Dviguba pilietybė dalijama per dosniai
Kaz­lų Rū­dos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, bu­vęs par­la­men­ta­ras tei­si­nin­kas Man­tas Va­raš­ka pa­si­ry­žęs iš­siaiš­kin­ti, ar dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mą reg­la­men­tuo­jan­čios Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo nuo­sta­tos ne­prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui M. Varaška penktadienį ketina įteikti skundą, kuriame prašo išnagrinėti, ar vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno pasirašyti įsakymai, kuriais Lietuvos pilietybės suteikiama užsienio piliečiams, neprieštarauja Konstitucijai.

Mantas Varaška suskaičiavo, kad 2017 metais ministras Eimutis Misiūnas Lietuvos pilietybę suteikė 2400 užsienio piliečių, šiemet iki vasario vidurio – 370.

„Ministro nekaltinu, jis tiesiog veikia pagal Pilietybės įstatymo nuostatas. Nėra kito būdo nustatyti, ar šį procesą reglamentuojantys Pilietybės įstatymo punktai neprieštarauja Konstitucijai, neapskundus ministro įsakymo.

Teismas tada turi stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas įvertinti, ar Pilietybės įstatymo 7 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijai pagal turimą statistiką“, – LŽ sakė M. Varaška.

Kartu su skundu teismui jis ketina pateikti svarbiu argumentu galinčiu tapti statistikos duomenis. M. Varaška suskaičiavo, kad 2017 metais ministras E. Misiūnas Lietuvos pilietybę suteikė 2400 užsienio piliečių, šiemet iki vasario vidurio – 370.

„Daugiausia tai Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos gyventojai. Tokia dvigubos pilietybės atkūrimo galimybė iki 1990-ųjų iš Lietuvos išvykusiems asmenims egzistuoja nuo 2010 metų.

Tačiau pastebėjau, kad naudotis ja litvakai, trečios ar ketvirtos kartos lietuviai pradėjo tik tada, kai Lietuva pateko į Šengeno zoną. Nes tai reiškia, kad turėdamas Lietuvos pilietybę, į ją neužsukdamas, gali skristi į bet kokį Europos Sąjungos oro uostą“, – aiškino M. Varaška.

Jo paskaičiavimu, nuo 2010 metų visi reikalų ministrai dėl pilietybės suteikimo užsienio piliečiams, iš Lietuvos išvykusiems iki 1990 metų, pasirašė 800 įsakymų. Politikas teismo prašys iš Migracijos departamento gauti ir daugiau statistikos duomenų.

Mantas Varaškas: „Tačiau pastebėjau, kad naudotis ja litvakai, trečios ar ketvirtos kartos lietuviai pradėjo tik tada, kai Lietuva pateko į Šengeno zoną.“

M. Varaška sakė, kad pasidomėti dvigubos pilietybės suteikimo tendencijomis jį paskatino iš užsienyje gyvenančių tautiečių, iš Lietuvos išvykusių po 1990-ųjų kovo 11-osios, gaunami laiškai. Juose reiškiamas nusivylimas dėl atimamos Lietuvos pilietybės. „Radau ir vidaus ministro įsakymų, kuriais iš lietuvių ir jų mažamečių vaikų, gyvenančių Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje atimama Lietuvos pilietybė“, – pasakojo M. Varaška.

Jo akimis, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai. „Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad dviguba pilietybė turi būti ypač retas reiškinys, išimtis. Tačiau tikrai nematau išimties, kai per metus Lietuvos pilietybę gauna tūkstančiai asmenų. Jau nekalbu apie jų realų ryšį su Lietuva. Kai kurie jų jų čia gal niekada neatvyks, nemoka lietuvių kalbos ir net nežino, kur ta valstybė yra. Tačiau šiuo atveju kalbame apie skaičius“, – teigė M. Varaška.