti­nus vie­nu eu­ru, per me­tus bū­tų ga­li­ma su­rink­ti šim­tą mi­li­jo­nų eu­rų. „La­bai leng­va ilius­truo­ti, kad to­kio dy­džio ak­ci­zas reiš­kia, jog mes per me­tus ga­li­me pa­sta­ty­ti pen­kis di­de­lius ba­sei­nus ar­ba tai­ky­ti leng­va­ti­nį PVM ta­ri­fą vi­soms dar­žo­vėms, vai­siams, kruo­poms, rie­šu­tams, ma­nau, kad tai di­de­lė su­ma ir iš to ga­li­me gau­ti di­de­lę nau­dą. Su­nku ras­ti ar­gu­men­tų, ko­dėl tai blo­gas mo­kes­tis“, – kal­bė­jo eko­no­mis­tas.

Abe­jo­nės dėl konkurencijos

Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­rys li­be­ra­las Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las sa­ko, kad cu­kraus mo­kes­tis lau­kia­mo po­vei­kio ne­tu­rė­tų, o tuo at­ve­ju, jei pa­pil­do­mai ap­mo­kes­tin­ti bū­tų tik gai­vie­ji gė­ri­mai, kil­tų abe­jo­nių dėl są­ži­nin­gos kon­ku­ren­ci­jos.

„Var­gu, ar tai duo­tų pa­sek­mes. Tar­ki­me, pa­brangs gė­ri­mo bu­te­liu­kas de­šimt cen­tų, čia kaip al­ko­ho­li­kui, jei nė­ra švie­ti­mo, var­gu, ar iš­gel­bė­si su de­šimt cen­trų pa­bran­gi­mu. Efek­to ne­duos, o da­li­nis vie­no pro­duk­to par­in­ki­mas ke­lia vi­so­kių abe­jo­nių dėl są­ži­nin­gos kon­ku­ren­ci­jos, nes teo­riš­kai ga­li­ma įžvelg­ti mi­ne­ra­li­nio van­dens ga­min­to­jų in­te­re­są, kad kon­ku­ruo­jan­tis pro­duk­tas ding­tų“, – BNS sa­kė E.Gent­vi­las.

„Vals­tie­čių“ de­le­guo­tas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Sta­tys Ja­ke­liū­nas sa­ko, kad mo­kes­tis bū­tų nau­din­gas, tik jo įve­di­mą rei­kia de­rin­ti su kai­my­nė­mis Len­ki­ja ir Lat­vi­ja.

„Aš ma­nau, kad mo­kes­tis duo­tų nau­dos, ta­čiau pri­klau­so nuo to, kaip bū­tų ad­mi­nis­truo­ja­mas, kaip bū­tų su­ren­ka­mos pa­ja­mos, kaip žmo­nės bū­tų švie­čia­mi, in­for­muo­ja­mi. Ki­tas veiks­nys, ką da­ry­tų ap­lin­ki­nės ša­lys, nes ti­kė­ti­na, jei tas mo­kes­tis bū­tų ap­čiuo­pia­mas, pre­ky­ba per­si­kel­tų ten, to­dėl rei­kė­tų koor­di­na­vi­mo su ap­lin­ki­nė­mis ša­li­mis, gal­būt ir ES mas­tu“, – BNS sa­kė S.Ja­ke­liū­nas.

„Su­de­ri­nus vi­sus veiks­nius, apie to­kį mo­kes­tį ga­li­ma bū­tų svars­ty­ti, nes jis ska­tin­tų žmo­nes var­to­ti svei­kes­nius pro­duk­tus, o su­kaup­tos lė­šos ga­lė­tų amor­ti­zuo­ti svei­ka­tos nuo­sto­lius, ku­riuos su­ke­lia per­tek­li­nis cu­kraus var­to­ji­mas“, – re­ziu­ma­vo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Vie­šo­je erd­vė­je ki­lus dis­ku­si­joms dėl va­di­na­mo­jo cu­kraus mo­kes­čio svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tras Au­re­li­jus Ve­ry­ga so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ pa­skel­bė, kad jo­kių spren­di­mų dėl šio mo­kes­čio įve­di­mo nė­ra.

„Šiuo, kaip ir ki­tais vi­suo­me­nei svar­biais klau­si­mais, ne­bus sku­ba­ma – tar­si­mės su eks­per­tais, vers­lu, vi­suo­me­ne. Tad la­bai no­rė­tų­si, kad bū­tent taip ir bū­tu­me su­pras­ti bei ne­bū­tu­me pra­šo­mi „pra­neš­ti“ to, ko net nė­ra“, – į ki­lu­sias dis­ku­si­jas su­rea­ga­vo A.Ve­ry­ga.

Cu­kraus mo­kes­tis pasaulyje

Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Ty­ri­mų sky­riaus su­rink­ta me­džia­ga ro­do, kad ak­ci­zo mo­kes­tis sal­din­tiems gė­ri­mams iki šiol bu­vo tai­ko­mas Lat­vi­jo­je, Suo­mi­jo­je, Bel­gi­jo­je, Veng­ri­jo­je, Pra­ncū­zi­jo­je, taip pat Mek­si­ko­je, Ka­na­do­je, kai ku­rio­se JAV vals­ti­jo­se, Aus­tra­li­jo­je. Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, to­kį mo­kes­tį taip pat ke­ti­na­ma įves­ti Ai­ri­jo­je, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Es­ti­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je.

Da­ni­ja cu­kraus mo­kes­tį gai­vie­siems gė­ri­mams pa­nai­ki­no, ta­čiau jis te­be­tai­ko­mas šo­ko­la­dui, le­dams ir įvai­riems ki­tiems sal­du­my­nams. Cu­kraus mo­kes­tis gai­viuo­siuo­se gė­ri­muo­se bu­vo pa­nai­kin­tas 2014 me­tais, mo­kes­čio kri­ti­kai tei­gė, kad jis ne­igia­mai vei­kia dar­bo vie­tų kū­ri­mą ir vie­tos eko­no­mi­ką, nes pir­kė­jai, užuot pir­kę vie­tos pro­duk­ci­ją, va­žiuo­da­vo į kai­my­ni­nes ša­lis.