Diplomatų našles pasieks solidžios rentos
Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (URM) sie­kia, kad Vy­riau­sy­bė skir­tų ren­tas oku­pa­ci­jos me­tais Lie­tu­vos in­te­re­sams at­sto­va­vu­sių dip­lo­ma­tų naš­lėms. Joms ke­ti­na­ma mo­kė­ti su­mas, di­des­nes nei sig­na­ta­rų ren­tos.

Ren­tų 1940–1990 me­tais mū­sų ša­liai at­sto­va­vu­siems dip­lo­ma­tams ar­ba jų naš­lėms sky­ri­mą nu­ma­to įsta­ty­mas. Šiems am­ba­sa­do­riams ir jų naš­lėms Lie­tu­va kas mė­ne­sį mo­kė­jo ar te­be­mo­ka 1500 eu­rų dy­džio iš­mo­ką.

Aiš­ki­na­ma, kad taip mū­sų vals­ty­bė at­si­ly­gi­na žmo­nėms, ku­rie il­gą lai­ką įvai­riais is­to­ri­jos eta­pais iki Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo 1990 me­tais at­sto­va­vo mū­sų ša­liai už­sie­ny­je ir itin daug nu­vei­kė jos la­bui. Po­li­ti­kai su­tin­ka, kad to­kios ren­tos rei­ka­lin­gos, ta­čiau ste­bi­si, ko­dėl jos di­des­nės nei sig­na­ta­rų, pa­si­ra­šiu­sių Ko­vo 11-osios ak­tą.

Nau­jos ren­tos – dviem našlėms

Kaip in­for­ma­vo URM In­for­ma­ci­jos ir vie­šų­jų ry­šių de­par­ta­men­to at­sto­vai, šiuo me­tu 1940–1990 me­tais Lie­tu­vai at­sto­va­vu­siems dip­lo­ma­tams ar­ba jų naš­lėms nu­ma­ty­tą ren­tą gau­na vie­nin­te­lis as­muo – bu­vu­sio mū­sų ša­lies am­ba­sa­do­riaus prie Šven­to­jo Sos­to Ka­zio Lo­zo­rai­čio naš­lė Gio­van­na Pig­na­tel­li-Lo­zo­rai­tis.

Iki mir­ties šios ren­tos bu­vo mo­ka­mos bu­vu­siam Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riui Pie­tų Ame­ri­kos ša­lims bei ne­pap­ras­ta­jam ir įga­lio­ta­jam mi­nis­trui Is­pa­ni­jai Vy­tau­tui An­ta­nui Damb­ra­vai, mi­ru­siam va­sa­rio mė­ne­sį, Švei­ca­ri­jo­je gy­ve­nu­siam dip­lo­ma­tui Nar­ci­zui Prie­lai­dai, ku­ris mi­rė 2015 me­tų ko­vo mė­ne­sį, taip pat – Va­ti­ka­ne ir Va­šing­to­ne dir­bu­sio am­ba­sa­do­riaus Sta­sio Lo­zo­rai­čio naš­lei Da­nie­lai D'Er­co­le-Lo­zo­rai­tis, mi­ru­siai 2010 me­tų gruo­dį.

Da­bar siū­lo­ma pra­dė­ti mo­kė­ti ren­tas V. A. Damb­ra­vos naš­lei Un­dai Ani­mai Damb­ra­vai ir N. Prie­lai­dos naš­lei Jo­set­te Lu­cie Ma­rie Prie­lai­da-Me­noux.

Per­nai iš­mo­kė­jo 39 tūkst. eurų

URM at­sto­vų tei­gi­mu, siū­ly­mas skir­ti ren­tą 1940–1990 me­tais Lie­tu­vai at­sto­va­vu­siems dip­lo­ma­tams ar­ba jų naš­lėms ini­ci­juo­ja­mas at­siž­vel­giant į as­mens pra­šy­mą. Į jo gau­na­mas pa­ja­mas ne­at­siž­vel­gia­ma. Ta­čiau da­bar ga­lio­jan­tis Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas nu­ma­to, kad tol, kol dip­lo­ma­tai tu­ri dar­bo pa­ja­mų, jiems mo­ka­ma pu­sės dy­džio ren­ta – 750 eu­rų.

Vi­siems dip­lo­ma­tams ir jų naš­lėms ski­ria­ma vie­no­do dy­džio ren­ta – 1500 eu­rų. Kas­met to­kioms iš­mo­koms ski­ria­mos po ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių eu­rų sie­kian­čios su­mos. Pa­vyz­džiui, 2014 me­tais tam iš­leis­ta 54 tūkst. eu­rų, 2015-ai­siais – 39 tūkst. eu­rų, o šie­met per pir­mus tris mė­ne­sius – 7500 eu­rų.

URM nu­ro­dė, kad ar­ti­miau­siu me­tu to­kių ren­tų mo­kė­ji­mo tvar­kos keis­ti ne­nu­ma­to­ma.

Sig­na­ta­rams ski­ria­ma mažiau

Mū­sų ša­ly­je vals­ty­bi­nės ren­tos mo­ka­mos ir kai ku­riems aukš­čiau­siems po­li­ti­kams. Ka­den­ci­ją bai­gu­siam pre­zi­den­tui ski­ria­ma ren­ta, su­da­ran­ti 50 proc. vals­ty­bės va­do­vo dar­bo už­mo­kes­čio, ku­ris šiuo me­tu sie­kia 7158 eu­rus. Pre­zi­den­to naš­lei ski­ria­ma ren­ta yra per pu­sę ma­žes­nė nei pre­zi­den­to, o naš­lai­čių ren­tos dy­dis yra 25 proc. pre­zi­den­to ren­tos.

Vals­ty­bi­nės ren­tos mū­sų ša­ly­je taip pat mo­ka­mos sig­na­ta­rams, jų naš­lėms ir naš­lai­čiams. Sig­na­ta­rams ski­ria­mos to­kios iš­mo­kos dy­dis sie­kia 50 proc. Sei­mo na­rio par­ei­gi­nio at­ly­gi­ni­mo, o jų naš­lėms ir naš­lai­čiams – 25 proc. sig­na­ta­ro ren­tos. Šiuo me­tu par­la­men­ta­rų par­ei­gi­nė al­ga yra be­veik 2532 eu­rai iki mo­kes­čių.

Arminas Lydeka: "Tai, kad diplomato našlės renta yra didesnė nei signataro, truputį prasilenkia su sistemingumu." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Dy­dis ke­lia klausimų

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rio Ar­mi­no Ly­de­kos tei­gi­mu, Lie­tu­vai 1940–1990 me­tais at­sto­va­vę dip­lo­ma­tai at­li­ko la­bai svar­bų vaid­me­nį mū­sų ša­lies vals­ty­bin­gu­mo ke­ly­je. „Rei­kia gerb­ti jų in­dė­lį. Jei­gu dip­lo­ma­to naš­lė li­ko be pa­ja­mų, rei­kia jai pa­dė­ti. Ma­nau, ne­rei­kė­tų kel­ti klau­si­mo, ar vals­ty­bė tu­ri pri­si­dė­ti iš­lai­ky­da­ma be pa­ja­mų li­ku­sią am­ba­sa­do­riaus naš­lę“, – pa­žy­mė­jo jis.

Ta­čiau 1940–1990 me­tais mū­sų ša­liai at­sto­va­vu­siems dip­lo­ma­tams ar­ba jų naš­lėms nu­ma­ty­tas ren­tos dy­dis, anot A. Ly­de­kos, yra dis­ku­tuo­ti­nas. Ski­riant jas, rei­kia at­siž­velg­ti į vals­ty­bės biu­dže­to ga­li­my­bes, kiek ir ko­kių vals­ty­bi­nių pen­si­jų, ren­tų ir iš­mo­kų ga­li­me mo­kė­ti.

„Y­ra daug žmo­nių, ku­rie ak­ty­viai, nuo­šir­džiai dir­bo, kad Lie­tu­va bū­tų ne­prik­lau­so­ma, stip­ri, pa­sau­ly­je pri­pa­žin­ta vals­ty­bė. Ne­įma­no­ma vi­siems jiems mo­kė­ti vals­ty­bi­nių pen­si­jų ar ren­tų. Be to, ir to­kių iš­mo­kų dy­dis tu­ri bū­ti pa­sver­tas, įver­tin­tas, – ak­cen­ta­vo par­la­men­ta­ras. – Tai, kad dip­lo­ma­to naš­lės ren­ta yra di­des­nė nei sig­na­ta­ro, tru­pu­tį pra­si­len­kia su sis­te­min­gu­mu. Sig­na­ta­rus ver­ti­na­me kaip tuos, ku­rie įtei­si­no ne­prik­lau­so­mą Lie­tu­vą. Vi­si ki­ti taip pat daug ir ak­ty­viai pri­si­dė­jo prie to, kad mū­sų ša­lis bū­tų ne­prik­lau­so­ma ir stip­ri, bet sig­na­ta­ro ren­ta ne­tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nė nei am­ba­sa­do­riaus naš­lės.“