Džiuginančios tendencijos: lietuviai pradeda tikėti valstybe kaip struktūra
Lie­tu­vos gy­ven­to­jai la­biau nei bet ka­da per pra­ėju­sį de­šimt­me­tį di­džiuo­ja­si sa­vo ša­li­mi. Su tei­gi­niu „di­džiuo­juo­si, kad esu Lie­tu­vos pi­lie­tis“ 2018 me­tais su­ti­ko net 83,2 proc. res­pon­den­tų. To­kį pa­trio­tiz­mo au­gi­mą ro­do nau­jau­sias „Žmo­gaus stu­di­jų“ cen­tro at­lik­tas Lie­tu­vos emo­ci­nio kli­ma­to ty­ri­mas.

„Lietuva tampa emociškai patrauklesnė savo piliečiams, ir tai yra jų puiki dovana valstybės atkūrimo šventės proga. Jau porą metų stebimas santykio su savo šalimi keitimasis – žmonės jaučiasi labiau pilietiški ir pradėję tikėti, kad gali daryti poveikį šaliai, kad yra jos šeimininkai. Mes turime daugiausiai optimizmo nuo pat 2008 m.“, – pranešime spaudai tyrimo rezultatus komentuoja „Žmogaus studijų centro“ vadovas psichologas dr. Gintaras Chomentauskas.

Anot jo, 63,7 proc. žmonių jaučia, jog yra reikalingi visuomenei, o 26,4 proc. mano, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui. Nuo 2008 metų tai yra aukščiausi užfiksuoti rodikliai.

„Žmonės žymiai aktyviau reiškia savo nuomonę įvairiais visuomenei aktualiais klausimais, mieliau dalyvauja mitinguose, oponuoja vyriausybės sprendimams ir kt. Jau 25,4 proc. mano, kad eilinis pilietis gali daryti įtaką valdžios sprendimams. Tuo pat metu pradedame labiau pasitikėti valstybės institucijomis, policija, kitais žmonėmis. Nors šalyje vykstantys ekonominiai ir politiniai pokyčiai netenkina daugumos, net 86,4 proc. Lietuvos gyventojų lūkesčių , vis dėlto yra įvykęs proveržis pasitikėjime savo susikurta valstybe – teigia G.Chomentauskas.

Jo vadovaujamas tyrimas parodė, kad pasitikėjimas valstybe nuolat didėja. Lietuvos gyventojai tiki, kad valstybė jiems išties pagalbos ranką, jei to reikės – 34,7 proc. sako, kad valdžia jiems padės.

„Žmonės pradeda tikėti valstybe kaip struktūra, iš kurios gauna paramos. Bet kai kalbama apie pačių žmonių pasitikėjimą savo jėgomis patiems susikuriant geresnę ateitį, reikalai nėra tokie optimistiški. Didelė visuomenės dalis , 43,1 proc., dažnai jaučiasi bejėgiais spręsdami savo gyvenimo problemas.“, – komentuoja psichologas.

„Lietuvoje daugėja žmonių, kurie savo vaikams mato geras perspektyvas gyventi mūsų šalyje. Tai rodo pozityvias visuomenės tendencijas. Gyventojai gauna daugiau paramos valstybėje, jie nesijaučia palikti likimo valiai ir atsakingi tik už save. Žmonės nori kurti gyvenimą Lietuvoje. Taigi matome augantį bendrumo ir saugumo jausmą šalyje“, – teigė draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovas Marius Jundulas.

M.Jundulas pasidžiaugė, kad gerėja emigracijos rodikliai – mažiau žmonių nori emigruoti. Tyrimas rodo, kad pagal norinčiųjų išvažiuoti skaičių esame 2008 m. situacijoje, kai Lietuva dar buvo ekonominiame pakilime ir žmonės turėjo daug vilčių dėl geros savo ateities. Dabar apie galimybę emigruoti svarstytų apie 41 proc. gyventojų, kai dar 2016 m. tokių buvo apie 52 proc.