Didinti paramą skurdžiausiems – per brangu
Nuo eko­no­mi­kos kri­zės pa­bai­gos ša­ly­je į vir­šų pa­sis­tie­bė at­ly­gi­ni­mai, pen­si­jos, ta­čiau vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dis, tai­ko­mas skai­čiuo­jant pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę par­amą skur­džiai gy­ve­nan­tiems as­me­nims, ne­ju­di­na­mas aš­tuo­ne­rius me­tus.

Ar žmo­gus yra so­cia­liai rem­ti­nas, Lie­tu­vo­je spren­džia­ma pa­gal pa­ja­mų dy­dį, nu­sta­ty­tą dar 2008 me­tais. Vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dis ne­kei­čia­mas, ne­pai­sant to, kad mū­sų ša­lies eko­no­mi­ka au­ga, di­dė­ja al­gos, brangs­ta pra­gy­ve­ni­mas. Po­li­ti­kai ir eks­per­tai su­tin­ka, kad 102 eu­rus sie­kian­tis dy­dis ne­ati­tin­ka rea­li­jų, bet aiš­ki­na, jog net ma­žiau­sias jo pa­di­di­ni­mas vals­ty­bei at­siei­tų mi­li­jo­nus eu­rų.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM) tei­gia, kad spren­džiant so­cia­li­nės par­amos di­di­ni­mo prob­le­mą bū­ti­na įver­tin­ti tu­ri­mas ga­li­my­bes ir pers­pek­ty­vas. Aps­kai­čiuo­ta, kad pa­di­din­ti vals­ty­bės re­mia­mas pa­ja­mas pro­por­cin­gai vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mui nuo 2008 me­tų kai­nuo­tų pa­pil­do­mus 38 mln. eu­rų per me­tus.

Rei­kia da­ly­tis su artimu

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das Sy­sas su­tin­ka, kad vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dis yra ma­žas. Jis pri­mi­nė, jog 2009 me­tais tu­rė­jo įsi­ga­lio­ti jo ini­ci­juo­tas įsta­ty­mas, nu­ma­tan­tis, kaip at­siž­vel­giant į eko­no­mi­nius ro­dik­lius tu­rė­tų bū­ti in­dek­suo­ja­mos įvai­rios mi­ni­ma­lios iš­mo­kos ir ma­žiau­si at­ly­gi­ni­mai. Ta­čiau pra­si­dė­jus eko­no­mi­niam su­nkme­čiui to­kios tvar­kos at­si­sa­ky­ta. „Lai­kau­si tos pa­čios nuo­sta­tos – tai tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta. Jei vis­ką ir to­liau da­ry­si­me vien tik pri­šo­ka­mais spren­di­mais, tie dy­džiai ne­ati­tiks rea­lios si­tua­ci­jos. Vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dis tu­rė­tų bū­ti sie­ja­mas su vi­du­ti­niu pa­ja­mų au­gi­mu per tam ti­krą lai­ko­tar­pį“, – įsi­ti­ki­nęs par­la­men­ta­ras.

A. Sy­sas ap­gai­les­ta­vo, kad mū­sų ša­ly­je trūks­ta po­li­ti­nės va­lios pa­keis­ti mo­kes­čių sis­te­mą, o tai leis­tų su­rink­ti dau­giau mo­kes­čių ir per vals­ty­bės biu­dže­tą pers­kirs­ty­ti di­des­nę bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to da­lį. „Jei­gu ne­lie­čia­me tur­tin­gų­jų ir mo­kes­čius vi­są lai­ką ban­do­me su­rink­ti iš ma­žes­nes pa­ja­mas tu­rin­čių as­me­nų, di­dė­ja di­fe­ren­cia­ci­ja. Vai­di­na­me ka­ta­li­kiš­ką ša­lį, bet pa­mirš­ta­me Die­vo mo­ky­mą ir kal­bas apie tai, kad rei­kia pa­si­da­ly­ti su ar­ti­mu. Kai tik pra­de­da­me kal­bė­ti apie tei­sin­ges­nį mo­kes­čių pers­kirs­ty­mą, iš kar­to ap­šau­kia­ma, kad tai yra kaž­koks so­cia­liz­mas, plė­ši­mas ir pan.“, – kal­bė­jo jis.

A. Sy­sas ne­ma­no, kad iki šios Sei­mo ka­den­ci­jos pa­bai­gos pa­vyk­tų pri­im­ti spren­di­mus, ku­rie lem­tų vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­džio di­dė­ji­mą. „Biu­dže­tas pri­im­tas. Ne­ti­kiu, kad per li­ku­sį lai­ko­tar­pį bū­tų nu­ma­ty­ta kas nors pa­na­šaus, nors, ma­nau, kad par­ti­jų rin­ki­mų prog­ra­mo­se bus apie tai kal­ba­ma, bent jau mū­sų par­ti­jos – tai ti­krai“, – sa­kė so­cial­de­mo­kra­tas.

Pos­lin­kių nėra

Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Ri­man­tas Jo­nas Da­gys taip pat ma­no, kad vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dis šian­dien yra per ma­žas. Ti­kė­ta­si, kad jo di­di­ni­mo tvar­ka bus nu­ma­ty­ta so­cia­li­nia­me mo­de­ly­je, bet, pa­sak par­la­men­ta­ro, taip ne­at­si­ti­ko. „Kol kas jo­kių di­des­nių pos­lin­kių nė­ra“, – ti­ki­no jis. R. J. Da­gys įsi­ti­ki­nęs, kad bū­ti­na keis­ti ne vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dį. „Vi­sa so­cia­li­nė sis­te­ma, ro­dik­liai tu­ri bū­ti sinch­ro­ni­zuo­ja­mi. Pen­si­jos, re­mia­mos pa­ja­mos tu­ri bū­ti nuo­lat per­žiū­ri­mos pa­gal tai, kaip ky­la kai­nos, au­ga eko­no­mi­ka“, – pa­brė­žė po­li­ti­kas.

R. J. Da­giui su­si­da­ro įspū­dis, kad Vy­riau­sy­bė ne­ži­no, ką da­ry­ti, kaip spręs­ti so­cia­li­nes prob­le­mas, ne­su­si­do­ro­ja su iš­šū­kiais, ku­riuos ke­lia vi­suo­me­nės se­nė­ji­mas ir di­des­nis lė­šų po­rei­kis so­cia­li­nei rū­py­bai. Jis ne­si­ti­ki, kad iki Sei­mo rin­ki­mų pa­dė­tis pa­si­keis­tų. „Grei­čiau­siai bus sten­gia­ma­si iš­veng­ti ne­ma­lo­nios dis­ku­si­jos dėl so­cia­li­nio mo­de­lio da­lies, su­si­ju­sios su pen­si­jo­mis, iš­mo­ko­mos ir ki­ta“, – ma­no jis.

Vien mais­tui rei­kia 100 eurų

Tai, kad vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dis yra per ma­žas, ypač vie­ni­šiems skur­džiai be­si­ver­čian­tiems žmo­nėms, su­tin­ka ir eko­no­mis­tas Ro­mas La­zut­ka. „E­sa­me skai­čia­vę, kad vien mais­tui rei­kia apie 100 eu­rų, o juk vien to žmo­nėms ne­pa­kan­ka. Rei­kė­tų dvi­gu­bai dau­giau pi­ni­gų, kad žmo­gus ga­lė­tų gy­ven­ti, pa­ten­kin­ti bū­ti­niau­sius sa­vo po­rei­kius, ir tai ti­krai ne­bū­tų pra­ban­gus gy­ve­ni­mas“, – pa­ti­ki­no eks­per­tas.

R. La­zut­ka su­pran­ta val­džios ar­gu­men­tus, ko­dėl šio dy­džio ne­sku­ba­ma kel­ti, pa­vyz­džiui, tei­giant, kad di­des­nės iš­mo­kos ma­žin­tų žmo­nių no­rą dirb­ti. Ta­čiau nuo 2008 me­tų ne­si­kei­tęs vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dis, anot jo, jau per­ne­lyg at­si­li­ko nuo gy­ve­ni­mo, juo­lab kad daug kas mū­sų ša­ly­je pa­bran­go. „Žmo­nėms, ku­rie te­tu­ri 100 eu­rų, bet ku­rios pre­kės ar pa­slau­gos pa­bran­gi­mas yra la­bai jau­trus klau­si­mas“, – pa­žy­mė­jo jis.

Rei­kė­tų pa­pil­do­mų lėšų

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) duo­me­ni­mis, nuo 2008 iki 2015 me­tų vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ša­ly­je pa­di­dė­jo 15,6 pro­cen­to. Vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja mi­nė­tu lai­ko­tar­piu ūg­te­lė­jo 9,7 pro­cen­to. Pa­sak SADM Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Val­dos Dir­gin­čie­nės, jei vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dį sie­tu­me su vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio 2008–2015 lai­ko­tar­pio ki­ti­mo tem­pu, 2016 me­tais jis tu­rė­tų pa­di­dė­ti nuo 102 iki 117 eu­rų, jei su vi­du­ti­nės se­nat­vės pen­si­jos ki­ti­mo tem­pu per mi­nė­tą lai­ko­tar­pį – iki 111 eu­rų. „Y­ra įver­tin­ta, kad vals­ty­bės re­mia­mas pa­ja­mas pa­di­di­nus 1 eu­ru iš vals­ty­bės biu­dže­to pri­reik­tų pa­pil­do­mai 2,5 mln. eu­rų per me­tus. Sie­kiant vals­ty­bės re­mia­mas pa­ja­mas pa­di­din­ti iki 117 eu­rų, pa­pil­do­mas me­ti­nis lė­šų po­rei­kis su­da­ry­tų apie 38 mln. eu­rų, pa­di­di­nus iki 111 eu­rų – apie 23 mln. eu­rų per me­tus“, – aiš­ki­no ji.

Vals­ty­bei spren­džiant so­cia­li­nės par­amos di­di­ni­mo prob­le­mą, V. Dir­gin­čie­nės tei­gi­mu, bū­ti­na įver­tin­ti tu­ri­mas ga­li­my­bes ir pers­pek­ty­vas, at­sa­kant į dau­ge­lį klau­si­mų: ar ga­lu­ti­nai Lie­tu­va iš­si­gy­dė at­si­vė­ru­sias žaiz­das pa­sau­li­nės fi­nan­sų kri­zės me­tais, kaip grei­tai ne­be­jau­si­me ne­igia­mo Ru­si­jos em­bar­go mū­sų ga­min­to­jams, ku­rių ne­ma­žą da­lį ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos su­da­rė Ru­si­jos rin­kai skir­ta pro­duk­ci­ja, po­vei­kio, ko­kios mū­sų ne­iš­nau­do­tos ga­li­my­bės kur­ti ko­ky­biš­kas dar­bo vie­tas ir daug ki­tų klau­si­mų, le­mian­čių mū­sų ša­lies ga­li­my­bes įveik­ti at­si­ran­dan­čius eko­no­mi­nius bei so­cia­li­nius iš­šū­kius. „Nus­ta­tant vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dį, bū­ti­na at­siž­velg­ti į mi­ni­ma­lius gy­ven­to­jų var­to­ji­mo po­rei­kius ir taip pat įver­tin­ti vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­džio san­ty­kį su mi­ni­ma­lio­mis dar­bo pa­ja­mo­mis – mi­ni­ma­lia mė­ne­sio al­ga, kad bū­tų iš­veng­ta va­di­na­mų­jų skur­do spąs­tų, ku­rie ma­ži­na pa­ska­tas dirb­ti už mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą, nes gy­ve­ni­mas iš so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­li pri­lyg­ti pra­gy­ve­ni­mo ly­giui iš mi­ni­ma­lių dar­bo pa­ja­mų. Nuo 2016 me­tų pra­džios iki 350 eu­rų pa­di­din­ta mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga su­ma­ži­na mi­nė­tų skur­do spąs­tų įta­ką so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jų ap­sisp­ren­di­mui da­ly­vau­ti dar­bo rin­ko­je“, – SADM po­zi­ci­ją per­da­vė V. Dir­gin­čie­nė.

So­cia­li­nės par­amos ga­vė­jų statistika

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2013 me­tais ma­žes­nes nei 102 eu­rai pi­ni­gi­nes pa­ja­mas tu­rė­jo dau­giau nei 6 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų – iš vi­so 180,5 tūkst. žmo­nių. Vi­du­ti­niš­kai per vie­ną 2013 me­tų mė­ne­sį so­cia­li­nę pa­šal­pą ga­vo 190 tūkst. as­me­nų.

Vi­du­ti­niš­kai per vie­ną 2015 me­tų mė­ne­sį so­cia­li­nę pa­šal­pą ga­vo 110,7 tūkst. as­me­nų (3,8 proc. vi­sų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų). Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, vi­du­ti­niš­kai per mė­ne­sį so­cia­li­nę pa­šal­pą ga­vu­sių as­me­nų skai­čius su­ma­žė­jo 21 proc. (nuo 140,1 tūkst. iki 110,7 tūkst. as­me­nų).