EBPO vadovas: Lietuva turi kovoti su „šešėline“ ekonomika
Lie­tu­vo­je vie­šin­tis Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos (EB­PO) va­do­vas sa­ko, kad nau­jau­sia jos na­rė Lie­tu­va tu­ri ko­vo­ti su „še­šė­li­ne“ eko­no­mi­ka bei jos pa­da­ri­niais.

„Reikia mažinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimą, taip pat gerinti mokesčių administravimą. „Šešėlinė“ ekonomika yra problema visose pasaulio šalyse, tačiau senėjančioje visuomenėje ir žemo produktyvumo šalyje, kokia yra Lietuva, turite rimtai kovoti su „šešėline“ ekonomika“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė EBPO generalinis sekretorius Angelis Gurria.

Anot jo, darbo našumas bei BVP vienam gyventojui Lietuvoje atsilieka nuo EBPO vidurkio.

„Šalies eksportas rodo geresnius rezultatus, tačiau jūs daugiausiai eksportuojate žemos pridėtinės vertės produktus. Lietuvoje visuomenė sensta ir tai ateityje kels vis didesnių problemų. Šią problemą reikia spręsti darbo santykius bei sveikatos apsaugos sistemą reguliuojančiais įstatymais“, – sakė A. Gurria.

Ketvirtadienį Lietuvos ekonomikos vertinimą pristačiusi EBPO Lietuvai taip pat rekomenduoja didinti nekilnojamojo turto apmokestinimą, neįtraukiant mažas pajamas gaunančių namų ūkių. Taip pat rekomenduojama stiprinti Valdymo koordinavimo centro stebėsenos pajėgumus, supaprastinti bankroto pradžios procedūras, sukurti palankesnes restruktūrizavimo sąlygas.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė, kad EBPO rekomendacijos sutampa su EBPO identifikuotomis problemomis ir joms spręsti šalis pasinaudos narystės organizacijoje privalumais.

Lietuva ketvirtadienį oficialiai tapo 36-ąja EBPO nare. Derybas dėl narystės Lietuva pradėjo prieš trejus metus ir baigė šiemet balandį.

Iš pradžių narystė EBPO Lietuvai per metus kainuos maždaug 2,8 mln. eurų, o nuo 2022 metų šis mokestis turėtų mažėti iki 1,8 mln. eurų.

Stojimo procese Lietuva atsiliko nuo kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių – Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais, Estija – 2010 metais, o Latvija – 2016 metais.

Narystės šalininkai teigia, kad Lietuvos narystė EBPO didins tiesiogines užsienio investicijas, prisidės prie dar palankesnio valstybės skolinimosi reitingo nustatymo, skolinimosi išlaidų mažinimo, palengvins priėjimą prie tarptautinių finansinių rinkų. Įstojus į organizaciją, didės Lietuvos įtaka tarptautinėje politikoje.