Diskutuojama, kaip švietimą Lietuvoje padaryti globalų
Vai­kai tu­rė­tų su­pras­ti ir mo­ky­tis spręs­ti pa­sau­li­nes kli­ma­to kai­tos, konf­lik­tų, skur­do prob­le­mas jau nuo dar­že­lio. Moks­lei­viai tu­rė­tų ži­no­ti ne tik tai, kad mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų ba­te­ri­joms rei­ka­lin­gas ko­bal­tas, bet ir fak­tą, jog jį Af­ri­ko­je ka­sa jų bend­raam­žiai. Su­au­gę tu­rė­tų su­si­mąs­ty­ti, kas ir kaip už­si­dir­ba iš ka­vos ar ar­ba­tos, var­to­ja­mos pus­ry­čiams. 

Ši­taip kal­bė­ta šian­dien vyks­tan­čio­je tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je glo­ba­laus švie­ti­mo te­mai. Jos me­tu pri­sta­ty­tas ir Lie­tu­vos glo­ba­lio­jo švie­ti­mo kon­cep­ci­jos pro­jek­tas.

Do­ku­men­tą par­en­gė Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos (ŠMM) su­da­ry­ta dar­bo gru­pė. Jį pers­kai­ty­ti ga­li­ma čia. Iki ge­gu­žės 15 d. ren­gė­jai lau­kia pa­siū­ly­mų ir ti­ki­si, jog šių me­tų rug­sė­jį-spa­lį pa­vyks met­me­nis pa­tvir­tin­ti.

Pa­gal do­ku­men­te pa­tei­kia­mą apib­rė­ži­mą, glo­ba­liuo­ju švie­ti­mu sie­kia­ma ne tik pri­si­dė­ti prie su­pra­ti­mo apie pa­sau­li­nes prob­le­mas, bet ir ska­tin­ti ap­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį jų spren­di­me, o ga­lų ga­le – mo­ty­vuo­ti im­tis veiks­mų „ku­riant tei­sin­ges­nį pa­sau­lį“. Jis api­ma dau­gy­bę te­mų to­kių kaip žmo­gaus tei­sės, ly­čių ly­gy­bė, eko­lo­gi­ja ir ap­lin­ko­sau­ga, skur­do ma­ži­ni­mas, ka­ri­niai konf­lik­tai, dis­kri­mi­na­ci­ja, ra­siz­mas, de­mo­kra­ti­ja, są­ži­nin­ga pre­ky­ba, at­sa­kin­gas var­to­ji­mas, tarp­kul­tū­ri­nė įvai­ro­vė etc.

Kam to rei­kia?

Į ren­gi­nį Vil­niu­je su­si­rin­kę Lie­tu­vos ir ki­tų Eu­ro­pos ša­lių švie­ti­mo spe­cia­lis­tai, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai bei po­li­ti­kai dis­ku­ta­vo apie glo­ba­lio­jo švie­ti­mo kon­cep­ci­jos tu­ri­nį bei tai, ko rei­kia, kad ji bū­tų įgy­ven­din­ta. ŠMM vi­ce­mi­nis­trė dr. Na­tal­ja Is­to­mi­na pa­brė­žė, kad tai yra „mo­ra­li­nė ir ver­ty­bi­nė in­ves­ti­ci­ja“ ir šis mo­ky­mo(si) pro­ce­sas svar­bus, net jei re­zul­ta­tai ne­bus pa­ma­to­mi iš kar­to. „Glo­ba­lus švie­ti­mas tu­ri ei­ti per vi­sus gy­ve­ni­mo pjū­vius“, – sa­kė ji.

Tuo me­tu Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (URM) vi­ce­mi­nis­tras And­rius Kri­vas at­krei­pė dė­me­sį į kiek­vie­no Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) gy­ven­to­jo par­ei­gą pri­si­dė­ti prie pa­sau­li­nių prob­le­mų spren­di­mo bei fak­tą, kad ne­ma­ža da­lis eu­ro­pie­čių ne­ži­no, kam tei­kia­ma iš vals­ty­bių na­rių biu­dže­to ski­ria­ma par­ama. 2014 me­tais ES pa­sky­rė 58,2 mi­li­jar­dus eu­rų skur­džių ša­lių vys­ty­mui­si ir iš­lie­ka di­džiau­sia par­amos tei­kė­ja pa­sau­ly­je. ES vals­ty­bės na­rės ne­tu­ri vie­nin­gos glo­ba­lio­jo švie­ti­mo stra­te­gi­jos, ta­čiau da­lis ša­lių yra tai įtrau­ku­sios į na­cio­na­li­nes švie­ti­mo prog­ra­mas.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas dr. Ro­mas Pa­kal­nis sa­kė, kad ga­lė­tų bam­bė­ti dėl ren­gia­mos kon­cep­ci­jos, ta­čiau ne­si­ruo­šia to da­ry­ti. „Kaip gam­ti­nin­kas aš ži­nau pa­grin­di­nį ap­lin­ko­sau­gos prob­le­mų spren­di­mų ke­lią – mąs­tyk glo­ba­liai, veik lo­ka­liai, – kal­bė­jo jis, pri­min­da­mas ir ki­tą me­da­lio pu­sę. – Pa­sau­liui esa­me įdo­mūs tik bū­da­mi stip­rūs, tu­rė­da­mi kuo pri­si­dė­ti prie pa­sau­lio švie­ti­mo da­ly­kų“. „Taip, rei­kia iš­gy­ven­din­ti skur­dą ir at­si­li­ki­mą. Aš ma­ny­čiau, ir ka­rą, kaip prob­le­mų spren­di­mų prie­mo­nę. Ki­taip su­nku įro­dy­ti jau­niems žmo­nėms, kad žmo­gus yra pro­tin­gas“, – pri­dū­rė. Pa­sak R. Pa­kal­nio, ci­vi­li­zuo­tas pa­sau­lis ga­li spręs­ti vi­sas prob­le­mas nuo ka­ro iki eko­no­mi­nio at­si­li­ki­mo. Kad pa­sau­lis nu­sto­tų kun­ku­lia­vęs, kaip tei­gė jis, bū­ti­na mąs­ty­ti apie at­ei­tį.

Dau­giau nei žinios

Vie­šo­sios įstai­gos „Pa­sau­lio pi­lie­čių aka­de­mi­ja“ va­do­vė Ind­rė Au­gu­tie­nė pri­dū­rė, kad glo­ba­lu­sis švie­ti­mas Lie­tu­vo­je rei­ka­lin­gas ir to­dėl, kad pa­de­da įsit­vir­tin­ti dar­bo pa­sau­ly­je. Šian­dien įmo­nė­se daž­nai vy­rau­ja tarp­kul­tū­ri­nė ap­lin­ka, dar­bo są­ly­gos grei­tai kin­ta ir no­rint jo­se iš­si­lai­ky­ti bū­ti­na su­pras­ti pa­sau­li­nius reiš­ki­nius. Anot jos, glo­ba­lu­sis švie­ti­mas ne tik su­tei­kia ži­nias, bet ir ug­do ge­bė­ji­mus dirb­ti su nau­jo­mis tech­no­lo­gi­jo­mis ir me­di­jo­mis, bend­ra­dar­biau­ti su įvai­rios kil­mės, ra­sės, kul­tū­ros žmo­nė­mis, ska­ti­na kri­tiš­kai, kū­ry­biš­kai mąs­ty­ti ir taip to­liau. I. Au­gu­tie­nė pa­brė­žė, jog įgū­džiai daug svar­bes­ni nei ži­nios ir glo­ba­lu­sis švie­ti­mas yra bū­das pa­ska­tin­ti kai­tą vi­suo­me­nė­je.

Be to, kon­cep­ci­jos pro­jek­te nu­ma­to­mas įgū­džių ug­dy­mas api­ma ir to­kių ver­ty­bių kaip ly­gy­bė, pa­gar­ba įvai­ro­vei, so­li­da­ru­mas, em­pa­ti­ja, at­vi­ru­mas pa­tir­tims, to­le­ran­ci­ja, skie­pi­ji­mas. „Pa­sau­lio pi­lie­čių aka­de­mi­jos“ va­do­vės tei­gi­mu, glo­ba­lu­sis švie­ti­mas leis įver­tin­ti sa­vo as­me­ni­nius no­rus pa­sau­li­nių reiš­ki­nių kon­teks­te bei su­teiks pa­grin­do keis­ti sa­vo elg­se­ną. Pa­klaus­ta, ar nė­ra „don­ki­cho­tiš­ka“ ti­kė­tis, kad lie­tu­viai gal­vos apie ko­bal­to ka­syk­lo­se dir­ban­čius vai­kus, jei net ne­su­ge­ba rū­šiuo­ti šiukš­lių, ji pa­si­da­li­no pa­tir­ti­mi apie ve­da­mus glo­ba­lio­jo švie­ti­mo mo­ky­mus. Pa­sak jos, po dvie­jų-tri­jų die­nų mo­ky­mų da­ly­vių po­žiū­ris pa­si­kei­čia, jų pa­čių prob­le­mos ne­bea­tro­do to­kios reikš­min­gos, ly­gi­nant su kur kas skur­des­nių ša­lių gy­ven­to­jais.

Pa­keis tau­ti­nę ta­pa­ty­bę?

Kon­cep­ci­jos pro­jek­te tei­gia­ma, jog „glo­ba­lio­jo pi­lie­tiš­ku­mo kom­pe­ten­ci­jos yra ne­at­sie­ja­ma Lie­tu­vos pi­lie­čio ta­pa­ty­bės da­lis“. Pa­sak Lie­tu­vos vai­kų ir jau­ni­mo cen­tro (LVJC) di­rek­to­riaus Val­do Jan­kaus­ko, pri­si­dė­ju­sio prie do­ku­men­to ren­gi­mo, grės­mė vie­ti­niam iden­ti­te­tui ne­ky­la. „Tai jo­kių bū­du nė­ra su­prie­ši­ni­mas. Ži­no­ma, esa­me dau­giau pri­si­ri­šę prie tau­ti­nio iden­ti­te­to, to­dėl leng­va ne­bus“, – apie pro­jek­to pa­tvir­ti­ni­mo pers­pek­ty­vas kal­bė­jo jis. Pa­brėž­da­mas pa­sau­li­nių prob­le­mų su­pra­ti­mo nau­dą jis pa­tei­kė ak­tua­lų pa­vyz­dį apie Ukrai­ną. Jei ži­no­me, kas ten vyks­ta, esa­me at­spa­res­ni pro­pa­gan­dai, pum­puo­ja­mai iš Ru­si­jos.

Sei­mo na­rė Auš­ri­nė Ma­ri­ja Pa­vi­lio­nie­nė iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą, kad su­si­tar­ti dėl glo­ba­lio­jo švie­ti­mo įtrau­ki­mo į ug­dy­mo prog­ra­mas bus ne­leng­va. „Kai pa­lie­si­me hu­ma­niš­kas ver­ty­bes, tuo­met su­si­dur­si­me su ga­lio­mis, no­rin­čio­mis iš­lai­ky­ti sa­vo po­zi­ci­jas, vals­ty­bė­je“, – kal­bė­jo ji, kaip vie­ną to­kių ga­lių įvar­dy­da­ma Ka­ta­li­kų Baž­ny­čią. Anot jos, vos pra­dė­jus mo­kyk­lo­se dės­ty­ti apie dis­kri­mi­na­ci­ją, ly­čių ly­gy­bę ir pa­na­šiai, mo­ky­to­jai ir tė­vai prieš­in­sis, sa­ky­da­mi, kad vai­kai mo­ko­mi „iš­kry­pu­sių ver­ty­bių“. „Bus su­nku su­griau­ti tau­ti­nį su­vo­ki­mą“, – kal­bė­jo A. M. Pa­vi­lio­nie­nė.

LVJC di­rek­to­rius į po­li­ti­kės nuo­gąs­ta­vi­mus at­sa­kė, kad rei­ka­lin­gas lai­kas ir nuo­sai­ku­mas, kad bū­tų ga­li­ma su­si­tar­ti. Jis pa­brė­žė, kad ne­ga­li­ma nau­do­ti spau­di­mo, nes tam, kas „nu­leis­ta iš vir­šaus“ prieš­ina­ma­si, bū­ti­na ska­tin­ti mo­ky­to­jų mo­ty­va­ci­ją do­mė­tis pa­sau­li­niais rei­ka­lais, su­tei­kiant pa­kan­ka­mai in­for­ma­ci­jos. Į glo­ba­lio­jo švie­ti­mo tiks­li­nę au­di­to­ri­ją pa­ten­ka ne tik iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai bei moks­lei­viai, bet ir stu­den­tai, be­si­mo­kan­tys su­au­gę, žur­na­lis­tai, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jai. „Ge­riau­siai gy­do lai­kas ir ži­nios“, – tei­gė V. Jan­kaus­kas, pats su­lau­kęs ag­re­sy­vių reak­ci­jų dėl puo­se­lė­ja­mų idė­jų Lie­tu­vos švie­ti­mui.