Dviguba pilietybė – valstybės ir piliečių gerovei
Lie­tu­va nė­ra to­kia skait­lin­ga tau­ta, kad bū­tų ga­li­ma ig­no­ruo­ti šim­tus ar net de­šim­tis tūks­tan­čių už­sie­ny­je gy­ve­nan­čių lie­tu­vių – tai per­ne­lyg di­de­lė jos da­lis. Ne­ga­li­ma vers­ti jų rink­tis – lie­tu­viš­kas pa­sas ar as­me­ni­nis to­bu­lė­ji­mas, rei­kia su­teik­ti jiems abi ga­li­my­bes. Vien šių ar­gu­men­tų tu­rė­tų už­tek­ti vals­ty­bei ap­sisp­ręs­ti dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės, ma­no Lie­tu­vos Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Rim­vy­das Bal­ta­duo­nis.

JAV lietuvių bendruomenės Tarybos narys remiasi ne tik teorinėmis prielaidomis, bet ir asmenine patirtimi – užsienyje ilgus metus gyvenantis ekonomikos mokslų daktaras Rimvydas Baltaduonis ir savo kailiu patyrė, ką reiškia pasirinkimo dilema.

Lietuvišką pasą per ilgus gyvenimo užsienyje metus išsaugojęs lietuvis tikina, kad dviguba pilietybė naudinga ne tik patiems piliečiams, bet ir pačiai valstybei, o piką pasiekusiose diskusijose apie tai pasigenda įvairesnių nuomonių bei argumentų šiuo klausimu.

Jeigu būtų buvusi politinė valia, šį klausimą buvo galima išspręsti jau seniai – taip mums atrodo žvelgiant iš Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pozicijos.

– Kokių nuomonių mes negirdime?

– Visų pirma norisi pasidžiaugti, kad Seimas žengė gerą žingsnį ir priėmė referendumo įstatymo pataisas, suteikiančias galimybę nuleisti referendumo pilietybės klausimu kartelę.

Kalbant apie diskusijas dvigubos pilietybės klausimu susidaro įspūdis, kad šis klausimas nuo pat pradžių viešai pristatomas kaip prieštaraujantis Konstitucijai, o priešingos nuomonės iš teisininkų negirdime. Man kyla klausimas, kodėl. Žinome, kad yra teisės ekspertų, kurie gali išdėstyti ir kitokią poziciją. Ne vieną iš jų girdėjome Seimo ir PLB posėdžiuose.

Vilniuje po mūsų inicijuotos pilietinės akcijos „Mūsų metas dabar“ pristatymo supratome, kad daug kas nežinojo, jog kartelę referendumui nuleisti galima pakeitus ne Konstituciją, o referendumo įstatymą – demokratinėje valstybėje tai gali daryti Seimas. Todėl atrodo, kad viešumoje sklando sąmoningas ar nesąmoningas klaidinimas, kuris visuomenėje įneša triukšmo, bet ne aiškumo.

– Kalbant bendrai apie dvigubą pilietybę, ar tai iš tiesų toks sudėtingas procesas, kaip yra pristatoma?

– Jeigu būtų buvusi politinė valia, šį klausimą buvo galima išspręsti jau seniai – taip mums atrodo žvelgiant iš Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pozicijos. Jau anksčiau galėjome pajudėti iš mirties taško ir susikoncentruoti į esminius klausimus, taip prisidėdami prie tolesnio Lietuvos vystymosi.

Pasiūlymų, kaip šį klausimą spręsti paprasčiau, tikrai buvo ne vienas ir įvairiausiuose lygmenyse. Pavyzdžiui, keičiant Pilietybės įstatymą, papildant jame atskirų atvejų sąrašą.

Gaila, kad per daug metų išeities nerasta. Mūsų nuomone, buvo paprastesnių šio klausimo sprendimo būdų. O juk žmonių, kurie gali įgyti Lietuvos pilietybę ar išlaikyti ją įgijus kitos šalies pasą, grupė yra didžiulė. Mūsų valstybės piliečių skaičius galėtų ateityje ne mažėti, bet augti net ir mūsų demografinių iššūkių akivaizdoje.

Dabar po truputį politinis sutarimas atsiranda, aiškėja referendumo galimybė, ir PLB ją palaiko. Jeigu jis vyks 2019 m., visais būdais lietuvius iš viso pasaulio raginsime pareikšti savo valią. Pilietinės akcijos „Mūsų metas dabar“ tikslas taip pat yra šviesti ir skatinti pasaulio lietuvius savo balsais prisidėti prie sprendimų Lietuvoje priėmimo. Tai yra viena pagrindinių lietuvio pareigų.

Rimvydas Baltaduonis. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Manome, kad referendume daugiau žmonių balsuotų už pilietybės lietuviams išsaugojimą.

– Kaip manote, kodėl šiuo metu pasaulio lietuvių aktyvumas dalyvaujant Lietuvos gyvenime yra toks mažas? Per rinkimus 2016 m. savo valią pareiškė vos keliolika tūkstančių, kai kalbama, kad užsienyje lietuvių gali būti ir visas milijonas.

– Man puikiai žinoma ši situacija, akcijos „Mūsų metas dabar“ idėja ir kilo norint pakeisti šią tendenciją. Beje, 2016 m. balsuojančiųjų užsienyje jau buvo keliais tūkstančiais daugiau, nors, žinoma, skaičiai mūsų netenkina – balsavo per maža dalis: tuo metu ne Lietuvoje buvo apie 300 tūkst. lietuvių, turėjusių teisę balsuoti.

Yra daugybė konkrečių ir individualių priežasčių, kodėl situacija būtent tokia.

Visų pirma, nėra informacinių kanalų, kuriais būtų galima tiesiogiai pasiekti kiekvieną užsienyje esantį lietuvį. Jungtinėje Karalystėje, kurioje tautiečiai gyvena didelėmis bendruomenėmis ir turi savo žiniasklaidą, dalyvauja renginiuose, dažniau susitinka, tuomet tai padaryti lengviau, dėl to čia balsuojančiųjų buvo daugiau.

Sunkiau pasiekti tuos, kurie išsibarstę plačiau Europoje ar kituose žemynuose. Be to, žmonių galvos užimtos buitiniais rūpesčiais. Jie, o ne politinės Lietuvos aktualijos yra prioritetai.

Be to, užsienyje gyvenantys lietuviai – specifinė rinkėjų grupė. Norėdami užsiregistruoti į rinkimus, jie turi atlikti aktyvų veiksmą: kažkur eiti, kažką daryti, ieškoti papildomos informacijos, tai atima brangų laiką. Sąlygos tai padaryti kai kuriose pasaulio vietose yra tikrai gana sunkios. O Lietuvoje esantys žmonės registruojami automatiškai ir į namus gauna biuletenį.

Bet kokiu atveju sąmoningumas prabunda, bendruomenės šia linkme dirba aktyviau. Užsienio lietuviai privalo žinoti, kad dabartinė Lietuva – ne ta pati šalis, kuri buvo prieš 10 ar 20 metų, ir kad yra visos galimybės dalyvauti mūsų valstybės gyvenime.

– Emigracijos bangas išgyvena ir kitos tautos. Sakoma, kad užsienyje gyvenantys žmonės gimtosios valstybės gyvenimu pradeda domėtis tik tuomet, kai susitvarko asmeninius reikalus. Kiek tiesos šioje versijoje?

– Natūralu, kad pirmiausia reikia patenkinti būtiniausius poreikius, o apie balsavimą rinkimuose pagalvojama tada, kai neskauda galvos dėl to, ką valgyti ar kur nakvoti.

Su „Brexit“ atsirado grėsmė likti ES užribyje, o mintys, kad tai sukeltų tikrai nemažai rūpesčių, išjudino užsieniečius, tarp jų – ir lietuvius, kurie tapo itin aktyvūs bendradarbiaudami dėl dvigubos pilietybės.

Kita vertus, JK pavyzdys rodo, kad žmones prie balsadėžių gali atvesti ir kiti iššūkiai. Šiuo atveju – „Brexit“. Atsiradus nežinomybei dėl ES piliečių ateities šioje šalyje, jie ėmė aktyviau domėtis savo gimtinės gyvenimu. Politinė realybė priverčia į tuos pačius dalykus pažvelgti kitu kampu.

Su „Brexit“ atsirado grėsmė likti ES užribyje, o mintys, kad tai sukeltų tikrai nemažai rūpesčių, išjudino užsieniečius, tarp jų – ir lietuvius, kurie tapo itin aktyvūs bendradarbiaudami dėl dvigubos pilietybės.

– Kiek ji svarbi atskiriems individams, sunku diskutuoti, tačiau minėjote, kad dviguba pilietybė yra labai svarbi valstybės vystymuisi. Kaip?

– Viskas labai paprasta – nebus piliečių, nebus ir valstybės. O žinant demografinę padėtį Lietuvoje, žmonių skaičius čia įgauna visiškai kitą reikšmę. Reikia žmonių, savo tautos atstovų visame pasaulyje. Kai tautą sudaro 3–4 mln. žmonių, net ir dešimtys ar šimtas tūkstančių užsienyje yra labai ženkli jos dalis.

Norėdami būti matomi ir konkuruoti globaliame pasaulyje, privalome skaičiuoti kiekvieną lietuvį, kuris yra mūsų atstovas ir šalies ambasadorius už Lietuvos valstybės ribų. O atsisakymas jais naudotis kaip savo šalies piliečiais yra ne kas kita kaip mūsų valstybės potencialo apribojimas.

Bet kokia organizacija be žmonių praranda gebėjimus vystytis, tampa ribota.

– O jeigu dviguba pilietybė vis dėlto nebus įteisinta, ar toks sprendimas nepakenks Lietuvos, kaip šiuolaikiškos ir modernios valstybės, įvaizdžiui – juk ji pasaulyje dažnai reprezentuojama būtent taip. Kai žmonių mobilumas toks intensyvus, piliečiui nebūtina gyventi valstybės teritorijoje. Ypač modernios valstybės. Taigi, ar liktume modernūs?

– Visų pirma inovatyviausius ir atviriausius Lietuvos piliečius dažnai bando pritraukti užsienio valstybių ar tarptautinės organizacijos, o jie šiomis galimybėmis stengiasi pasinaudoti – juk būtų kvaila nepasinaudoti šansu save realizuoti ir susikurti daug geresnį gyvenimą.

Tai lietuviai ir daro. Tai puiku, nes jie siekia ne tik asmeninių tikslų, bet ir kuria Lietuvos, kaip puikių žmonių valstybės, įvaizdį visame pasaulyje. Tačiau tam tikra grupė lietuvių susiduria su dilema – darydami asmenines karjeras, jie neretai privalo arba atsisakyti galimybių dėl to, kad išsaugotų lietuvišką pasą, arba aukoti jį dėl to, kad galėtų tobulėti. Arba vien dėl to, kad gyvenant užsienyje tenka susitvarkyti buitinius reikalus.

Paprastas pavyzdys: kai kuriose JAV aukštosiose mokyklose į tam tikras pozicijas gali pretenduoti ir stipendijas gauti tik JAV pilietis. Ilgus metus dirbęs ir per žingsnį nuo jos atsidūręs lietuvis yra įspraustas į kampą ir privalo rinktis – ar nubraukti visą tą darbą ir išlaikyti lietuvišką pasą, ar jo atsisakyti ir tapti amerikiečiu vien dėl įprasto reikalavimo.

Užsienietiško paso įvairiose šalyse gali prireikti vien dėl šeimos gerovės siekimo, verslo plėtros ar asmeninės karjeros.

JK po „Brexit“ gali padaugėti tokių dilemų.

Beje, užsienyje yra lietuvių, kuriems dviguba pilietybė leistų sugrįžti į Lietuvą, „išbandyti“ ją su verslo idėjomis.

Dvigubos pilietybės galimybė leistų jų išvengti. O globaliame pasaulyje valstybių sienos turi vis mažiau reikšmės, lietuviai po Europą migruoja lygiai taip pat, kaip ir po Lietuvą. Toks gyvenimas.

Lietuviui, negyvenusiam užsienyje, gal kiek sunkiau tai suprasti. Lietuva negali sau leisti nekovoti dėl savo piliečių ir privalo rasti būdų, kaip išlaikyti juos ir savo orbitoje.

Beje, užsienyje yra lietuvių, kuriems dviguba pilietybė leistų sugrįžti į Lietuvą, „išbandyti“ ją su verslo idėjomis. Tačiau, norint tai padaryti dabar, reikia visko atsisakyti užsienyje ir Lietuvoje pradėti nuo nulio. O jeigu nepasiseks – grįžti atgal, ir vėl iš naujo...

Nereikia piliečių apriboti. Tikiu, kad Lietuvos Seimas, prezidentė ir visi mes kartu pagaliau padėsime išspręsti šį klausimą, padėsime tašką.

– Kokią Jūs įsivaizduojate Lietuvą artimiausioje perspektyvoje?

– Aš esu optimistas dėl Lietuvos, nes matau, kokie veržlūs, kūrybingi ir ambicingi yra jos žmonės. Žmonės, o ne kiti ištekliai yra valstybės pagrindas.

Tereikia susitelkti, nesiskaldyti į įšvykusius ir vietinius, kalbančius su akcentu ir be jo, miesto ir kaimo gyventojus, ir Lietuva bus stiprus kumštis globaliame pasaulyje. Noro žengti į priekį čia tikrai netrūksta.