Detektyvo atomazga: Nepriklausomybės Akto originalas 5 metams grįžta į Lietuvą
„Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to ori­gi­na­lo ra­di­mas už­gy­dė sie­los žaiz­dą“, – prieš vėl iš­vyk­da­mas į Ber­ly­ną par­eiš­kė prof. Liu­das Ma­žy­lis. Mū­sų de­le­ga­ci­ja, į ku­rios su­dė­tį bu­vo įtrauk­tas ir L. Ma­žy­lis, ten iš­ke­lia­vo, nes šian­dien Vo­kie­ti­jo­je pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis dėl Va­sa­rio 16-osios Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to ori­gi­na­lo lai­ki­no per­da­vi­mo mū­sų ša­liai.

Šiandien, spalio 5 dieną, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Berlyne pasirašė sutartį su Vokietijos užsienio reikalų ministerija dėl Vasario 16-osios nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo eksponavimo Lietuvoje.

Tokius įgaliojimus rugsėjo 20 dieną ministrui suteikė Lietuvos Vyriausybė, pritarusi minėtos sutarties pasirašymui. Po sutarties pasirašymo Vokietijos institucijos pradės dokumento leidimo išvežti procedūras.

Ceremonijoje dalyvavo ir dokumentą Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve radęs profesorius L. Mažylis.

„Kitais metais Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį, todėl džiugu, kad autentiškas, Vokietijai skirtas, būtent vasario 16 dieną surašytas ir visų Tarybos narių pasirašytas nutarimas lietuvių ir vokiečių kalbomis bus eksponuojamas Vilniuje. Mes itin vertiname šią Vokietijos suteiktą galimybę“, – L. Linkevičiaus žodžiai cituojami pranešime spaudai.

Ministras dėkojo Vokietijai už geranoriškumą derantis dėl šio jiems priklausančio dokumento eksponavimo Lietuvoje, derybose dalyvavusioms Lietuvos institucijoms, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniam archyvui ir dokumentą radusiam profesoriui L. Mažyliui.

„Sutartis pasirašyta“, – BNS sakė Lietuvos ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė./ URM nuotrauka

Pagal sutartį dokumentas 5 metus bus eksponuojamas Lietuvoje.

Saulius Skvernelis pasakė: „Valstybės resursai riboti. Mes turime resursų. jei ištinka nacionalinė nelaimė.“ Tada kažkas iš aplinkinių replikavo: „O jeigu ištinka nacionalinė laimė?“

Ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve kovo pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto prof. L. Mažylis. Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje.

Atrodė kaip detektyvas

Vakar, spalio 4 dieną, L. Mažylis buvo paklaustas, ar važiuos į Berlyną ir ar įtrauktas į Lietuvos delegaciją? „Na, kaip gali nevažiuoti?“ – su šypsena teigė jis.

L. Mažylis pasakojo, vaikystė, paauglystė ir tolesnis gyvenimas dėliojosi iš mikroistorijų apie prieškarinę nepriklausomą Lietuvą, kurias pasakojo artimieji.

„Tuos dalykus teko patirti ne iš knygų, bet iš gyvų žmonių, – kalbėjo jis. – Tai, kaip mūsų šeimoje buvo perteikiami ir politiniai įvykiai, sudarė pirminį kontekstą.“

Pasak L. Mažylio, žiūrint Vyriausybės programą, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, buvo matyti, kad nėra akcentų, kurie iš tiesų nudžiugintų. Jis pradėjo mąstyti apie neišspręstą mįslę, kad Lietuvos Nepriklausomybės Aktas yra dingęs. Tada tai atrodė kaip detektyvas. O L. Mažylis dar yra ir kolekcininkas, todėl, kaip sakė, turėjo papildomų paskatų važiuoti naršyti po Vokietijos archyvus.

Džiaugsmo pliūpsnis

Sėkmė profesorių aplankė šių metų kovo 29 dieną, kai Vokietijos diplomatiniame archyve jis rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Jis rado du originalus – lietuviškai ir vokiškai rašytus dokumentus su parašais.

„Mus ištiko džiaugsmo pliūpsnis“, – prisiminė L. Mažylis.

Profesorius pasakojo, kad vėliau per vieną pasitarimą Vyriausybės rūmuose buvo svarstoma, ką tokiais atvejais gali valstybė – gal kokią premiją skirti? L. Mažylis teigė, kad premjeras Saulius Skvernelis pasakė: „Valstybės resursai riboti. Mes turime resursų. jei ištinka nacionalinė nelaimė.“ Tada kažkas iš aplinkinių replikavo: „O jeigu ištinka nacionalinė laimė?“

„Vėliau per susitikimus bendraujant su žmonėmis, žinančių, ką reiškė žodžiai „Vasario 16-oji“, man kilo mintis, ir ją visi patvirtino, – kalbėjo L. Mažylis. – Viena vertus, Vasario 16-osios idėja yra nesunaikinama. Be reikalo sakoma, kad mūsų karta netvirta, neatspari. Laisvos Lietuvos idėja yra tvirtai į visus mus įsėdusi. Tačiau per sovietmetį buvome nepagrįstai niekinami. Esą, kur dokumentas? Neva „jūs jį pradanginote“. Buvo tarsi praraja, žaizda. O Nepriklausomybės Akto originalo atsiradimas užpildė tą spragą. Užgydė sielos žaizdą.“

Todėl dabar, pasak profesoriaus, jau galime džiaugtis ir švęsti.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Mažylis apie tai kalbėjo per renginį „Lietuvos valstybei 100“, į kurį pakvietė TS-LKD Vilniaus sueiga.