Diskusijos tęsiasi: nesutaria, kokį laiką pasirinkti
Svei­ka­tos ap­sau­gos ir švie­ti­mo eks­per­tai su­ta­ria, kad pra­kti­kos su­kio­ti lai­ką kiek­vie­ną pa­va­sa­rį ir ru­de­nį de­rė­tų at­si­sa­ky­ti, ta­čiau bend­ro su­ta­ri­mo, ku­rį lai­ką – va­sa­ros ar žie­mos – pa­si­rink­ti kaip nuo­la­ti­nį, kol kas nė­ra.

Pirmadienį prasidėjo dvi dienas trunkančios apskritojo stalo diskusijos, kuriose ministerijų atstovai ir ekspertai diskutuoja dėl nuolatinio laiko pasirinkimo. Dalis ekspertų teigia, kad natūralesnis Lietuvai būtų žiemos laikas.

„Tyrimai rodo, kad vietos laikas Lietuvoje yra arčiau žiemos. Tai nėra tobulai pataikyta, bet tas laikas mums yra labiau tradicinis“, – BNS sakė psichologas Remigijus Auškelis.

Pasak jo, pasirinkus žiemos laiką, žmonės adaptuotųsi gana greitai, todėl itin ankstyvi rytai vasarą didele problema netaptų.

„Vienareikšmiškai manau, kad sukioti (laiko – BNS) nebereikia, nes apčiuopiamos ekonominės naudos nėra nustatyta. Tuo tarpu psichologiškai žmonės patiria diskomfortą, ypač pavasarį, kai vaikams reikia pradėti visa valanda anksčiau keltis. Tyrimai rodo, kad (adaptacija – BNS) vaikams trunka apie 2–3 savaites, suaugusiems – gal kiek trumpiau“, – BNS kalbėjo psichologas.

Už žiemos laiką pasisako ir Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas Almantas Kranauskas, tačiau jis savo poziciją grindžia politiniais motyvais.

„Labai svarbus yra politinis aspektas – manau, kad Lietuva, kaip ir visa Europa, turėtų būti toje pačioje laiko juostoje. Kiek girdėjome šiandien, Europos gyventojai labiau renkasi vasaros laiką, Lietuvos gyventojai labiau norėtų žiemos laiko. Tokiu atveju praktiškai visa Europa turėtų vieningą laiką ir būtų patenkinti tiek Lietuvos, tiek Europos gyventojai“, – BNS sakė A. Kranauskas.

Tačiau, jo teigimu, sveikatos požiūriu didelio skirtumo tarp vasaros ar žiemos laiko nėra.

„Sveikatai įtakos čia tikrai nematau. Buvo atlikta didžiulė higienos instituto mokslinė apžvalga – nebuvo įrodyta, kad nuo vieno ar kito laiko būtų kažkoks poveikis sveikatai. Blogiau yra tai, kad kaitaliojama (laikas – BNS) – tai išmuša žmones iš ritmo“, – sakė A. Kranauskas.

Tuo metu sveikatos mokymų prevencijos centro atstovė Aida Laukaitienė pasisako už vasaros laiką, nes tai esą padėtų pailginti buvimą lauke, ypač vaikams.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad šviesus laikas vakare ragina žmones aktyviau leisti laiką, daugiau sportuoti. Kitas labai svarbus argumentas – žiemą prailgintas šviesusis laiko tarpas sumažina eismo įvykių tikimybę. Tai labai svarbu būtent vaikams – mes prisidėtume prie sužalojimų mažinimo“, – BNS sakė A. Laukaitienė.

Pasak jos, ilgiau popiet trunkantis šviesusis paros metas leistų tiek vaikams, tiek suaugusiems daugiau laiko praleisti šviesoje.

Apklausos rodo, kad didžioji dauguma – 84 proc. – ES gyventojų norėtų atsisakyti sezoninio laiko keitimo.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.

Diskusijos dėl nuolatinio laiko pasirinkimo tęsis pirmadienį ir antradienį. Vėliau jose dalyvaus žemės ūkio, ūkio, socialinės apsaugos ir darbo, aplinkos, susisiekimo ir energetikos ministerijų atstovai.

Jų rezultatai bus panaudoti, tariantis su kaimyninėmis šalimis bei priimant galutinį sprendimą.