Diskutuos dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo valstybės vadovu
„Vals­tie­čių“ pir­mi­nin­kas Ra­mū­nas Kar­baus­kis an­tra­die­nį pa­kvie­tė Lie­tu­vos vi­suo­me­nę, is­to­ri­kus ir tei­si­nin­kus pra­dė­ti dis­ku­si­ją dėl ga­li­my­bės pri­pa­žin­ti, jog Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas bu­vo fak­ti­nis ko­vo­jan­čios su oku­pa­ci­ja Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vas.

R. Karbauskio iniciatyva Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai parengė ir Seimui teiks svarstyti deklaraciją dėl A. Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos vadovu, teigiama pranešime spaudai.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis antradienį Seime žurnalistams suabejojo R. Karbauskio iniciatyvos nuoširdumu.

„Mane stebina pats teikėjas Ramūnas Karbauskis. Būtų šaunu, kad jis būtų bent jau laidotuvėse apsilankęs prieš teikdamas siūlymą. Dėl to atrodo kiek nenuoširdžiai jo noras“, – sakė G. Landsbergis.

Kita vertus, jis teigė, kad tokia diskusija gali vykti.

Su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vadovybė 1949 metais A. Ramanauską-Vanagą paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju ir ginkluotųjų pajėgų vadu.

J. Žemaitis-Vytautas buvo nužudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime, 1954 metų lapkritį. Įstatymais jis pripažintas kaip valstybės vadovas.

„Valstybė privalo įvertinti A. Ramanausko-Vanago faktinį statusą po to, kai priešo nelaisvėje žuvo J. Žemaitis-Vytautas, kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas“, – teigia R. Karbauskis.

A. Ramanauskas-Vanagas 1952 –1953 metais pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kavos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.

Kai kurie teisininkai sako, kad A. Ramanauską – Vanagą valstybės vadovu būtų galima pripažinti tik radus duomenų, kad po J. Žemaičio – Vytauto mirties jis vykdė pirmininko pareigas.