Dviejų regionų koziris vertas milijardo
Ne kra­chas, bet vis dėl­to rim­ti pra­ra­di­mai. Taip eks­per­tai ver­ti­na Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) pa­siū­ly­mą apie 15 proc. su­ma­žin­ti eu­ro­pi­nę par­amą Lie­tu­vai 2021–2027 me­tų lai­ko­tar­piu. Ko­va dėl di­des­nio mi­li­jar­dų kap­šo dar tik pra­si­de­da. Šian­dien ir ry­toj Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bo­je – svar­bus jos raun­das.

Lietuvai peržengus 75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui Europos Sąjungos (ES) vidurkio ribą, prognozės dėl vienos svarbiausių – Sanglaudos fondo injekcijos mūsų šaliai buvo dar pesimistiškesnės. Baimintasi, kad ji gali sumažėti apie 40 procentų. Gegužę EK pasiūlytame projekte ji mažėja 24 proc. – nuo 7,4 mlrd. eurų 2014–2020 metų laikotarpiu iki 5,6 mlrd. eurų būsimu laikotarpiu (palyginamosiomis kainomis, neįskaičiavus infliacijos).

Bloga žinia ir ta, kad siūloma du tris kartus didinti valstybės kofinansavimo dalį projektams. Be to, Lietuvos įmoka į ES fondus septynerių metų laikotarpiu padidės nuo beveik 3 mlrd. eurų iki daugiau kaip 3,6 mlrd. eurų.

Klaudijus Maniokas: „Kad ES pinigus panaudotume dar efektyviau, reikėtų investuoti ne visur po truputį, o į proveržio sritis.“

Kaip tai gali paveikti ES finansuojamų projektų mastą Lietuvoje ir kur turėtume sutelkti derybines pastangas, kad gautume daugiau lėšų, „Lietuvos žinios“ aiškinosi su ES ekspertu, konsultacinės įmonės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininku Klaudijumi Manioku.

Praradimai – dideli

– Mažiau ES lėšų ir nuo dabartinių 15 proc. iki 30–45 proc. didesnis valstybės kofinansavimas projektams. Ar pajėgsime pasiimti ir tą mažesnę paramą, jei valstybei teks pridėti beveik pusę lėšų?

– Ypač dabartiniame kontekste, kai laiminama mokesčių reforma, mažai kas nori matyti išsamesnį visų fiskalinių iššūkių vaizdą ir bent dešimties metų perspektyvą. O juk ne tik keičiasi ES paramos mastas ir jos skyrimo taisyklės, bet ir imamasi mokesčių reformos, prisiimti įsipareigojimai kelti mokytojų, gydytojų algas. Visa tai gali sukurti papildomą spaudimą biudžetui.

– Kad gautume finansavimą geresnėmis sąlygomis, Lietuva net buvo padalyta į du regionus – sostinės regioną, kuris seniai peržengė 75 proc. BVP vienam gyventojui ES vidurkio ribą, ir likusią Lietuvą, kuriai iki to dar toloka. Kodėl dabar parama skaičiuojama visai šaliai?

– Kofinansavimo taisyklės priklauso nuo šalies išsivystymo statuso. Dar neaišku, ar iš tiesų būsime laikomi labiau išsivysčiusiu regionu, peržengusiu 75 proc. BVP vienam gyventojui ES vidurkį, nes derybos dar nesibaigė. Skaičiuojant vidurkį, visa Lietuva perkopė tuos procentus, tačiau kai kurie regionai – ne. Todėl ir buvo priimtas sprendimas padalyti Lietuvą į du statistinius regionus. Tačiau EK paramos Lietuvai pagal tokį suskirstymą nepaskaičiavo, argumentuodama, kad Eurostatas dar neturi duomenų už palyginamuosius metus, jie bus tik kitų metų pradžioje. Tikėtina, kad statistinis padalijimas vis dėlto bus iškovotas, ir lėšos Lietuvai mažės ne tiek daug, o valstybės kofinansavimo taisyklės didžiajai daliai paramos, išskyrus Vilniaus apskritį, bus palankesnės. Tai sukeltų mažesnį spaudimą biudžetui, tačiau bet kuriuo atveju kofinansavimui reikės skirti daugiau lėšų ir tai reikia įtraukti į fiskalines prognozes.

– Tiesioginės išmokos žemdirbiams, nors ne tiek, kiek norėtume, bet turėtų padidėti 5,7 procento. Siūloma, kad vienas ūkis galės gauti ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Ar didelių koncernų atveju ši riba bus taikoma kiekvienam juridiniam vienetui ar visam koncernui?

– Tikslios apribojimo taisyklės dar bus sustyguotos, bet idėja aiški – didesnė paramos dalis tektų mažesniems ir vidutiniams ūkiams. Žinoma, bus iššūkis tvarką sureguliuoti taip, kad nebūtų galima jos apeiti.

Tiesioginės išmokos Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims didėja, beje, vienintelėms ES. Kita vertus, jos išlieka mažiausios ES. Tai nevienareikšmė situacija. Bet nebūtinai visos tiesioginės išmokos ES turi būti vienodos. Šių išmokų idėja – sulyginti tam tikros šalies dirbančiųjų žemės ūkyje ir miesto gyventojų pajamas. Lietuvoje šis tikslas jau įgyvendintas.

– Tačiau mūsų ūkininkai skundžiasi, kad tampa nekonkurencingi kitų šalių ūkininkų atžvilgiu.

– O kaip konkuruoja kiti ūkio sektoriai, kurie visai negauna jokių išmokų? Šios išmokos konkurencijos tiesiogiai neveikia, galima konkuruoti ir jų negaunant ar gaunant mažesnes.

– Kas Lietuvoje labiausiai nukentės dėl visoje ES 26 proc. mažinamo kaimo plėtros fondo?

– Iš šio fondo buvo finansuojamos investicijos į žemės ūkį, įvairias kaimo plėtros veiklas – buvo perkama žemės ūkio technika, tiesiami keliai, skatinamas verslas kaime. Nėra labai gerai, kad šio finansavimo bus mažiau, o tiesioginių išmokų – daugiau, nes kaimo plėtros fondo lėšos, kaip rodo ir ESTEP tyrimai, yra efektyvesnės nei tiesioginės išmokos. Bet valstybės turi teisę perskirstyti šias lėšas, 15 proc. tiesioginių išmokų skiriant kaimo plėtrai. Manau, šia galimybe Lietuva pasinaudos.

Neįstrigti Ignalinos faile

– Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui žadama 490 mln. eurų – 6,8 proc. daugiau nei šį finansinį laikotarpį, bet mažiau, nei prašėme. Ar užteks skiriamų lėšų?

– Buvo apskaičiuotas didesnis poreikis, ir nėra pagrindo manyti, kad nepagrįstai. Vis dėlto gerai, kad finansavimas numatytas, nors kai kurie Europos Parlamento komitetai siūlė jo nebetęsti. Galioja stojimo į ES protokolas, kuriame pripažinta, kad Ignalinos AE problema – visos ES problema, tad jei ko nors nespėsime 2021–2027 metų laikotarpiu, finansavimas turės būti skirtas ir vėliau.

Manau, šio klausimo nevertėtų toliau kelti, kad išvengtume situacijos, kuri mus jau ne kartą persekioja derybose, kai Ignalinos AE uždarymui primetamas vienas ar kitas milijonas, tačiau lieka neišspręsti svarbesni klausimai. Manau, pasiūlymas dėl Ignalinos AE yra visai geras, o derybose yra svarbesnių dalykų.

– Baiminamasi, kad lėšų, skirtų elektros tinklų sinchronizacijai dabartiniam laikotarpiui, nespėsime panaudoti, nes nėra galutinių sprendimų dėl jungties su Lenkija. Ar galėsime lėšas panaudoti kitu laikotarpiu? Ar dėl to sumažės parama?

– Šis projektas finansuojamas ne iš nacionalinio voko, o iš „Connecting Europe“ programos. Jis toliau bus finansuojamas. Bet paprastai dėl visų lėšų taikoma taisyklė, kad nepanaudojus jų numatytu laikotarpiu lėšos sugrįžta į ES biudžetą.

– Projektui „Rail Baltica“ pinigų numatyta gana dosniai. Tačiau ar būsime pajėgūs kofinansuoti?

– „Connecting Europe“ programa turėtų išlikti, ir akivaizdu, kad tokiems svarbiems tarptautiniams projektams kaip „Rail Baltica“ pinigų bus skiriama. O dėl kofinansavimo galimybių reikia teirautis mūsų Vyriausybės.

– Sumažėjusią Sanglaudos fondo piniginę galėtume kompensuoti kitomis programomis, pavyzdžiui, numatoma daugiau lėšų mokslui skirtai „Horizon“ programai. Bet čia pralaimime konkurencinę kovą stambiems konsorciumams, universitetams, nes pinigai skiriami ne pagal regioninį principą, o dėl jų konkuruoja projektai. Ar Lietuvai verta kovoti, kad ir čia bent dalis lėšų būtų skiriama pagal regioninį principą?

– Kai kurios šio fondo taisyklės iš dalies yra tikrai diskriminuojančios, pavyzdžiui, išlaidų dengimo principas reiškia, kad iš šios programos finansuojami projektuose dalyvaujančių mokslininkų atlyginimai. Lietuvoje jie yra maži, tad ir parama mažesnė, nei galėtų būti.

Tačiau nežinau, ar regioninis principas būtų išeitis. Gal reikėtų koreguoti skatinimo dalyvauti šioje programoje schemas nacionaliniu mastu.

Reikia atjunkti nuo ES pinigų

– Sakėte, kad Ignalinos AE uždarymo finansavimas – ne tai, dėl ko Lietuvai reikėtų labiausiai kautis derybose. Tad dėl ko turėtume kovoti?

– Finansine išraiška daugiausia pinigų gaunama iš Sanglaudos fondo, manau, dėl jo mums ir yra svarbiausia kovoti. Pagal dabartinį EK pasiūlymą prarandame neproporcingai daug būtent todėl, kad kol kas parama nepaskirstyta atsižvelgiant į du Lietuvos statistinius regionus. Pateikiami biurokratiniai argumentai, kad kažkas nespėjo suskaičiuoti, bet daugelis mūsų kaimynių Vidurio Europoje yra seniai atskyrusios sostinių regionus ir gauna paramą pagal statistinį padalijimą. Tai mums svarbiausias derybų objektas, kuris galėtų atnešti apie milijardą eurų daugiau. Ir tai būtų pagal visas ES taisykles. Manau, į tai reiktų sutelkti dėmesį.

700 mln. eurų didėja Lietuvos įmoka septyneriems metams, ketvirtadaliu mažiau lėšų iš Sanglaudos fondo, du tris kartus didesnė valstybės kofinansavimo dalis. Kaip amortizuoti praradimus? Ką turime daryti pratindamiesi atjunkti nuo ES finansavimo adatos, juk dabar daugiau kaip pusė viešųjų finansų – iš ES fondų?

– Revoliucijų būti negali – įmanoma evoliucija ir ji jau vyksta. Visų pirma, į kai kurias sritis daugiau nereikia dėti ne tik ES pinigų, bet ir kitų viešųjų lėšų. Pavyzdžiui, aplinkos apsaugos srityje pagrindinės problemos išspręstos, investuota į atliekų tvarkymą, vandenvalą. Toliau reikia tvarkytis patiems, iš privačių lėšų ir iš paslaugų tarifų, kaip ir finansuojant elektros ar šilumos tinklų plėtrą ar modernizavimą.

Tačiau, žinoma, spaudimas viešiesiems finansams bus, nes didės įmoka į ES biudžetą, kofinansavimas, be to, valstybė turės tesėti pažadus didinti atlyginimus mokytojams, medikams. Tad tai bus iššūkis. Per artimiausius penkerius metus reikės rimto viešųjų finansų strateginio subalansavimo.

– Pagal ES pinigų judėjimo srautus iki 2023 metų dar gyvensime su šio laikotarpio europinėmis lėšomis, bet 2024-ieji gali būti lūžio metai. Politinis kalendorius nelabai palankus – 2024 metais vyks Seimo rinkimai...

– Turime fiskalinės drausmės įstatymą, jis varžo politikų norą prieš rinkimus dalyti dovanas. Visų norų tikrai nebus galima patenkinti. Lūkesčiai dėl labai radikalaus atlyginimų augimo viešajame sektoriuje nėra pamatuoti. Reikės ir skausmingų žingsnių, pavyzdžiui, dėl viešojo sektoriaus darbuotojų mažinimo. Lietuva, skaičiuojant vienam gyventojui, turi per daug mokytojų, gydytojų, dėstytojų. Norint didinti jiems atlyginimus, reikės mažinti jų skaičių. Kito kelio tiesiog nebus.

Svarbu kaip, o ne kur investuoti

– Iki šiol ES pinigus kartais labiau „įsisavindavome“, nei investuodavome. Kur efektyviausiai reikėtų juos investuoti būsimu finansavimo laikotarpiu?

– ESTEP tyrimai rodo, kad juos investuojame gana gerai. Nepadarėme struktūrinio proveržio, pavyzdžiui, netapome aukštųjų technologijų valstybe, radikaliai nepagerinome švietimo padėties. Bet tikrai judėjome panašiu tempu kaip gerai judančios kitos ES valstybės. Virsmas lėtesnis, bet jis vyksta.

Kad ES pinigus panaudotume dar efektyviau, reikėtų sutelktos ir politinės, ir administracinės valios investuoti ne visur, o į konkretesnes, svarbesnes proveržio sritis. Jei norima, kad būtų gerai visiems, dažniausiai tie pinigai paskleidžiami visur, tačiau plonu sluoksniu, o esminių struktūrinių reformų bijoma. Be to, vien pinigai dažnai nieko nelemia – turi būti ir kitos svarbios sąlygos. Pavyzdžiui, norint gerinti švietimo rezultatus, reikia, kad kitaip veiktų pats sektorius, o ne pinigais dangstyti silpnas sritis.

– Kurios sritys – proveržio?

– Reikia koncentruoti lėšas, ieškoti kūrybiškesnių sprendimų, jas nukreipti į rezultatų pasiekimą, o ne status quo išlaikymą. Esmė – ne kur, o kaip investuoti.

– Dėl būsimo ES finansinio laikotarpio biudžeto siekiama susitarti dar iki kitąmet vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Ar realu? Kodėl šįsyk bandoma skubėti? Paprastai susitariama paskutinę naktį.

– Toks tikslas buvo ir praeitą kartą, tačiau derybos užsitęsė. Manau, taip bus ir dabar. Jei ES galima dėl ko nors nesusitarti, tai ir nesusitariama. Susitariama, kai jau nėra jokios kitos galimybės.