Dvi Lietuvos: akis bado gerovės skirtumai
Lie­tu­vo­je gy­ven­ti ge­riau­sia did­mies­čiuo­se, su­nkiau­sia – pa­sie­nio ra­jo­nuo­se. Duo­me­nys apie dar­bo už­mo­kes­tį, ne­dar­bą, pa­šal­pų ga­vė­jų skai­čių at­sklei­džia di­de­lį at­otrū­kį tarp ša­lies sa­vi­val­dy­bių.

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas (LLRI) par­en­gė at­as­kai­tą, ko­kie vi­du­ti­niai at­ly­gi­ni­mai per­nai mo­kė­ti mū­sų ša­lies mies­tuo­se ir ra­jo­nuo­se, kur jie spar­čiau­siai au­go, koks bu­vo ne­dar­bo ly­gis ir pa­šal­pų ga­vė­jų gre­tos.

Te­ko kons­ta­tuo­ti esant op­ti­miz­mo ne­ke­lian­čių ten­den­ci­jų: be­dar­bių, so­cia­liai rem­ti­nų žmo­nių skai­čius kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se la­bai ski­ria­si, o vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis Vil­niu­je – net 50 proc. di­des­nis nei gre­ti­ma­me Šal­či­nin­kų ra­jo­ne.

Sa­vi­val­dos at­sto­vai aiš­ki­na, kad skir­tu­mus pa­dė­tų su­ma­žin­ti di­des­nės in­ves­ti­ci­jos re­gio­nuo­se. Ta­čiau ir čia di­de­lė da­lis ma­žes­nių ra­jo­nų pra­lai­mi kon­ku­ren­ci­nę ko­vą di­des­nėms sa­vi­val­dy­bėms.

54 sa­vi­val­dy­bė­se al­ga ne­sie­kė 600 eurų

Pra­ėju­siais me­tais vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas bu­vo di­džiau­sias sos­ti­nė­je – jis sie­kė 685 eu­rus at­skai­čius mo­kes­čius, o ma­žiau­sias – 451 eu­ras – Šal­či­nin­kų ra­jo­ne.

Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas ša­ly­je sie­kė 602 eu­rus į ran­kas. Tik še­šio­se sa­vi­val­dy­bė­se – Vil­niaus, Klai­pė­dos, Kau­no mies­tų, Vi­sa­gi­no, Jo­na­vos ir Kė­dai­nių ra­jo­nų – mo­kė­tos di­des­nės al­gos.

Vi­sur ki­tur Lie­tu­vo­je dar­buo­to­jai vi­du­ti­niš­kai už­dir­bo ma­žiau nei 600 eu­rų, at­skai­čius mo­kes­čius. Tarp aut­sai­de­rių čia bu­vo Kal­va­ri­jos (vi­du­ti­nė al­ga – 455 eu­rai), Laz­di­jų (456 eu­rai), Za­ra­sų (463 eu­rai), Skuo­do (465 eu­rai) ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bės.

Be­dar­bių skai­čiaus skirtumai

Ne­dar­bas Lie­tu­vo­je laips­niš­kai ma­žė­ja. Pra­ėju­siais me­tais dar­bo ne­tu­rin­čių žmo­nių pa­dau­gė­jo tik tri­jo­se sa­vi­val­dy­bė­se: Ute­nos, Šven­čio­nių ir Tra­kų ra­jo­nų, o la­biau­siai su­ma­žė­jo – Skuo­do ir Aly­taus ra­jo­nuo­se.

2016 me­tais dar­bo ne­tu­rė­jo 8,1 proc. vi­sų dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų. Ta­čiau ne­dar­bo ly­gio skir­tu­mai tarp tam ti­krų sa­vi­val­dy­bių bu­vo di­džiu­liai. Elek­trė­nų sa­vi­val­dy­bė­je fik­suo­tas ma­žiau­sias ne­dar­bo ly­gis – 4,8 pro­cen­to. Ig­na­li­nos ra­jo­ne be­dar­bių bu­vo ge­ro­kai dau­giau – 15,4 pro­cen­to.

Žil­vi­nas Ši­lė­nas: „Vis­ką le­mia ne tik gy­ven­to­jų skai­čius, bet ir in­ves­ti­ci­jų in­ten­sy­vu­mas.“

Kaip ro­do LLRI at­as­kai­ta, kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se ne­dar­bo prob­le­ma iš­ties ak­tua­li: di­des­nis kaip 12 proc. ne­dar­bas per­nai bu­vo penk­ta­da­ly­je sa­vi­val­dy­bių. Dau­giau­siai be­dar­bių, pa­ly­gin­ti su dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jais, be Ig­na­li­nos ra­jo­no, bu­vo Laz­di­jų, Kal­va­ri­jų, Za­ra­sų ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se.

Skir­tu­mas tarp sa­vi­val­dy­bių, ku­rio­se fik­suo­tas di­džiau­sias ir ma­žiau­sias il­ga­lai­kis ne­dar­bas (kai žmo­gus dar­bo ne­ran­da me­tus ir il­giau), – di­des­nis kaip 5 kar­tai. Kre­tin­gos ra­jo­ne 2016 me­tų pa­bai­go­je il­ga­lai­kiai be­dar­biai su­da­rė 9,9 proc. vi­sų be­dar­bių, o Laz­di­jų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je – 52,1 pro­cen­to.

Ma­žiau­siai pa­šal­pi­nin­kų – Ne­rin­go­je

Po so­cia­li­nių pa­šal­pų sky­ri­mo re­for­mos 2012 me­tais, kai ši funk­ci­ja per­duo­ta sa­vi­val­dy­bėms, pa­šal­pų ga­vė­jų iki per­nai su­ma­žė­jo dau­giau kaip 130 tūkst., t. y. be­veik dviem treč­da­liais.

Sa­vi­val­dy­bės la­bai ski­ria­si ir pa­gal pa­šal­pų ga­vė­jų skai­čių. Skir­tu­mas tarp dau­giau­sia ir ma­žiau­sia so­cia­li­nės pa­šal­pų ga­vė­jų tu­rin­čių sa­vi­val­dy­bių bu­vo 23 kar­tai. Pa­vyz­džiui, Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė­je per­nai so­cia­liai rem­ti 0,4 proc., Klai­pė­dos ir Vil­niaus mies­tuo­se – ati­tin­ka­mai 1 bei 1,3 proc., Elek­trė­nuo­se – 1,5 proc. gy­ven­to­jų. Dau­giau­sia pa­šal­pų ga­vė­jų bu­vo Kal­va­ri­jos sa­vi­val­dy­bė­je (9,2 proc.), Laz­di­jų (8 proc.), Šal­či­nin­kų (7,1 proc.) ir Za­ra­sų (7,1 proc.) ra­jo­nuo­se.

Ne­tu­ri re­cep­to tap­ti pirmūnais

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas, Aly­taus ra­jo­no me­ras Al­gir­das Vrub­liaus­kas „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė, kad to­kius ne­to­ly­gu­mus le­mia ne­vie­no­das in­ves­ti­ci­jų pa­sis­kirs­ty­mas. Vers­li­nin­kai ren­ka­si in­ves­tuo­ti ten, kur įdė­tas eu­ras la­biau­siai at­si­per­ka ir duo­da dau­giau­sia nau­dos, kur dar­bo jė­ga – jau­ni ir iš­si­la­vi­nę žmo­nės. „Ži­no­ma, įta­kos tam tu­ri ir sa­vi­val­dy­bės“, – pri­dū­rė jis.

LLRI nuotrauka.

A. Vrub­liaus­ko tei­gi­mu, ma­žes­nėms sa­vi­val­dy­bėms ne­leng­va pri­trauk­ti in­ves­tuo­to­jų. Jis svars­tė, kad dau­giau bū­tų ga­li­ma nu­veik­ti ke­lioms gre­ta esan­čioms sa­vi­val­dy­bėms su­tel­kus jė­gas. „Ži­no­ma, čia rei­kia ir ska­ti­na­mų­jų da­ly­kų, gal­būt tam ti­krų pi­ni­gų, vy­riau­sy­bi­nio po­žiū­rio, kad mes, kaip sa­vi­val­dy­bės, ga­lė­tu­me veik­ti ne vie­nos, o net kaip re­gio­nas“, – aiš­ki­no me­ras.

A. Vrub­liaus­kas pa­žy­mė­jo, kad cen­tri­nė val­džia daug kal­ba apie bū­ti­ny­bę bei pa­stan­gas ma­žin­ti at­otrū­kį tarp di­džių­jų mies­tų ir silp­nes­nių ra­jo­nų. Ta­čiau rea­lių dar­bų kol kas ne­ma­ty­ti.

Klau­sia­mas, ar blo­giau­siai at­ro­dan­čios sa­vi­val­dy­bės ir to­liau bus pa­smerk­tos vilk­tis uo­de­go­je, jis at­sa­kė, kad tai – klau­si­mas ži­no­miems eko­no­mis­tams. „Re­cep­to, kaip iš aut­sai­de­rio tap­ti pir­mau­jan­čia­jam, ne­ži­nau, nors dir­bu jau ne vie­ną ka­den­ci­ją. Ban­do­me, ska­ti­na­me, tu­ri­me vi­so­kių fon­de­lių. Mū­sų at­ve­ju yra ge­ra ne­dar­bo ma­žė­ji­mo di­na­mi­ka, di­de­lės in­ves­ti­ci­jos vie­nam žmo­gui, pri­trau­kia­me daug eu­ro­pi­nių pi­ni­gų, bet sa­ky­ti, kad tai su­kū­rė la­bai daug pa­pil­do­mų dar­bo vie­tų... De­ja, la­bai su­nku kon­ku­ruo­ti su uos­ta­mies­čiu, Vil­niu­mi, Kau­nu“, – kal­bė­jo Aly­taus ra­jo­no me­ras.

Aša­ros prob­le­mų neišspręs

LLRI pre­zi­den­to Žil­vi­no Ši­lė­no ne­ste­bi­na ne­to­ly­gu­mai tarp sa­vi­val­dy­bių. Kai kal­ba­me apie ne­ly­gy­bę, at­ly­gi­ni­mų skir­tu­mus, tu­ri­me pri­si­min­ti, kad mies­tai ir ra­jo­nai yra ne­vie­no­di, ski­ria­si pa­dė­tis juo­se.

Vis dėl­to eks­per­tas ma­to pa­na­šu­mų tarp sa­vi­val­dy­bių, ku­rio­se di­de­lis ne­dar­bas, ma­ži at­ly­gi­ni­mai, daug pa­šal­pų ga­vė­jų. Jo­se vie­nam gy­ven­to­jui vi­du­ti­niš­kai ten­ka ma­žiau ma­te­ria­li­nių ir tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų nei ki­to­se.

In­ves­ti­ci­jos, anot Ž. Ši­lė­no, yra vie­nas svar­bių veiks­nių, le­mian­čių at­ly­gi­ni­mų dy­dį, užim­tu­mą ir pan. „Už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos daž­niau­siai yra in­ves­ti­ci­jos į įran­gą, ge­res­nius įren­gi­nius, su ku­riais ga­li­ma dau­giau pa­ga­min­ti. O kai ga­li dau­giau pa­ga­min­ti, tai ir di­des­nę ver­tę su­ku­ri, ir ga­li­ma mo­kė­ti di­des­nį at­ly­gi­ni­mą“, – aiš­ki­no jis.

Sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­se ma­žiau­si at­ly­gi­ni­mai, di­džiau­sias ne­dar­bas ir daug pa­šal­pų ga­vė­jų, daž­niau­siai yra ma­žes­ni ra­jo­nai. „Ma­to­me, kad įmo­nės mėgs­ta kur­tis ten, kur yra dar­buo­to­jų. Di­des­niuo­se mies­tuo­se ir dar­buo­to­jų pa­si­rin­ki­mas yra di­des­nis. Daž­nai kar­to­ja­ma is­to­ri­ja, kad yra ke­li di­de­li mies­tai ir li­ku­si Lie­tu­va, to ne­gin­či­ja­me. Ly­giai taip pat at­krei­pia­me dė­me­sį į ki­tą da­ly­ką – vis­ką le­mia ne tik gy­ven­to­jų skai­čius, bet ir in­ves­ti­ci­jų in­ten­sy­vu­mas. Tu­ri­me Jo­na­vą, Kė­dai­nius, ki­tus ne­di­de­lius ra­jo­nus, ku­riuo­se dėl to, kad yra daug eko­no­mi­nės veik­los, at­ly­gi­ni­mai yra di­de­li“, – pa­žy­mė­jo Ž. Ši­lė­nas.

Jis aiš­ki­no ma­tan­tis tam ti­krų sa­vi­val­dy­bių pa­stan­gas spręs­ti prob­le­mas, pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų, kel­ti gy­ve­ni­mo ly­gį. Ta­čiau vien steng­tis ne­už­ten­ka. LLRI pre­zi­den­tas pri­mi­nė, kad dėl tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų sa­vi­val­dy­bės tu­ri kon­ku­ruo­ti ne tik tar­pu­sa­vy­je, bet ir su re­gio­nais ki­to­se vals­ty­bė­se.

„Pas­tan­gų yra, kai ku­riuos me­rus ga­li­ma pa­gir­ti. Jei­gu jie su­lauk­tų dau­giau pa­gal­bos ar cen­tri­nė val­džia iš­si­kel­tų tiks­lą, kad po­pie­riai ša­ly­je bū­tų tvar­ko­mi mak­si­ma­liai grei­tai, tai ti­krai pa­dė­tų. Jei­gu nie­ko ne­bus da­ro­ma, tik sė­di­ma ir ver­kia­ma, kad esa­me ma­žas už­mirš­tas kraš­tas, nie­kas į ge­ra ne­pa­si­keis“, – įsi­ti­ki­nęs Ž. Ši­lė­nas.