Eimutis Misiūnas: valdininkų mažės, o atlyginimai augs
Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras Ei­mu­tis Mi­siū­nas ket­vir­ta­die­nį pla­nuo­ja re­gis­truo­ti pro­jek­tus dėl vals­ty­bės tar­ny­bos pert­var­kos – jis ža­da, kad val­di­nin­kų skai­čius su­ma­žės, o at­ly­gi­ni­mai – augs.

Ministerija pranešė, kad įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad į ją nepatenka ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos.

Visgi valstybės tarnautojų statuso netektų mažesnė dalis valdininkų, nei buvo numatyta pirminiame vasarą registruotame projekte.

„Mes atsisakome idėjos išgryninti vidaus administravimą ir viešąjį administravimą vykdančius valstybės tarnautojus. Anksčiau sakėme, kad vidaus administravimą vykdantys turėtų nebūti valstybės tarnautojai. Bet sulaukėme labai daug įvairių pasiūlymų, įvairios kritikos, ar reikia dėl tų 5–6 tūkst. valstybės tarnautojų taip laužyti galvas. Yra įstaigų, kurios nedidelės, kur tas pats žmogus ir kuria projektus, priima sprendimus ir kartu kaip back office'o darbuotojas spausdina, skaičiuoja buhalteriją. Įvertinę tokias pastabas, mes atsisakėme tos idėjos“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

Lyginant su dabartiniu reguliavimu, nauju įstatymu būtų atsisakoma visų priemokų ir priedų, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Siūloma nustatyti galimybę į pareigas priimančiam asmeniui skirti algą iš koeficientų intervalo. Fiksuota alga būtų mokama tik aukščiausias pareigas einantiems tarnautojams.

Ministro teigimu, šiuo metu valstybės tarnyba nėra patraukli dėl mažų atlyginimų, sunku išlaikyti gerus specialistus. Anot E. Misiūno, prieš keletą metų konkursuose pretenduodavo keturi žmonės į vieną vietą, o šiuo metu sulaukiama tik dviejų pretendentų.

„Nemažai jaunų specialistų išeina iš valstybės tarnybos, padirbėję vienerius-dvejus metus, faktas, kad (atlyginimai – BNS) nemotyvuoja dirbti valstybės tarnyboje, o gyventojai, verslas nepatenkinti paslaugomis, aptarnavimo greičiu ir taip toliau“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė E. Misiūnas.

Anot jo, šiuo metu mažiausias darbo užmokestis valstybės tarnyboj yra 400 eurų, o vidutinis – nepilnai 800 eurų.

Ministras taip pat tvirtina, kad reforma nekainuos papildomai lėšų, nes biurokratinis aparatas bus mažinamas. Tačiau konkrečiai, kiek mažės valdininkų nuo maksimalaus 55 tūkst. darbuotojų skaičiaus, nepasakė.

„Aš tikiuosi, kad reforma tikrai nekainuos, jei pagal šitą valstybės tarnautojų skaičių, 55 tūkst., reikėtų papildomų pinigų biudžetui, bet mes esame numatę daug veiksmų, ir padarius pertvarkas, sumažinus valstybės tarnautojų (skaičių – BNS) iki optimalaus lygio, tikrai šita reforma nekainuos nei vieno euro papildomai“, – Žinių radijui kalbėjo E. Misiūnas.

„Mes tikimės, kad 2019 metais valstybės tarnautojų bus tiek, kad su dabartiniais pinigais bus galima mokėti didesnį darbo užmokestį likusiems valstybės tarnautojams“, – BNS aiškino ministras.

Įstatymas numatytų galimybę kaip skatinimo priemonę skirti valstybės tarnautojams papildomų apmokamų laisvadienių – iki penkių dienų ne daugiau kaip dukart per metus.

Klausiamas, ar didesnė vadovo laisvė nustatant tarnautojo darbo užmokestį netaps pagrindu piktnaudžiavimui, kai didesni atlyginimai būtų mokami „saviems“, ministras teigė, kad nereikėtų preziumuoti, jog vadovai bus nesąžiningi, o lankstesnis darbo užmokesčio skyrimas leistų išlaikyti valstybės tarnyboje geriausius specialistus.

Klausiamas, ar nebijo susidurti su biurokratų pasipriešinimu, nes jau žlugo ne vienas bandymas pertvarkyti valstybės tarnybos sistemą, E. Misiūnas buvo nusiteikęs optimistiškai.

„Mane perspėjo, kad buvo ministrai, kurie visi vienaip ar kitaip bandė keisti biurokratinį aparatą, bet aš matau kitą Seimą, kitą daugumą, didesnį poreikį, didesnį norą. Dabar aš tikrai tikiu, dėsiu visas pastangas, bendrausime su Seimo nariais, žmonėmis, aiškinsime šitos reformos poreikį ir naudą“, – Žinių radijui kalbėjo E. Misiūnas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant jų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo.

Ministerija taip pat siūlo įvesti galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir įsteigti mentorystės institutą, tačiau naikinti valstybės tarnybos rezervą.

Įstatyme siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Išieškotinos žalos dydis nebūtų ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia.

Tarp reformos ypatumų – Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais, kuriems įvedamos kadencijos. Tai galiotų ir ministerijų kancleriams.

Karu su Valstybės tarnybos įstatymu siūloma keisti ir Vidaus tarnybos statutą. Jis sudarytų sąlygas pareigūnams mokėti didesnį darbo užmokesti iš institucijų turimų lėšų. Anksčiau buvo svarstyta, kad pakoreguotas Vidaus tarnybos statutas galėtų įsigalioti nuo 2018 metų sausio.

„Iš dalies sutinku, kas kuo didesnis paketas, tuo sunkiau priimti, nes galima prisikabinus prie bet kokio dalyko atmesti visą paketą, bet juridinė technika mums diktavo sąlygą, kad reikia viską daryti kartu“, – BNS sakė E. Misiūnas.

Siūloma, kad reforma įsigaliotų nuo 2019 metų.