Diana Vilytė: „Vieni iš kitų vogti negalime“
Gy­ny­bai ir sau­gu­mui skir­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų mi­li­jo­nai Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je by­rė­jo tar­si pro kiau­rą rė­tį. An­tai ke­lio­li­ka ka­riuo­me­nės pir­ki­mų per­nai ir šie­met pa­ti­kri­nu­si Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba (VPT) pen­kiuo­se jų ap­ti­ko ai­bę pa­žei­di­mų ir par­eiš­kė, kad šios su­da­ry­tos su­tar­tys tu­rė­tų bū­ti nu­trauk­tos. Be­veik 30 mln. eu­rų – to­kia yra šių pen­kių pir­ki­mų bend­ra ver­tė.

„Pa­lai­da ba­la“, „sis­te­mi­nės ydos“ – to­kie vie­šų­jų pir­ki­mų ka­riuo­me­nė­je api­bū­di­ni­mai, anot VPT va­do­vės Dia­nos Vi­ly­tės, nė kiek ne­per­dė­ti. „Auk­si­nių šaukš­tų ir ša­ku­čių“ pir­ki­mo is­to­ri­ja, re­gis, ap­nuo­gi­no di­džiu­les prob­le­mas, apie ku­rias ne vie­nus me­tus tie­siog ty­lė­ta. Aiš­kė­ja, kad, pa­vyz­džiui, 15 KAM Įsi­gi­ji­mų de­par­ta­men­to dar­buo­to­jų ne­pa­jė­gė su­skai­čiuo­ti, kiek ir ko­kių pre­kių pir­ko iš bend­ro­vės „No­ta Be­ne“. O su VPT va­do­ve per­nai ir šie­met bend­ra­vę už ka­riuo­me­nės vie­šuo­sius pir­ki­mus at­sa­kin­gi as­me­nys jos pra­šy­da­vo ne pa­ta­ri­mų, kaip elg­tis su gal­būt ne­są­ži­nin­gu tie­kė­ju, o kaip pre­kes įsi­gy­ti „tuč­tuo­jau“, ne­skel­bia­mų de­ry­bų bū­du. Apie vi­sa tai ir apie su­si­ti­ki­mus su Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (KAM) bei Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­do­vy­be „Lie­tu­vos ži­nios“ kal­bė­jo­si su VPT di­rek­to­re Dia­na Vilyte.

Ka­riuo­me­nės at­sa­ko­my­bė – ypatinga

– Po rugp­jū­čio pa­bai­go­je VPT pa­skelb­tos in­for­ma­ci­jos apie „auk­si­nius“ ka­riuo­me­nės šaukš­tus kli­ba mi­nis­tro, ka­riuo­me­nės va­do kė­dės. Štai „Vil­mo­rus“ apk­lau­sos ro­do, kad pa­si­ti­kė­ji­mas ka­riuo­me­ne pa­sta­ruo­ju me­tu su­men­ko de­šim­ta­da­liu, mi­nis­tro Juo­zo Ole­ko – dar la­biau. Ne­tgi už­si­me­na­ma, kad dėl ki­lu­sių skandalų Lie­tu­va bus dis­kre­di­tuo­ta tarp NA­TO na­rių.

– VPT ver­ti­na, kaip lei­džia­mi mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai. Jei pi­ni­gus taš­kys mi­nis­tro pir­mi­nin­ko ar­ba pre­zi­den­tės kan­ce­lia­ri­ja, taip pat ste­bė­si­me ir fik­suo­si­me. Čia ne­ga­li bū­ti iš­im­čių ar au­to­ri­te­tų. Tai yra mū­sų pi­ni­gai, o mes ne­ga­li­me vog­ti vie­ni iš ki­tų. Nei vog­ti, nei at­lai­džiai žiū­rė­ti. Vi­siems tu­ri bū­ti ke­lia­mi vie­no­di stan­dar­tai, juo­lab ka­riuo­me­nei. Kai vai­ki­nai ir vy­rai bu­vo kvie­čia­mi rink­tis sa­va­no­riš­ką tar­ny­bą Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je, kiek jų au­ko­jo­si, at­si­sa­kė dar­bų! O kiek žmo­nių sa­vo pi­ni­gus au­ko­jo ka­riuo­me­nei, su­vok­da­mi jos svar­bą. Tai­gi ka­riuo­me­nė tu­ri pri­siim­ti ypa­tin­gą at­sa­ko­my­bę, nes tai ypač jau­tru.

– Ne kar­tą bu­vo­te su­si­ti­ku­si su ka­riuo­me­nės, KAM at­sto­vais. Kaip jie aiš­ki­no si­tua­ci­ją?

– Su ka­riuo­me­nės at­sto­vais bu­vo­me su­si­ti­kę ke­lis kar­tus. Pir­mas su­si­ti­ki­mas vy­ko per­nai, man pra­dė­jus dirb­ti VPT. Jie tei­gė, kad ne­tu­ri au­di­nio šauk­ti­nių dra­bu­žiams. Šauk­ti ka­riuo­me­nę bu­vo nu­ma­ty­ta rug­sė­jo mė­ne­sį, o čia bir­že­lis ar ge­gu­žė – ir dar nė­ra tų rū­bų. Pa­ta­riau, kad kreip­tų­si į Vy­riau­sy­bę, pre­zi­den­tū­rą, gal­būt jie ga­li ga­li pa­da­ry­ti ko­kią nors iš­im­tį, kad bū­tų ga­li­ma sku­biai nu­pirk­ti. Bu­vo pa­skam­bin­ta į Vy­riau­sy­bę, rei­ka­las pa­sie­kė ir mi­nis­trą. Ir stai­ga... ra­do ri­ti­nius to au­di­nio, jo ne­be­rei­kė­jo net pirk­ti. Kaip pa­aiš­kė­jo, jie net ne­ži­no­jo, ką tu­ri.

Ir vė­liau ne vie­ną kar­tą ka­riuo­me­nės at­sto­vai bu­vo at­ėję į VPT, bet jie nie­kad ne­klau­sė pa­ta­ri­mo, kaip elg­tis su tie­kė­ju, ku­ris, kaip įta­ria­ma, gal­būt el­gė­si ne­są­ži­nin­gai ir pa­na­šiai. Jie tik sig­na­li­zuo­da­vo, kad jiems vie­no ar ki­to da­ly­ko rei­kia „tuč­tuo­jau“, ne­va rei­kia ne­skel­bia­mų de­ry­bų pir­ki­mo iš vie­no tie­kė­jo.

– Į VPT at­vyk­da­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ar KAM at­sto­vai?

– At­ei­da­vo KAM Įsi­gi­ji­mų de­par­ta­men­to va­do­vė, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ma­te­ria­li­nio ap­rū­pi­ni­mo de­par­ta­men­to at­sto­vai, mat jie kar­tu dir­bo. Pa­vyz­džiui, KAM Įsi­gi­ji­mų de­par­ta­men­to va­do­vė man ra­šė elek­tro­ni­nį laiš­ką, ji klau­sė: „Kiek mes pir­ko­me iš „No­ta Be­ne“? Be­je, tai ji ra­šė jau skan­da­lui įsi­bė­gė­jant. Jie net ne­ži­no­jo, kiek ir iš ko pir­ko. Tai­gi, ma­tau dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo prob­le­mas. Jiems ti­krai rei­kia su­sit­var­ky­ti, su­vok­ti, kiek jie tu­ri lė­šų, ką ruo­šia­si įsi­gy­ti, kiek tie daik­tai kai­nuo­ja rin­ko­je.

Taip pat bu­vo at­ėję VĮ Lie­tu­vos že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų rin­kos re­gu­lia­vi­mo agen­tū­ros at­sto­vai dėl va­di­na­mo­jo „auk­si­nių mil­tų“ pir­ki­mo. Jų klau­siau, ar ži­no­te, kiek Lie­tu­vos rin­ko­je kai­nuo­ja to­na mil­tų, kad įsi­vaiz­duo­tu­mė­te, už kiek juos per­ka­te skurs­tan­tiems. Jų at­sa­ky­mas: „Mes ne­ži­no­me tų skai­čių“. Tai­gi, mi­nė­ti žmo­nės ne­si­do­mė­jo rin­kos kai­no­mis? Su­pran­tu, kad yra sri­čių, pre­kių ar pa­slau­gų, kai ne­at­li­kęs pro­jek­ta­vi­mo dar­bų ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kiek tai kai­nuos. Ta­čiau esa­ma da­ly­kų, apie ku­riuos ga­li­ma su­ži­no­ti „Goog­le“ pa­ieš­kos sis­te­mo­je. Ne­sup­ran­tu, kaip už tai at­sa­kin­gi spe­cia­lis­tai ga­li ne­ži­no­ti, kiek ga­li kai­nuo­ti šaukš­tai, pei­liai...

Kaip ga­lė­jo at­si­tik­ti, kad spe­cia­lis­tai, ga­vę pre­kes ir ti­krin­da­mi sąs­kai­tas, jų ne­iden­ti­fi­ka­vo? Kiek žmo­nių tai ma­tė, kiek fi­nan­si­nin­kų pa­si­ra­šė ir ap­mo­kė­jo sąs­kai­tas? Va­di­na­si, KAM ir ka­riuo­me­nė­je ne­vei­kia vi­daus kon­tro­lės sis­te­ma. Ta­čiau, re­gis, po šios is­to­ri­jos jie ir pa­tys pa­si­mo­kė. VPT tiks­las – pa­siek­ti, kad to­kie da­ly­kai ne­pa­si­kar­to­tų.

KAM at­sto­vams pa­brė­žiau: ne­iš­ra­di­nė­ki­te dvi­ra­čio, va­žiuo­ki­te pas są­jun­gi­nin­kus, pa­žiū­rė­ki­te, kaip jie su­sit­var­kę tuos da­ly­kus. Pa­si­sem­ki­te pa­tir­ties, kaip vie­šuo­sius pir­ki­mus vyk­do vo­kie­čiai ar­ba skan­di­na­vai. Kaip jie per­ka, kaip ren­gia vie­šų­jų pir­ki­mų są­ly­gas.

Vi­si gir­di, bet nereaguoja

– Kai šių me­tų rugp­jū­čio 12 die­ną ant jū­sų sta­lo at­si­ra­do VPT Kon­tro­lės sky­riaus iš­va­da dėl „Lau­ko vir­tu­vių at­sar­gi­nių de­ta­lių ir ag­re­ga­tų pir­ki­mo“, ar nu­ma­nė­te, kas įvyks pa­skel­bus mi­nė­tą iš­va­dą?

– Kai ma­tai daug pikt­nau­džia­vi­mo, ko­rup­ci­jos ap­raiš­kų, ma­tai di­de­les lė­šų su­mas, pa­gal­vo­ji, kad pra­ne­šus apie tai, tu­ri bū­ti iš­girs­ta. Ta­čiau daž­nai tar­si ir iš­klau­so­ma in­for­ma­ci­jos, bet ne­su­rea­guo­ja­ma.

Pa­vyz­džiui, kai pra­ne­ša­me, kad dau­giau kaip pu­sė au­to­mo­bi­lių pir­ki­mų ren­ka­ma­si iš vie­no tie­kė­jo, kad mū­sų vals­ty­bės ke­lius ženk­li­na tik dvi įmo­nės, tar­si ne­no­ri­ma apie tai gir­dė­ti. Štai vals­ty­bės įmo­nė „Re­gi­tra“ 10 me­tų per­ka vie­nos įmo­nės ženk­lus. Ar­ba vai­kų mai­ti­ni­mo mo­kyk­lo­se, dar­že­liuo­se, so­cia­li­nės glo­bos na­muo­se rin­ką (56 proc.) yra pa­si­da­li­ju­sios trys įmo­nės. Apie tuos fak­tus taip pat tar­si nie­kas ne­gir­di. Ir stai­ga, kai im­ama kal­bė­ti apie to­kius pa­pras­tus, vi­siems at­pa­žįs­ta­mus daik­tus – pei­lius, ša­ku­tes, kai žmo­nės ga­li nu­ei­ti į par­duo­tu­vę ir pa­si­ti­krin­ti kai­nas, fak­tai nu­švin­ta ki­to­mis spal­vo­mis ir in­for­ma­ci­ja ki­taip pri­ima­ma.

– „Auk­si­nių ša­ku­čių“ is­to­ri­ja vie­šą­ją erd­vę pa­sie­kė rugp­jū­čio 30 die­ną ir ta­po „bom­ba“. O ko­kia bu­vo pra­džia?

– Bir­že­lio 6 die­ną ga­vo­me Vil­niaus apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros raš­tą dėl iki­teis­mi­nio ty­ri­mo nu­trau­ki­mo ir dėl pir­ki­mo ver­ti­ni­mo at­li­ki­mo. Ta­čiau su raš­tu ne­bu­vo pa­teik­ti jo­kie pir­ki­mo do­ku­men­tai, te­bu­vo pa­žy­mė­ta, kad ga­li­me su­si­siek­ti te­le­fo­nu su Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ro po­li­ci­jos iki­teis­mi­nio ty­ri­mo val­dy­bos ty­rė­ju ir, esant po­rei­kiui, su­si­pa­žin­ti su me­džia­ga. Rugp­jū­čio 12-ąją VPT iš­va­dą iš­siun­tė­me pro­ku­ra­tū­rai, o rugp­jū­čio 22 die­ną ga­vo­me lei­di­mą siųs­ti iš­va­dą per­kan­čia­jai or­ga­ni­za­ci­jai ir vie­šin­ti VPT sve­tai­nė­je.

Kai ga­vo­me to­kį pro­ku­ra­tū­ros raš­tą, ne­ži­no­jo­me, ar ten „bom­ba“, ar pa­pras­tas ba­lio­nas... Be­je, VPT ga­li pra­dė­ti pir­ki­mų ver­ti­ni­mus ir pa­gal gau­tas rin­kos da­ly­vių pre­ten­zi­jas. Yra ir ri­zi­kos ver­ti­ni­mo sis­te­ma (ver­ti­na­ma pa­gal 40 kri­te­ri­jų). Ga­li­ma ver­tin­ti ir pa­gal tei­sė­sau­gos pa­ve­di­mus.

Nie­kas nesiskundė

– Ko­dėl 2014 me­tais vy­ku­sio pir­ki­mo ne­fik­sa­vo VPT ri­zi­kos ver­ti­ni­mo sis­te­ma? Iš VPT in­ter­ne­te skel­bia­mos in­for­ma­ci­jos ma­ty­ti, kad tar­ny­ba ste­bi ka­ri­nės įran­gos ir su ja su­si­ju­sius pir­ki­mus, tei­kia iš­sa­mias ti­kri­ni­mų, me­ti­nes at­as­kai­tas.

– 2015 me­tais vie­šų­jų pir­ki­mų apim­tis bu­vo per 4,1 mlrd. eu­rų. Ta­čiau tai – tik di­de­lės ver­tės pir­ki­mai. Esa­ma ir ma­žos ver­tės pir­ki­mų, jų per­nai įvyk­dy­ta apie 756 tūks­tan­čiai. VPT, tu­rin­ti 97 eta­ti­nius dar­buo­to­jus, prie kiek­vie­nos įstai­gos ne­ga­li pa­sta­ty­ti prie­vaiz­do. To ir ne­rei­kia. 2014 me­tais ne­bu­vo­me ga­vę jo­kio sig­na­lo, pre­ten­zi­jos ar pra­ne­ši­mo, kad kaž­kas yra ne­ge­rai. VPT dir­bu nuo 2015 me­tų sau­sio pra­džios. Pir­ki­mo, apie ku­rį kal­ba­me, VPT ri­zi­kos sis­te­ma ne­iden­ti­fi­ka­vo kaip ri­zi­kin­go. Tie­sa, VPT ga­vo pre­ten­zi­jų dėl pa­la­pi­nių, antk­lo­džių, kas­tu­vė­lių. Ga­vo­me to­kių sig­na­lų.

Go­du­mas – am­ži­na problema

– Dar 2008 me­tais „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ da­ry­tas ty­ri­mas ro­do, kad ko­rup­ci­niai san­dė­riai la­biau­siai ti­kė­ti­ni ren­giant kva­li­fi­ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus. Ar su­tik­tu­mė­te su to­kia ty­rė­jų prie­lai­da? Ko­kia da­bar si­tua­ci­ja?

– Svar­biau­sia – kva­li­fi­ka­ci­niai rei­ka­la­vi­mai ir tech­ni­nės są­ly­gos. Kai ku­rie pra­di­niai pir­ki­mo do­ku­men­tai par­ašo­mi vie­nam tie­kė­jui. Pa­vyz­džiui, sta­ty­bos sek­to­riu­je eg­zis­tuo­ja ne­be vie­nas kri­te­ri­jus, o kri­te­ri­jų vi­su­ma. Ir kai juos ana­li­zuo­ji kaip vi­su­mą, pa­ma­tai trū­ku­mus. Ta­čiau ver­ti­nant at­ski­rai, po vie­ną, at­ro­dy­tų, vis­kas tvar­kin­ga. Štai vie­ną kri­te­ri­jų rin­ko­je ati­tin­ka 10 žai­dė­jų, o ki­tą – še­ši. Ga­liau­siai vyk­dant at­ran­ką lie­ka vie­nas ar­ba ma­ža gru­pė, ati­tin­kan­ti vi­sus kri­te­ri­jus. Tuo­met ir vyks­ta tar­pu­sa­vio su­si­ta­ri­mai. Tam ti­kro­se sri­ty­se da­ro­me sis­te­mi­nius ver­ti­ni­mus – ana­li­zes ir apž­val­gas. Štai Lie­tu­vos rin­ko­je yra apie 7000 re­gis­truo­tų sta­ty­bos bend­ro­vių. Mū­sų sis­te­mo­je už­si­re­gis­tra­vo apie 529. Iš jų 20 lai­mi 47 proc. vie­šų­jų pir­ki­mų, o ki­tos 509 – 53 pro­cen­tus. Ir tai – tik vie­nas pa­vyz­džių.

– Ko­dėl da­lis vi­suo­me­nės ir tur­būt di­džio­ji da­lis rin­kos yra pa­kan­ka­mai pa­sy­vios kal­bant apie VPT fik­suo­ja­mus pa­žei­di­mus. Ko­dėl tos įmo­nės, ku­rių pa­va­di­ni­mai mi­ni­mi kal­bant apie gal­būt ko­rup­ci­nius, ne­są­ži­nin­gus su­si­ta­ri­mus, to­liau sėkmingai tę­sia sa­vo veik­lą?

– Tai tė­ra lie­ka­mie­ji reiš­ki­niai. Kuo il­giau bū­si­me Eu­ro­po­je, tuo ma­žiau jų liks. Kar­tais juo­kau­ju, kad gal­būt ne­rei­kia net Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo, pa­ten­ka lai­ky­tis 10 Die­vo įsa­ky­mų ir vis­kas bū­tų pa­pras­čiau. Žmo­nių go­du­mas ir trum­pa­lai­kės nau­dos sie­ki­mas – am­ži­na prob­le­ma. Ir ji, ma­tyt, ne­iš­nyks. Ta­čiau pa­ga­liau ir pa­tys vers­lo at­sto­vai il­gai­niui su­voks, kad ne­są­ži­nin­gai lai­mė­tas vie­nas ar ki­tas kon­kur­sas, gau­tos pa­ja­mos – trum­pa­lai­kiai da­ly­kai. O daug svar­bes­nė il­ga­lai­kė stra­te­gi­ja tu­rė­tų bū­ti in­ves­ti­ci­jos į var­dą, pres­ti­žą, įmo­nės įvaiz­dį.