Draugystės su liberalais išsižadėti neskubama
Kaip šva­rų mun­du­rą iš­sau­go­ju­siems so­cial­de­mo­kra­tams ir kon­ser­va­to­riams sa­vi­val­dy­bių koa­li­ci­jo­se to­liau dirb­ti su įta­ri­mų su­lau­ku­siais li­be­ra­lais bei „dar­bie­čiais“ – ne­pap­ras­tas klau­si­mas. To­dėl par­ti­jų va­do­vy­bės at­sa­ko­my­bės naš­tą lin­ku­sios per­mes­ti sky­riams, esą ge­riau­siai ma­tan­tiems vie­tos si­tua­ci­ją.

Kai praėjusį penktadienį Liberalų sąjūdis (LS) ir Darbo partija (DP) sulaukė teisėsaugos įtarimų politinės korupcijos byloje, kitoms partijoms, pirmiausia socialdemokratams ir konservatoriams, kilo tolesnio bendro darbo savivaldybių tarybose dilema. Spręsti ją imtasi neskubant ir kirsti iš peties nesiryžtama. Skaičiuojama, kad jei visi socialdemokratai ir konservatoriai tikrai trauktųsi iš visų koalicijų, kuriose dirba bent viena įtarimų sulaukusi partija, Lietuvoje liktų nedaug savivaldybių, kurios sugebėtų išlaikyti valdančiąją daugumą.

Pozicija – kitą savaitę

Vidinių dramų draskomos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko teigimu, poziciją dėl draugystės su liberalais pareikš ateinančią savaitę posėdžiausianti LSDP valdyba. „O dėl koalicijų vietose partijos statute pasakyta, kad sprendimą – likti ar trauktis – priima patys skyriai“, – „Lietuvos žinioms“ vakar dėstė jis.

G. Palucko vertinimu, šiuo metu savivaldoje susiklosčiusi įtempta situacija. „Trims iš penkių pagrindinių politinių partijų, atstovaujamų ir parlamentiniu, ir savivaldos lygmeniu, pareikšti įtarimai – liberalams, „tvarkiečiams“ ir „darbiečiams“. Ir tik tradicinės – LSDP ir konservatoriai – palaiko visos sistemos stabilumą. Jei visi socialdemokratai ir konservatoriai tikrai mestų visas koalicijas, į kurias įeina nors viena įtarimų gavusi partija, Lietuvoje liktų nedaug valdančiąją daugumą turinčių savivaldybių“, – pažymėjo jis.

Remigijus Šimašius: „Man atrodo, kad tiesiog siekiama palaikyti įtampą, o tai akivaizdžiai trukdo darbams.“

Įvertinti tolesnį bendradarbiavimą savivaldoje su įtarimų sulaukusiomis politinėmis jėgomis trečiadienį ragino ūkio ministro postą paliekantis Mindaugas Sinkevičius. „Nors ir pavėluotai reaguodami pademonstruotume principingumą ir politinį vertinimą. O neišsakydami pozicijos pademonstruotume susitaikėliškumą ir leistume suprasti, kad pareikšti įtarimai stambios korupcijos bylose politinėms organizacijoms ir jų lyderiams Lietuvos politiniame gyvenime tampa norma“, – teigė M. Sinkevičius savo kreipimesi į LSDP vadovybę.

Kreipsis į R. Šimašių

Dėl padėties Vilniaus taryboje, kur koalicijos pagrindą sudaro liberalai, socialdemokratai buvo operatyvesni. Pasak LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkės Auksės Kontrimienės, sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti kreipimąsi į sostinės merą liberalą Remigijų Šimašių, prašant paaiškinti jo galimą vaidmenį LS krečiančiame skandale, taip pat numatytos tam tikros sąlygos, kuriomis būtų galimas tolesnis koalicijos darbas.

„Kreipimasis bus suderintas su visais koalicijos partneriais. Nuo mero atsakymo priklausys, kaip bus elgiamasi toliau“, – sakė A. Kontrimienė. LSDP pirmininkas G. Paluckas yra Vilniaus vicemeras.

Davė dvi savaites

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas trečiadienį nusprendė, kad bendradarbiavimo su minėtomis partijomis perspektyvas turi svarstyti kiekvienas skyrius atskirai. Anot TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, konstatuota, jog galimybės bendradarbiauti su LS yra „maksimaliai apsunkintos“.

„Kreipėmės į partijos skyrius, prašydami per dvi savaites įvertinti bendradarbiavimą visuose skyriuose, kurių savivaldybėse yra koalicijos su Darbo partija arba Liberalų sąjūdžiu. Vilniaus savivaldybės atveju konkrečiai kreipėmės į sostinės taryboje esančius narius pradėti konsultacijas su kitais koalicijos nariais dėl tolesnio bendradarbiavimo galimybių“, – sakė G. Landsbergis.

Jis pripažino, jog dalis skyrių norėtų, kad konservatoriai trauktųsi iš valdančiųjų koalicijų, kuriose dirba liberalai. Tačiau netrūksta ir tokių, kurie nemato problemų dėl bendradarbiavimo su jais. Tuo metu LS lyderis R. Šimašius paragino konservatorius dėl darbo koalicijoje apsispręsti iki pirmadienio.

Be Vilniaus, konservatoriai ir liberalai valdančiosiose koalicijose yra Molėtų, Varėnos, Tauragės, Kretingos, Kėdainių rajonų savivaldybėse.

„Jei kur nors jiems bus naudinga, gal ir pasitrauks, jei ne – nejudins nė piršto. Aš net nepykstu dėl tokios situacijos. Kiekviena partija turi teisę pasinaudoti mūsų bėda ir tai daro“, – kitų politinių jėgų elgesį filosofiškai vertino vienas LS lyderių, Seimo frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Konservatoriai, anot jo, „daug prišnekėjo, aktualizavo liberalus ištikusią nelaimę ir nieko nenusprendė – pavedė savo skyriams apsispręsti“.

„Tie skyriai ir taip laisvi spręsti, su kuo jiems eiti į koalicijas. Tačiau reikia susitaikyti – tokie jau žanro dėsniai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė E. Gentvilas.

Nepritaria kolektyvinei atsakomybei

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Elektrėnų meras liberalas Kęstutis Vaitukaitis tikino padėties nedramatizuojantis. „Kiekvienoje savivaldybėje padėtis skirtinga, todėl kirsti neatsižvelgus į sąlygas būtų labai neišmintinga. Juolab negirdėjau, kad toje Liberalų sąjūdžio byloje būtų įsivėlęs kuris nors iš savivaldybių politikų. Žinoma, tai, kas įvyko, labai skaudu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Iš 25 Elektrėnų savivaldybės tarybos narių 12 yra liberalai, 6 – socialdemokratai. „Kol kas socialdemokratai nesakė, kad nenorėtų su mumis dirbti“, – teigė K. Vaitukaitis.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, klausimas dėl bendradarbiavimo su liberalais savivaldybėse gana sudėtingas. „Regionuose esantys partijų padaliniai yra toli nuo tų skandalų, kurie susiformuoja centruose. Todėl kiekvienu atveju reikėtų žiūrėti, kiek tos partijos nariai yra susiję su centro problemomis. Galbūt tai tiesiog normalūs, nieko bendra su jomis neturintys žmonės. Paskelbti visus kaltais – bloga praktika. Esu prieš bet kokią kolektyvinę atsakomybę“, – sakė politologas.