EK pristatys Astravo AE streso testų rezultatus
As­tra­vo AE stre­so tes­tus 2016 me­tais at­li­ko pa­grin­di­nio jė­gai­nės ran­go­vo „Ro­sa­tom“ an­tri­nė įmo­nė „A­tomp­ro­jekt“. Stre­so tes­tų re­zul­ta­tus ver­ti­no Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir Eu­ro­pos bran­duo­li­nę sau­gą re­gu­liuo­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų gru­pės (ENS­REG) su­da­ry­ta tarp­tau­ti­nių eks­per­tų dar­bo gru­pė.

Lietuva savo pastabas tarptautinei ekspertų grupei išsiuntė sausio viduryje. Tuomet šalies ekspertai teigė pasigedę pagrindimo dėl Astravo AE atsparumo sunkaus komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui, taip pat sunkiųjų avarijų valdymo sistemos nepriklausomumo užtikrinimo. Be to, Lietuvai kelia abejonių jėgainės projekto atsparumo ekstremaliam žemės drebėjimui analizė, nes ji remiasi 1997 metų tyrimais.

Svarbiausias Lietuvos klausimas dėl jėgainės aikštelės parinkimo ataskaitoje nėra nagrinėjamas, todėl jis liks neatsakytas – kaip ir klausimai dėl poveikio aplinkai vertinimo, statybos ir būsimos eksploatavimo kokybės, saugos kultūros užtikrinimo.

Siekiama, kad Baltarusija EK pateiktas rekomendacijas įgyvendintų iki Astravo AE reaktorių veiklos pradžios. Pirmasis reaktorius gamybai turėtų būti paruoštas iki 2019 metų pabaigos.

Lietuva yra pagrindinė už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos jėgainės kritikė ir pernai pripažino Astravo atominę elektrinę nesaugia, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Lietuva žada blokuoti elektrinės gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti projektą. Tačiau kitos Europos šalys nesutiko su Lietuvos pasiūlymo imtis platesnio boikoto.

Minskas tikina, kad Astravo elektrinė statoma saugiai. Baltarusija tikisi, kad pirmasis jėgainės reaktorius pramoninei elektros gamybai bus parengtas iki 2019 metų pabaigos, o antrasis pradės veikti 2020 metų viduryje. Projektą finansuoja Rusijos vyriausybė.