Edukologai ir filosofai dirba pardavėjais
Lie­tu­vos aukš­to­jo moks­lo kai ku­rių stu­di­jų kryp­čių dip­lo­mas la­biau­siai tin­ka dirb­ti ne pa­gal kva­li­fi­ka­ci­ją, įgy­tą per ket­ve­rius me­tus, o par­da­vė­jais, pa­da­vė­jais ar kam­ba­ri­nė­mis.

Šian­dien bū­si­mi pir­ma­kur­siai baigs pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis su aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis ir kiek dau­giau nei po mė­ne­sio pa­ju­dės sa­vo sva­jo­nės tap­ti mo­ky­to­jais, gy­dy­to­jais ar in­ži­nie­riais link. Ta­čiau po ket­ve­rių me­tų ne vie­nos stu­di­jų kryp­ties ab­sol­ven­tas daž­nai at­si­sė­da į ku­rio nors pre­ky­bos cen­tro ka­są.

Iš­ana­li­za­vus nuo šian­dien vi­siems prie­ina­mo Moks­lo ir stu­di­jų ste­bė­se­nos ir ana­li­zės cen­tro (MOS­TA) par­eng­to ab­sol­ven­tų kar­je­ros ste­bė­se­nos in­te­rak­ty­vaus įran­kio duo­me­nis, aki­vaiz­du, kad daž­na Lie­tu­vos aukš­to­ji mo­kyk­la „štam­puo­ja“ dip­lo­muo­tus spe­cia­lis­tus ne­kva­li­fi­kuo­tam dar­bui dirb­ti.

Gin­tau­tas Jakš­tas: „Rink­tis rei­kia tai, kas se­ka­si, kad ga­lė­tum siek­ti tap­ti ge­riau­sias.“

Tarp dip­lo­mo ir dir­ba­mo dar­bo – nie­ko bend­ra

Tarp pra­ėju­sių moks­lo me­tų ba­ka­lau­ro ab­sol­ven­tų be­ne po­pu­lia­riau­sia pro­fe­si­ja – par­da­vė­jo. To­kį dar­bą daž­niau­siai dir­ba ir is­to­ri­kai, ir fi­lo­so­fai, ir lie­tu­vių fi­lo­lo­gai, ir že­mės ūkio spe­cia­lis­tai, ir me­no­ty­ri­nin­kai. Dau­ge­lio per­nai is­to­ri­jos stu­di­jas bai­gu­sių­jų dar­bas aps­kri­tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra nei su šia stu­di­jų kryp­ti­mi, nei su aukš­to­jo moks­lo kva­li­fi­ka­ci­ja: po­pu­lia­riau­sios pro­fe­si­jos – par­da­vė­jai, pa­da­vė­jai, ne­kva­li­fi­kuo­ti dar­bi­nin­kai, klien­tų in­for­ma­vi­mo tar­nau­to­jai.

Et­no­lo­gi­jos ir folk­lo­ris­ti­kos pro­fe­sio­na­lai – la­bai įvai­ria­pu­siš­ki, tik ne to­je sri­ty­je, ku­rios su­bti­ly­bių mo­kė­si ket­ve­rius me­tus. Daž­niau­siai jie dir­ba bu­hal­te­riais, po­li­ti­kos ir ad­mi­nis­tra­vi­mo spe­cia­lis­tais, par­da­vi­mo at­sto­vais, ad­mi­nis­tra­vi­mo ir vyk­do­mai­siais se­kre­to­riais, net la­žy­bų tar­pi­nin­kais ar lo­ši­mo na­mų tar­nau­to­jais. Daug bend­ra, ma­tyt, tu­ri ku­li­na­ri­ja ir dai­lė, mat penk­tas pa­gal po­pu­lia­ru­mą dar­bas tarp dai­lės stu­di­jas bai­gu­sių pro­fe­sio­na­lų – vi­rė­jo. O dip­lo­muo­ti fi­lo­so­fai daž­niau­siai triū­sia kaip par­da­vė­jai, va­dy­bos ir or­ga­ni­za­vi­mo ana­li­ti­kai, ad­mi­nis­tra­vi­mo ir vyk­do­mie­ji se­kre­to­riai, klien­tų in­for­ma­vi­mo tar­nau­to­jai.

Iš že­mės ūkio stu­di­jų kryp­ties ab­sol­ven­tų dau­giau­sia jų dir­ba par­da­vė­jais, ne­kva­li­fi­kuo­tais ap­dir­bi­mo pra­mo­nės dar­bi­nin­kais, rek­la­mos ir rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tais. Vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo ab­sol­ven­tai daž­niau­siai įsi­dar­bi­na par­da­vė­jais ir ap­sau­gos dar­buo­to­jais. Tarp jau­nų­jų va­dy­bi­nin­kų po­pu­lia­riau­sios rek­la­mos ir rin­ko­da­ros spe­cia­lis­to, par­da­vė­jo pro­fe­si­jos.

Bai­gu­sie­ji švie­ti­mo ir ug­dy­mo stu­di­jas im­asi ad­mi­nis­tra­vi­mo ir vyk­do­mų­jų se­kre­to­rių, rek­la­mos bei vie­šų­jų ry­šių sri­ties va­do­vų dar­bo. Tarp tei­sės ba­ka­lau­rų tei­si­nin­ko dar­bas – tik tre­čio­je vie­to­je. Dau­giau­sia jų dir­ba ap­sau­gos dar­buo­to­jais, po­li­ti­kos ir ad­mi­nis­tra­vi­mo spe­cia­lis­tais, taip pat par­da­vė­jais, rek­la­mos ir rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tais.

Gintautas Jakštas: „Rinktis reikia tai, kas sekasi, kad galėtum siekti tapti geriausias." Alinos Ožič nuotrauka

Stu­di­juo­jant įgy­tas ži­nias kur kas daž­niau pa­nau­do­ja bai­gu­sie­ji sta­ty­bos in­ži­ne­ri­ją ar ar­chi­tek­tū­rą. Sklan­džiai klos­to­si sta­ty­bos tech­no­lo­gi­jos kryp­ties ab­sol­ven­tų kar­je­ra: pra­ėju­siais me­tais po­pu­lia­riau­sios ab­sol­ven­tų pro­fe­si­jos – sta­ty­bos va­do­vų ir in­ži­nie­rių, ar­chi­tek­tų, įstai­gų va­do­vų, in­ži­ne­ri­jos spe­cia­lis­tų. Pa­gal spe­cia­ly­bę dir­ba di­de­lė da­lis in­for­ma­ti­kos, in­for­ma­ci­nių sis­te­mų, prog­ra­mų sis­te­mų ab­sol­ven­tai. Iš­si­la­vi­ni­mą ati­tin­kan­tį dar­bą tu­ri elek­tro­ni­kos ir elek­tros in­ži­ne­ri­jos, ener­gi­jos in­ži­ne­ri­jos, aps­kai­tos ir bu­hal­te­ri­jos spe­cia­lis­tai, bio­tech­no­lo­gai, che­mi­kai, ve­te­ri­na­rai.

Pa­neig­ti mi­tai apie emig­ruo­jan­čius medikus

Nau­ja­sis MOS­TA in­te­rak­ty­vus įran­kis su­jun­gia Švie­ti­mo val­dy­mo in­for­ma­ci­nės sis­te­mos ir „Sod­ros“ duo­me­nis. Tai lei­džia ste­bė­ti at­ski­ras stu­di­jų kryp­tis, aukš­tą­sias mo­kyk­las, stu­di­jų pa­ko­pas, ana­li­zuo­ti, ko­kia da­lis skir­tin­gų stu­di­jų sri­čių stu­den­tų dir­bo stu­di­jų me­tais ir ko­kį dar­bą, kiek tuo me­tu už­dir­bo, kaip bai­gus stu­di­jas kei­tė­si jų kar­je­ra ir at­ly­gi­ni­mas.

MOS­TA Stu­di­jų po­li­ti­kos ir kar­je­ros ana­li­zės sky­riaus va­do­vas Gin­tau­tas Jakš­tas pa­sa­ko­jo, kad į vie­ną sis­te­mą su­jung­ti duo­me­nys at­sklei­džia, jog stu­di­juo­da­mi dir­ba apie pu­sė stu­den­tų, bet treč­da­lis jų – to­kį dar­bą, ku­riam ne­rei­kia aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo, tad stu­di­joms tai ne­su­tei­kia jo­kios pri­dė­ti­nės ver­tės. Ta­čiau aukš­to­jo moks­lo kva­li­fi­ka­ci­jos ne­rei­ka­lau­jan­tį dar­bą ir pra­ėjus me­tams, kai bai­gia stu­di­jas, vis dar dir­ba maž­daug ket­vir­ta­da­lis dip­lo­muo­tų spe­cia­lis­tų. De­ja, yra daug stu­di­jų kryp­čių, tarp ku­rių dip­lo­mo ir dar­bo, ku­rį daž­niau­siai dir­ba ab­sol­ven­tai, ne­sa­ma jo­kių są­sa­jų.

Mi­nė­tas in­te­rak­ty­vus įran­kis lei­džia pa­neig­ti ir kai ku­riuos mi­tus, pa­vyz­džiui, kad mū­sų jau­nie­ji me­di­kai ma­siš­kai iš­vyks­ta dirb­ti į už­sie­nį. Me­di­ci­nos stu­di­jų bai­gi­mo me­tu dir­ba vi­si, nes yra re­zi­den­tai. Ta­čiau jų at­ly­gi­ni­mas iki mo­kes­čių ne­sie­kia nė tūks­tan­čio eu­rų. Kai bai­gia stu­di­jas, 10–15 proc. jų apie po­rą mė­ne­sių ne­tu­ri dar­bo, bet pa­skui dau­gu­ma įsi­dar­bi­na. Pra­ėjus me­tams po re­zi­den­tū­ros jau maž­daug 95 proc. me­di­ci­nos kryp­ties ab­sol­ven­tų dir­ba pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą.

„Tad jei šios kryp­ties stu­den­tai bai­gia re­zi­den­tū­rą, ti­krai nė­ra taip, kad di­džio­ji da­lis jų emig­ruo­ja. Nė vie­nas, bai­gęs šias stu­di­jas, skir­tin­gai nei dau­ge­lis ki­tų, ne­dir­ba men­kos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bo. Be­veik vi­si dir­ba pa­gal įgy­tą spe­cia­ly­bę ir gau­na ge­ro­kai di­des­nį už vi­du­ti­nį ša­ly­je at­ly­gi­ni­mą. Bai­gu­sie­ji re­zi­den­tū­rą po po­ros me­tų už­dir­ba vi­du­ti­niš­kai 1800 eu­rų iki mo­kes­čių, o tai ge­ro­kai len­kia ša­lies vi­dur­kį“, – ana­li­za­vo duo­me­nis G. Jakš­tas.

Vi­sai ki­taip klos­to­si edu­ko­lo­gi­jos ar fi­lo­so­fi­jos ba­ka­lau­rų kar­je­ra: net pra­ėjus dve­jiems su pu­se me­tų, kai gau­na dip­lo­mus, jie daž­niau­siai triū­sia par­duo­tu­vė­se – tarp 2014 me­tais ba­ka­lau­ro stu­di­jas bai­gu­sių ab­sol­ven­tų vis dar po­pu­lia­riau­sia par­da­vė­jo pro­fe­si­ja.

Tarp pra­ėju­sių moks­lo me­tų ba­ka­lau­ro ab­sol­ven­tų be­ne po­pu­lia­riau­sia pro­fe­si­ja – par­da­vė­jo.

Pa­gal at­ly­gi­ni­mus, kaip ro­do MOS­TA in­te­rak­ty­vus ins­tru­men­tas, iš­skir­ti­niai – in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tai. „Ne­ma­ža jų da­lis baig­da­mi stu­di­jas tu­ri dar­bą ir ne­ma­žai už­dir­ba, o at­ly­gi­ni­mai – ky­la. Pa­vyz­džiui, prog­ra­mų sis­te­mų stu­di­jų, ypač an­tros pa­ko­pos, ab­sol­ven­tų al­gos net ke­lis kar­tus vir­ši­ja ša­lies vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą“, – sa­kė G. Jakš­tas.

MOS­TA ab­sol­ven­tų kar­je­ros ste­bė­se­nos įran­kis at­sklei­džia, kad jau ki­tais me­tais, kai bai­gia ba­ka­lau­ro stu­di­jas, di­des­nį kaip 1000 eu­rų (prieš mo­kes­čius) vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą gau­na net pen­kių uni­ver­si­te­ti­nių kryp­čių ab­sol­ven­tai: prog­ra­mų sis­te­mų (1321 eu­ras), skan­di­na­vų fi­lo­lo­gi­jos (1139 eu­rai), in­for­ma­ci­jos sis­te­mų (1103 eu­rai), ae­ro­nau­ti­kos in­ži­ne­ri­jos (1055 eu­rai) ir in­for­ma­ti­kos (1050 eu­rų). O tarp uni­ver­si­te­ti­nių stu­di­jų kryp­čių, ku­rių ab­sol­ven­tai už­dir­ba pra­sčiau­siai, dau­giau­sia – me­nų kryp­tys.

Ren­gia­me at­ei­ties be­dar­bius?

Nau­ja­sis MOS­TA vir­tua­lus ins­tru­men­tas tu­rė­tų bū­ti pui­kus įran­kis bend­ro­jo la­vi­ni­mo ir aukš­tų­jų mo­kyk­lų kar­je­ros spe­cia­lis­tams, kon­sul­tuo­jan­tiems jau­ni­mą, ko­kią pro­fe­si­ją rink­tis. Ši in­te­rak­ty­vi duo­me­nų ba­zė ga­li pa­dė­ti ir uni­ver­si­te­tams ste­bė­ti, ku­rios stu­di­jų kryp­ties ir ko­kia da­lis stu­den­tų dir­ba, ko­kį dar­bą, kaip klos­to­si ab­sol­ven­tų kar­je­ra. O pa­ana­li­zuo­ti, ką daž­niau­siai dir­ba ku­rios nors stu­di­jų kryp­ties ab­sol­ven­tai, tu­rė­tų bū­ti svar­bu ir sto­jan­tie­siems, ir stu­den­tams: čia ga­li­ma pa­ma­ty­ti, jog par­da­vė­jų ar ki­tų aukš­to­jo moks­lo ne­rei­ka­lau­jan­čių dar­bų ga­li tek­ti im­tis net pa­si­rin­kus po­pu­lia­riau­sias kryp­tis.

Tad ko­kią pro­fe­si­ją rink­tis, kad dirb­tum pa­si­rink­tos kryp­ties dar­bą ir ge­rai už­dirb­tum? „Rei­kia rink­tis tai, kas se­ka­si, kad ga­lė­tum siek­ti tap­ti ge­riau­sias. Ta­da iš­si­rink­ti aukš­tą­ją mo­kyk­lą, ku­ri ge­riau­siai ren­gia tos kryp­ties spe­cia­lis­tus. Tai leis dau­giau už­dirb­ti. MOS­TA in­te­rak­ty­vio­je duo­me­nų ba­zė­je ga­li­ma ras­ti at­ly­gi­ni­mų duo­me­nis pa­gal aukš­tą­sias mo­kyk­las. Ir dar ver­ta pa­si­ti­krin­ti, kur daž­niau­siai dir­ba bai­gu­sie­ji šias stu­di­jas, t. y., ko­kia ti­ki­my­bė, kad lū­kes­čiai ati­tin­ka rea­ly­bę“, – pa­ta­rė G. Jakš­tas.

Dar­bo rin­kos eks­per­tas, per­so­na­lo pa­ieš­kos bend­ro­vės „Al­lian­ce for rec­ruit­ment“ par­tne­ris And­rius Fran­cas tei­gė ne­pa­sa­ky­sian­tis nie­ko nau­ja – rin­ko­je di­džiu­lis in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, fi­nan­sų aps­kai­tos, eko­no­mi­kos ana­li­ti­kų, daž­niau­siai bai­gu­sių ma­te­ma­ti­kos ar tai­ko­mo­sios ma­te­ma­ti­kos spe­cia­ly­bes, po­rei­kis, ir jis tik di­dė­ja. Rei­kia ro­bo­ti­kos, me­cha­ni­kos, au­to­ma­ti­kos spe­cia­lis­tų. Dirb­ti­nio in­te­lek­to stu­di­jų prog­ra­mos dar nė­ra, o po­rei­kis jau at­si­ran­da. Ar­ba, pa­vyz­džiui, rei­kės vis dau­giau eko­lo­giš­ko ūkio ag­ro­no­mų.

„Šios sri­tys – at­ei­tis. Be to, rei­kia siek­ti stu­di­juo­jan­tie­siems su­teik­ti kuo įvai­ria­pu­siš­kes­nį iš­si­la­vi­ni­mą – tarp­dis­cip­li­niš­ku­mas pa­de­da kur­ti iš­si­la­vi­ni­mo pri­dė­ti­nę ver­tę“, – pa­brė­žė A. Fran­cas. Ir pri­dū­rė, kad kal­bė­da­mas apie pla­tes­nį iš­si­la­vi­ni­mą ti­krai ne­tu­ri ome­ny­je va­dy­bos, nes tai tė­ra ži­nios, pa­pil­dan­čios vers­lių žmo­nių ge­bė­ji­mus. To­dėl jį ste­bi­na, jog ir šie­met tarp po­pu­lia­riau­sių stu­di­jų kryp­čių – ne tik svei­ka­tos moks­lai, ku­rie sens­tan­čio­je vi­suo­me­nė­je ne­abe­jo­ti­nai pers­pek­ty­vūs, bet ir va­dy­bos stu­di­jos.

A. Fran­cas yra mi­nė­jęs, kad rei­kė­tų ke­le­rius me­tus vi­sai ne­be­reng­ti tei­si­nin­kų. Jis džiau­gė­si, kad ir tei­si­nin­kų gil­di­ja jau pra­bi­lo apie per­ne­lyg di­de­lį ad­vo­ka­tų skai­čių Lie­tu­vo­je. Bet jau ne­be pir­mi me­tai trūks­ta skan­di­na­vų kal­bų spe­cia­lis­tų, mat Lie­tu­vo­je stei­gia­ma ne­ma­žai Skan­di­na­vi­jos ša­lių bend­ro­vių, o al­gos jo­se – ke­lis­kart di­des­nės nei vi­du­ti­nės Lie­tu­vo­je. A. Fran­co duo­me­ni­mis, jau an­trą kur­są bai­gę šios stu­di­jų kryp­ties stu­den­tai ga­li gau­ti dar­bą pa­gal spe­cia­ly­bę. Be to, bai­gu­sie­ji skan­di­na­vų fi­lo­lo­gi­ją už­dir­ba apie 40 proc. dau­giau ne­gu ang­lų fi­lo­lo­gi­jos ab­sol­ven­tai.

„Rei­kia vals­ty­bi­nio po­žiū­rio. Da­bar ga­li nu­tik­ti taip, kad ko­kia nors svar­bi ni­ši­nė prog­ra­ma, jei dės­to­ma ke­liuo­se uni­ver­si­te­tuo­se, nė vie­na­me ne­su­rinks rei­kia­mo stu­den­tų skai­čiaus, ir to­kia uni­ver­si­te­tų kon­ku­ren­ci­ja pri­ves prie to, jog rei­ka­lin­ga stu­di­jų prog­ra­ma iš­nyks. Ne­sa­kau, kad Lie­tu­vai ne­rei­kia fi­lo­so­fų, bet jų rei­kia ti­krai ne­daug. Fi­lo­so­fai daž­niau­siai dir­ba ne pri­va­čia­me sek­to­riu­je, tad jų po­rei­kį vals­ty­bė ga­li su­skai­čiuo­ti. Ta­čiau kol ji pa­lie­ka au­to­no­mi­ją aukš­to­sioms mo­kyk­loms, tol nie­ko ne­bus. Prob­le­ma dėl edu­ko­lo­gų yra ta, kad jie ne­dir­ba pa­gal spe­cia­ly­bę, nes prieš sto­da­mi stu­di­juo­ti ne­la­bai tu­ri ga­li­my­bių su­pras­ti, koks tai dar­bas, ko­kie at­ly­gi­ni­mai. La­bai svar­bu abi­tu­rien­tus kuo anks­čiau su­pa­žin­din­ti su no­ri­ma stu­di­juo­ti pro­fe­si­ja, kad pa­skui ga­lė­tu­me į juos tin­ka­mai in­ves­tuo­ti“, – kal­bė­jo dar­bo rin­kos eks­per­tas.

A. Fran­cas at­krei­pė dė­me­sį, kad po pen­ke­rių-de­šimt me­tų vi­sos kom­pa­ni­jos bus IT kom­pa­ni­jos, ne­svar­bu, mais­to, au­to­mo­bi­lių pra­mo­nės ar ki­tos sri­ties. Tad jei nuo pra­džios mo­kyk­los ne­mo­ko­me IT spe­cia­ly­bių, ne­sa­me pa­si­ren­gę ir at­ei­ties iš­šū­kiams, nors pa­tys pra­di­nu­kai tam pa­si­ren­gę – vi­si žai­džia iš­ma­niai­siais te­le­fo­nais. „Jei mū­sų mo­ky­mo sis­te­ma to ne­mo­ko, va­di­na­si, ren­gia­me at­ei­ties be­dar­bius“, – pa­brė­žė A. Fran­cas.

Ab­sol­ven­tų kar­je­ros ste­bė­se­nos įran­kis spaus­ti ČIA