Ekspertai: Civilinio kodekso pataisos kelia pavojų žodžio laisvei
Sei­mo pri­im­tos Ci­vi­li­nio ko­dek­so (CK) pa­tai­sos ke­lia pa­vo­jų žo­džio lais­vei, sa­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, ci­vi­li­nės tei­sės eks­per­tas Va­len­ti­nas Mi­ke­lė­nas.

„Aš ma­nau, kad yra pa­vo­jus, jis (įsta­ty­mas) ga­li su­kel­ti prob­le­mų. Pir­miau­sia, į pir­mą vie­tą iš­ke­lia­mas ža­los at­ly­gi­ni­mas, tuo tar­pu se­no­ji re­dak­ci­ja pir­miau­sia kal­ba apie ne­tur­ti­nius gy­ni­mo bū­dus, kaip ne­ati­tin­kan­čios ti­kro­vės in­for­ma­ci­jos kons­ta­ta­vi­mą, o pro­jek­tas vi­sų pir­ma kal­ba apie tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mą“, – pir­ma­die­nį po su­si­ti­ki­mo Pre­zi­den­tū­ro­je, kur bu­vo ap­tar­tos pa­tai­sos, žur­na­lis­tams sa­kė V.Mi­ke­lė­nas.

Sei­mas pa­sku­bė­jo, sa­ko profesorius

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pir­ma­die­nį su eks­per­tais ap­ta­rė Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sas dėl vie­šų as­me­nų įžei­di­mo. Žur­na­lis­tai pra­šo jas ve­tuo­ti, nuo­gąs­tau­da­mi, kad įsta­ty­mas ga­li pa­ska­tin­ti po­li­ti­kus skųs­tis teis­mams dėl kri­ti­kos.

Kaip po su­si­ti­ki­mo sa­kė pre­zi­den­tės at­sto­vė spau­dai Dai­va Ul­bi­nai­tė, pre­zi­den­tės spren­di­mas – ve­tuo­ti ar pa­si­ra­šy­ti pa­tai­sas – bus pa­skelb­tas ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis.

Tei­sės pro­fe­so­rius V.Mi­ke­lė­nas po su­si­ti­ki­mo sa­kė esąs nu­ste­bęs, kad Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sy­mai ne­bu­vo įver­tin­ti Ci­vi­li­nio ko­dek­so prie­žiū­ros ko­mi­te­te Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jo­je.

„Sei­mas šiek tiek pa­sku­bė­jo, pri­im­da­mas ši­tas pa­tai­sas. Kei­čia­mas ne pa­pras­tas įsta­ty­mas, o kva­li­fi­kuo­tas tei­sės ak­tas, Ci­vi­li­nis ko­dek­sas, man šiek tiek keis­ta keis­ta, kad ne­bu­vo de­ri­na­ma su Ci­vi­li­nio ko­dek­so prie­žiū­ros ko­mi­te­tu Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jo­je“, – sa­kė V.Mi­ke­lė­nas.

Jis kar­tu pa­brė­žė, kad įsi­žei­du­siems po­li­ti­kams ke­liant ieš­ki­nius, ga­li nu­ken­tė­ti re­dak­ci­jų veik­la. „Reiš­kiant to­kį ieš­ki­nį, ieš­ko­vai daž­niau­siai rei­ka­lau­ja tai­ky­ti lai­ki­nas ap­sau­gos prie­mo­nes, įpras­ti­nė prie­mo­nė yra tur­to areš­tas, įsi­vaiz­duo­ki­te, jei teis­mas areš­tuos sąs­kai­tą lai­kraš­čio ar ki­tos ži­niask­lai­dos prie­mo­nės, lais­vam žo­džiui ga­li kil­ti grės­mė“, – pa­brė­žė tei­sės pro­fe­so­rius.

Ad­vo­ka­tė: vei­kiant są­ži­nin­gai, nuo at­sa­ko­my­bės tu­ri bū­ti atleidžiama

Sei­mas pa­tai­sas pri­ėmė ar­gu­men­tuo­da­mas, kad įžei­di­mą iš­brau­kus iš Bau­džia­mo­jo ko­dek­so, už jį rei­kia nu­ma­ty­ti ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę. Ži­niask­lai­dos at­sto­vams užk­liu­vo, kad kei­čiant įsta­ty­mą bu­vo at­si­sa­ky­ta iš­ly­gos, jog at­sa­ko­my­bė ne­tai­ko­ma, kai in­for­ma­ci­jos ne­tiks­lu­mai at­si­ran­da sie­kiant są­ži­nin­gai in­for­muo­ti apie vie­šo as­mens vals­ty­bi­nę ir vi­suo­me­ni­nę veik­lą.

Ad­vo­ka­tė Liud­vi­ka Meš­kaus­kai­tė sa­ko, jog ši iš­ly­ga yra „Ci­vi­li­nio ko­dek­so kla­si­ka, ku­ri tu­ri lik­ti“.

„Sa­ki­nys, kad tu­ri bū­ti pri­tei­sia­ma ža­la, jis nu­brau­kia iki šiol esan­čią si­tua­ci­ją, kai žmo­gus, jei kri­ti­kuo­ja vie­šą as­me­nį dėl vi­suo­me­nei svar­bių rei­ka­lų ir el­gia­si są­ži­nin­gai, yra at­lei­džia­mas nuo ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės, tai yra Ci­vi­liio ko­dek­so kla­si­ka ir ji tu­ri lik­ti, o pa­sku­ti­niu sa­ki­niu tai da­bar nu­brau­kia­ma“, – sa­kė L.Meš­kaus­kai­tė.

Pa­lik­ti anks­čiau ga­lio­ju­sią nuo­sta­tą, ti­kin­da­mi, kad ji už­ti­kri­na tin­ka­mą in­te­re­sų pu­siaus­vy­rą tarp tei­sės skleis­ti in­for­ma­ci­ją ir tei­sės gin­ti gar­bę ir oru­mą, pre­zi­den­tės pra­šo be­veik 100 žur­na­lis­tų ir re­dak­to­rių. „Ją pa­nai­ki­nus, kan­di kri­ti­ka ar men­ki in­for­ma­ci­jos ne­tiks­lu­mai ga­li tap­ti pa­grin­du per­se­kio­ti žur­na­lis­tus ir ki­tus as­me­nis“, – tei­gia­ma ini­cia­to­rių pra­ne­ši­me spau­dai.

Žur­na­lis­tai: esa­ma ap­sau­ga yra tinkama

Ži­niask­lai­dos bend­ruo­me­nės krei­pi­mą­si dėl ve­to ini­ci­ja­vęs nau­jie­nų agen­tū­ros BNS di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vai­do­tas Be­niu­šis pa­žy­mi, jog lig­šio­li­nė ap­sau­ga dėl šmeiž­to, gar­bės bei oru­mo įžei­di­mo yra pa­kan­ka­ma, o nau­jo­sios pa­tai­sos su­teiks po­li­ti­kams pri­vi­le­gi­ją pikt­nau­džiau­ti tei­sė­mis, gi­nan­tis nuo jiems ne­pa­ti­ku­sios kri­ti­kos.

„Žur­na­lis­tai pre­zi­den­tės ir Sei­mo na­rių pra­šo pa­lik­ti ke­lio­li­ka me­tų ga­lio­ju­sią nuo­sta­tą, kad nuo ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės ga­lė­tų bū­ti at­lei­džia­mi tie žur­na­lis­tai, ku­rie su­ge­bė­tų įro­dy­ti, kad jie dir­bo są­ži­nin­gai, sklei­dė in­for­ma­ci­ją apie vie­šo as­mens vie­šą veik­lą, ku­ri reikš­min­ga vi­suo­me­nei. Už są­mo­nin­gai me­la­gin­gos in­for­ma­ci­jos sklei­di­mą, tu­rint tiks­lą pa­že­min­ti, pa­nie­kin­ti žmo­gų, apš­meiž­ti, at­sa­ko­my­bė yra, bu­vo ir bus ir nie­kas ne­pra­šo jos nai­kin­ti“, – sa­kė V.Be­niu­šis.

Pa­sak jo, da­bar­ti­nės pa­tai­sos su­da­ro prie­lai­das ma­ny­ti, kad ypač re­gio­nų po­li­ti­kai ims teik­ti ieš­ki­nius re­dak­ci­joms ir sa­vo skun­duo­se jiems ne­pa­ti­ku­sią kri­ti­ką pri­ly­gins gar­bės ir oru­mo įžei­di­mui. „Ma­no­me, kad anks­čiau ga­lio­ju­sios nuo­sta­tos pui­kiai už­ti­kri­na in­te­re­sų pu­siaus­vy­rą, o tai, kas bu­vo pa­siū­ly­ta Sei­me, tą pu­siaus­vy­rą pa­žei­džia vie­šų as­me­nų nau­dai, ir jie ga­li pikt­nau­džiau­ti at­si­ra­du­sio­mis pri­vi­le­gi­jo­mis, taip gin­tis juo jiems ne­pa­ti­ku­sios kri­ti­kos“, – pa­brė­žė V.Be­niu­šis.

At­sto­vė EŽTT: žo­džio lais­vė yra pamatinė

Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me (EŽTT) Ka­ro­li­na Bub­ny­tė sa­vo ruo­žtu at­krei­pė dė­me­sį, kad ži­niask­lai­dos ir sa­vi­raiš­kos lais­vė lai­ko­ma pa­ma­ti­ne lais­ve de­mo­kra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je, ir Lie­tu­va su to­kio­mis Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­so­mis „ti­krai ne­su­ži­bė­tų“.

„Aš ma­ty­čiau prob­le­mą, ypač dėl ši­tos da­lies pa­sku­ti­nio sa­ki­nio, nes taip kaip jis yra su­for­mu­luo­tas, jis už­ker­ta ke­lią pro­por­cin­gu­mo ver­ti­ni­mui at­lik­ti. Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių teis­mo pra­kti­ka la­bai aiš­ki, kad klai­dos, pa­da­ry­tos vei­kiant są­ži­nin­gai, tei­kiant in­for­ma­ci­ją, ne­tu­rė­tų bū­ti ne­pro­por­cin­gai bau­džia­mos. Taip, kaip su­for­mu­luo­ta, kai vi­sais at­ve­jais iš­im­tis ne­tai­ko­ma, ti­krai ma­ty­čiau prob­le­mą“, – sa­kė at­sto­vė EŽTT.

Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­gos va­do­vas Dai­nius Ra­dze­vi­čius pa­brė­žė, kad ša­ly­je už šmeiž­tą vis dar tai­ko­ma bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, ir net šiuo ins­tru­men­tu kar­tais pikt­nau­džiau­ja­ma. „Y­ra ne­ma­žai by­lų Lie­tu­vo­je, ir net šiuo ins­tru­men­tu pa­kan­ka­mai daž­nai ir kar­tais net pikt­nau­džiau­jant nau­do­ja­ma­si, kri­ti­kams iš­ke­lia­mos by­los pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka“, – sa­kė D.Ra­dze­vi­čius.

Kai ku­rie po­li­ti­kai tei­gia, kad ne­ri­mas dėl žo­džio lais­vės yra ne­pag­rįs­tas. Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Sta­sys Šed­ba­ras sa­ko, kad nuo­sta­ta Vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­va įtrauk­ta at­siž­vel­giant į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pra­kti­ką, tad ji bū­tų tai­ko­ma bet ko­kiu at­ve­ju, o ri­bą tarp kri­ti­kos ir įžei­di­mo vi­sa­da ver­tin­tų teis­mas.

Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis tei­gia, kad įsta­ty­mą Sei­mas tur­būt tu­rės to­bu­lin­ti, nes da­bar­ti­nę for­mu­luo­tę ga­li­ma in­terp­re­tuo­ti skir­tin­gai.