Dialogui skirtas pusmetis
Prieš pen­kis mė­ne­sius pa­lai­min­to nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) įsi­ga­lio­ji­mą Sei­mas ati­dė­jo pus­me­čiui. To­kį spren­di­mą val­dan­tie­ji ar­gu­men­ta­vo ko­rek­ci­jų ir tri­ša­lės san­tar­vės bū­ti­ny­be, tuo tar­pu opo­zi­ci­ja pers­pė­jo dėl Briu­se­lio pyk­čio, ga­lin­čio pa­kenk­ti vals­ty­bės pi­ni­gi­nei.

Iš­kart po Nau­jų­jų me­tų dar­buo­to­jų in­te­re­sų gy­nė­jai, darb­da­viai ir val­džios at­sto­vai ke­ti­na sės­ti prie de­ry­bų sta­lo ir tar­tis dėl kai ku­rių skir­tin­gai ver­ti­na­mų nau­jo­jo DK nuo­sta­tų. Lai­ko ieš­ko­ti vie­ny­bės Sei­mas pa­li­ko ne­ma­žai – DK įsi­ga­lio­ji­mas nu­kel­tas į 2017-ųjų lie­pos pra­džią. Už tai va­kar bal­sa­vo 78 Sei­mo na­riai, prieš – 14, su­si­lai­kė 30 par­la­men­ta­rų.

Prof­są­jun­gų ly­de­rių nuo­mo­ne, jei ši Vy­riau­sy­bė, ki­taip nei anks­tes­nė, ne­trik­dys Tri­ša­lės ta­ry­bos dar­bo, ga­li­ma lauk­ti ge­rų re­zul­ta­tų. Vers­las ra­gi­na im­tis vi­sų prie­mo­nių, kad šis DK įsi­ga­lio­ji­mo ati­dė­ji­mas bū­tų pa­sku­ti­nis.

Briu­se­lis ga­li ne­sup­ras­ti

Prieš bal­sa­vi­mą ar­gu­men­tus dės­tę opo­zi­ci­jos at­sto­vai siū­lė skir­tin­gus spren­di­mus. Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­jas Jur­gis Raz­ma ti­ki­no, kad da­bar ne­bū­tų rei­kė­ję ati­dė­ti DK įsi­ga­lio­ji­mo, jei bu­vu­si koa­li­ci­ja ir tuo­me­tis prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius bū­tų el­gę­si at­sa­kin­giau. Jo nuo­mo­ne, jei Sei­mas bū­tų pa­lai­kęs pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ve­to su pa­siū­ly­to­mis pa­tai­so­mis, so­cia­li­nis mo­de­lis, ku­rio svar­biau­sia da­lis yra DK, jau bū­tų ga­lė­jęs pra­dė­ti veik­ti.

Ki­ta ver­tus, „vals­tie­čiai“ taip pat at­ėjo ne­pa­ruo­šę „na­mų dar­bų“ – ne­sub­ran­di­nę aiš­kių DK pa­tai­sų, to­dėl da­bar, anot kon­ser­va­to­riaus, nė­ra ki­tos iš­ei­ties, kaip tik ati­dė­ti ko­dek­so įsi­ga­lio­ji­mą ir vil­tis, kad jis bus „pro­tin­gai pa­to­bu­lin­tas“.

Tuo tar­pu TS-LKD at­sto­vas And­rius Ku­bi­lius, ra­gi­nęs ne­pa­lai­ky­ti siū­ly­mo nu­kel­ti ter­mi­ną, pir­miau­sia ak­cen­ta­vo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) po­žiū­rį į so­cia­li­nį mo­de­lį. Jei Briu­se­lis ne­pri­pa­žin­tų jo kaip struk­tū­ri­nės re­for­mos, Lie­tu­va ga­li ne­tek­ti 250 mln. eu­rų par­amos lė­šų. „Kai ma­tau nau­jo­sios val­džios blaš­ky­mą­si dėl pa­pras­tes­nių klau­si­mų, ky­la la­bai di­de­lių abe­jo­nių, ar DK įsi­ga­lio­ji­mo nu­kė­li­mui tin­ka­mai pa­si­reng­ta“, – sa­kė A. Ku­bi­lius.

Ra­min­ti kon­ser­va­to­rių su­sku­bo prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis. Jis ti­ki­no, jog Vy­riau­sy­bė da­ro vis­ką, kad su­si­tar­tų su EK dėl so­cia­li­nio mo­de­lio pri­pa­ži­ni­mo struk­tū­ri­ne re­for­ma, o tai leis­tų pa­tvir­tin­ti kiek di­des­nį vie­šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­tą. „Pa­li­ki­te tą klau­si­mą Vy­riau­sy­bei, ir ši ti­krai jį iš­spręs“, – sa­kė prem­je­ras.

Bran­gus pro­jek­tas

Li­be­ra­las Kęs­tu­tis Gla­vec­kas nuo­gąs­ta­vo, kad Sei­mas pra­lei­džia pa­lan­kią pro­gą. Jis pers­pė­jo, kad at­ei­ty­je eko­no­mi­nė, so­cia­li­nė, de­mog­ra­fi­nė si­tua­ci­ja ga­li tik pra­stė­ti, o tai dar la­biau ap­sun­kins DK vei­ki­mą.

Tuo me­tu „vals­tie­tis“ To­mas To­mi­li­nas ra­gi­no plė­to­ti dia­lo­gą su „vi­so­mis vi­suo­me­nės gran­di­mis“ – prof­są­jun­go­mis ir vers­lo at­sto­vais. „Y­ra tri­ša­lis for­ma­tas, ten vi­si iš­sa­kys sa­vo nuo­mo­nę. Trys skir­tin­gi in­te­re­sai bus su­de­rin­ti“, – ti­ki­no jis.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu DK kū­rė Vil­niaus ir My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tų bei So­cia­li­nių ty­ri­mų cen­tro kon­sor­ciu­mas. Vi­sos so­cia­li­nio mo­de­lio kū­ri­mo pa­slau­gos kai­na­vo 913 tūkst. eu­rų. Pro­ce­są nuo­lat ly­dė­jo kri­ti­ka. Pa­vyz­džiui, pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė moks­li­nin­kų par­eng­tą so­cia­li­nį mo­de­lį per­nai yra įver­ti­nu­si kaip „bran­giai pirk­tą pa­siū­ly­mų kra­ti­nį“. So­cio­lo­gi­nės apk­lau­sos ro­dė, kad tarp gy­ven­to­jų nau­ja­sis DK pa­lai­ky­mo ne­tu­ri: pa­lan­kiai jį ver­ti­no vos ke­li pro­cen­tai apk­laus­tų­jų, di­džio­ji dau­gu­ma – ne­igia­mai.

Vi­lia­si su­si­tar­ti lengviau

Anot Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­jos (LPSK) pir­mi­nin­ko Ar­tū­ro Čer­niaus­ko, pus­me­tis – pa­kan­ka­mas lai­kas, per ku­rį ga­li­ma su­de­rin­ti skir­tin­gai ver­ti­na­mas DK nuo­sta­tas ir pa­si­reng­ti jo įsi­ga­lio­ji­mui.

„De­rin­ti­nų da­ly­kų ne tiek jau daug. Ma­nau, pa­grin­di­niai – dar­bo lai­kas, dar­bo ta­ry­bos, Tri­ša­lės ta­ry­bos for­ma­vi­mas. Bet jei Vy­riau­sy­bė vėl pa­lai­kys darb­da­vius, su­si­kal­bė­ti bus su­dė­tin­ga. Jei mums bus lei­džia­ma tar­tis su darb­da­viais, re­zul­ta­tai bus ge­ri“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė A. Čer­niaus­kas.

Jis ap­gai­les­ta­vo, kad anks­tes­nė Vy­riau­sy­bė dėl Tri­ša­lės ta­ry­bos „bu­vo užė­mu­si la­bai keis­tą po­zi­ci­ją“. LPSK ly­de­rio žo­džiais, Vy­riau­sy­bė pa­lai­kė DK ren­gė­jų po­zi­ci­jas net tuo­met, kai prof­są­jun­goms ir darb­da­viams pa­vyk­da­vo ras­ti komp­ro­mi­si­nį spren­di­mą. „Dėl to­kio Vy­riau­sy­bės el­ge­sio dia­lo­gas Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je bu­vo la­bai su­dė­tin­gas. Žai­dė­me du prieš vie­ną“, – ti­ki­no A. Čer­niaus­kas.

Jis vy­lė­si, kad nau­jo­ji val­džia lai­ky­sis ki­to­kios tak­ti­kos. „Ne kar­tą sa­kė­me – kuo ma­žiau Vy­riau­sy­bė ki­šis, tuo grei­čiau su­si­tar­si­me. Kas ge­riau­siai ži­no si­tua­ci­ją dar­bo rin­ko­je? Prof­są­jun­gos ir darb­da­viai“, – par­eiš­kė LPSK va­do­vas.

Nuo­sto­liai ne­iš­ven­gia­mi

„In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mo“ vyk­do­mo­sios di­rek­to­rės Rū­tos Sky­rie­nės tei­gi­mu, DK įsi­ga­lio­ji­mo ati­dė­ji­mas Lie­tu­vai tu­rės ne­igia­mų pa­sek­mių. „Ka­dan­gi spren­di­mas jau pri­im­tas, vi­sos su­in­te­re­suo­tos ša­lys tu­ri su­si­vie­ny­ti ir už­ti­krin­ti, kad šis ati­dė­ji­mas bū­tų pa­sku­ti­nis“, – sa­kė eks­per­tė.

Ji vy­lė­si, kad val­dan­tie­ji te­sės sa­vo žo­dį iš­plės­ti Tri­ša­lės ta­ry­bos su­dė­tį ir taip už­ti­krin­ti dar­bo vie­tų kū­rė­jų ir dar­buo­to­jų at­sto­va­vi­mą. „Taip pat la­bai svar­bu su­si­tar­ti ir įtvir­tin­ti, kad dar­bo san­ty­kių lanks­tu­mas bū­tų pa­grin­di­nis nau­jo­jo DK pri­ori­te­tas. Tik taip su­kur­si­me prie­lai­das at­ly­gi­ni­mams kil­ti, in­ves­ti­ci­joms pri­trauk­ti ir eko­no­mi­nei si­tua­ci­jai ge­rė­ti. Šian­dien Lie­tu­vos žmo­nės emig­ruo­ja į tas ša­lis, kur dar­bo san­ty­kių reg­la­men­ta­vi­mas daug li­be­ra­les­nis. Tu­ri­me tai su­stab­dy­ti“, – kal­bė­jo R. Sky­rie­nė.

Ji ap­gai­les­ta­vo, kad dėl DK įsi­ga­lio­ji­mo ati­dė­ji­mo fi­nan­si­nius pra­ra­di­mus vers­las skai­čiuo­ja jau šian­dien. „Tiek ma­žos, tiek di­de­lės įmo­nės jau bu­vo pra­dė­ju­sios reng­tis nau­ja­jai tvar­kai. Per pa­sta­rą­jį pus­me­tį vers­las tu­rė­jo at­lik­ti ad­mi­nis­tra­vi­mo, do­ku­men­tų ren­gi­mo, su­tar­čių for­mų, IT sis­te­mų pa­kei­ti­mus, ta­čiau šių iš­lai­dų nie­kas ne­kom­pen­suos. Taip pat pri­si­dė­jo dar­buo­to­jų mo­ky­mai, įvai­rūs se­mi­na­rai. Iki me­tų pa­bai­gos vers­las pri­va­lė­jo at­lik­ti la­bai daug na­mų dar­bų“, – var­di­jo R. Sky­rie­nė.