Dėmesys Pietryčių Lietuvai – formalus
Pra­ėjus ke­le­riems me­tams, kai pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė įpa­rei­go­ji­mo Vy­riau­sy­bę dau­giau dė­me­sio skir­ti tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vų gau­siai gy­ve­na­mai Pie­try­čių Lie­tu­vai, pra­de­da­mi įgy­ven­din­ti kon­kre­tūs pro­jek­tai. Ta­čiau at­sig­ręž­ti į šį re­gio­ną ra­gi­nu­si pre­zi­den­tū­ra kri­ti­kuo­ja su­dė­lio­tą prog­ra­mą, teig­da­ma, kad ji – for­ma­li.

Dėl Ru­si­jos ag­re­si­jos Ukrai­no­je ge­ro­kai pa­blo­gė­jus geo­po­li­ti­nei si­tua­ci­jai mū­sų re­gio­ne, pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė par­agi­no dau­giau in­ves­tuo­ti į tau­ti­nių ma­žu­mų gau­siai gy­ve­na­mus ša­lies ra­jo­nus, su­si­du­rian­čius su įvai­riais so­cia­li­niais ir eko­no­mi­niais su­nku­mais.

Pra­ėju­siais me­tais Vy­riau­sy­bė pri­ėmė spren­di­mą, ku­riuo pa­ve­dė mi­nis­te­ri­joms įgy­ven­din­ti ar fi­nan­suo­ti pa­pil­do­mas prie­mo­nes, ku­rios pa­dė­tų ska­tin­ti Vil­niaus, Šal­či­nin­kų, Šven­čio­nių ir Tra­kų ra­jo­nų bei Vi­sa­gi­no sa­vi­val­dy­bių so­cia­li­nę, eko­no­mi­nę ir kul­tū­ri­nę plė­trą. Ta­čiau įgy­ven­di­na­ma prog­ra­ma pa­tin­ka ne vi­siems. Kai ku­rių su­si­ju­sių sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai aiš­ki­na, kad nors dė­me­sio Pie­try­čių Lie­tu­vai pa­dau­gė­jo, pri­ima­mi spren­di­mai kol kas nė­ra pa­kan­ka­mi dek­la­ruo­toms prob­le­moms įveik­ti.

Daug prie­kaiš­tų Vyriausybei

Pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas vi­daus po­li­ti­kos klau­si­mais Min­dau­gas Lin­gė „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, kad nors Vy­riau­sy­bė yra pa­tvir­ti­nu­si at­ski­rą do­ku­men­tą, pa­gal ku­rį nu­ma­to­ma ma­žin­ti so­cia­li­nius ir eko­no­mi­nius skir­tu­mus gau­siai tau­ti­nių ma­žu­mų gy­ve­na­mo­se sa­vi­val­dy­bė­se, ta­čiau iš ti­krų­jų ta prog­ra­ma yra for­ma­li ir jos po­vei­kis ne­duo­da ap­čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų.

Mindaugas Lingė: "Šio regiono gerovė svarbi ne tik ekonominės ir socialinės politikos, bet ir nacionalinio saugumo požiūriu.“ /Prezidento kanceliarijos (Roberto Dačkaus) nuotrauka

„Rim­ta prog­ra­ma tu­rė­tų apim­ti ne tik Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) fi­nan­suo­ja­mas prog­ra­mas, bet ir švie­ti­mo, kul­tū­ros, in­for­ma­ci­nės po­li­ti­kos as­pek­tus. Įvai­rūs šio kraš­to so­cia­li­niai ro­dik­liai, to­kie kaip ne­dar­bas, pa­šal­pų ga­vė­jų skai­čius, pa­pras­tai vir­ši­ja ša­lies vi­dur­kį. Esant daug pa­šal­pų ga­vė­jų, stip­rė­ja vie­tos po­li­ti­kų įta­ka gy­ven­to­jams“, – pa­žy­mė­jo jis.

Iš­skir­ti­nio dė­me­sio Pie­try­čių Lie­tu­vai po­rei­kį, anot M. Lin­gės, dik­tuo­ja ir me­tų pra­džio­je Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tas nau­jas Lie­tu­vos su­skirs­ty­mas į du re­gio­nus (Vil­niaus aps­kri­tį ir li­ku­sią Lie­tu­vos da­lį), sie­kiant už­si­ti­krin­ti di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą iš ES po 2020 me­tų. Vil­niaus re­gio­no iš­sky­ri­mas kaip eko­no­miš­kai iš­si­vys­čiu­sio pa­lie­ka ne­ži­nio­je Šal­či­nin­kus, Vil­niaus ra­jo­ną ir ki­tas aps­kri­tį su­da­ran­čias sa­vi­val­dy­bes. „Pa­ra­dok­sas – kal­ba­me apie di­des­nį dė­me­sį šioms sa­vi­val­dy­bėms, ta­čiau jas pa­lie­ka­me be pers­pek­ty­vos to­liau gau­ti ES par­amą, o dėl me­cha­niz­mų, kaip kom­pen­suo­ti pra­ra­di­mus ir už­ti­krin­ti to­ly­gų vys­ty­mą­si, nie­ko ne­da­ro­ma. Aki­vaiz­du, kad to iš es­mės teks im­tis bū­si­mai Vy­riau­sy­bei“, – aiš­ki­no pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas.

M. Lin­gei su­si­da­ro įspū­dis, kad val­dan­čio­sios par­ti­jos el­gia­si pra­gma­tiš­kai – ne­ma­ty­da­mos as­me­ni­nės nau­dos, kad in­ves­ta­vi­mas į šiuos ra­jo­nus ga­lė­tų grįž­ti kaip bal­sai per rin­ki­mus, pa­lie­ka re­gio­ną sa­viei­gai, ir ap­čiuo­pia­mų pa­stan­gų ne­ma­ty­ti.

„Nė­ra vie­no re­cep­to, kaip veiks­min­gai ma­žin­ti ne­to­ly­gu­mus, bet es­mi­nis pri­nci­pas aiš­kus – rei­kia tiek na­cio­na­li­nės val­džios, tiek vie­tos sa­vi­val­dos su­si­tel­ki­mo ir vie­nin­go žvilgs­nio į prob­le­mas. Dė­me­sio šiam kraš­tui rei­kia ne vien at­lie­kant pa­pil­do­mas fi­nan­si­nes in­jek­ci­jas ar nu­krei­piant in­ves­ti­ci­jas. Rei­kia ir nuo­sek­laus dia­lo­go, ku­ris ma­ži­na at­skir­tį bei tirp­do bet ko­kią įtam­pą. Šio re­gio­no ge­ro­vė svar­bi ne tik eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės po­li­ti­kos, bet ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo po­žiū­riu“, – tei­gė jis.

Pažymima, kad skatinti Pietryčių Lietuvos socialinę, ekonominę ir kultūrinę plėtrą reikia ir siekiant didesnio jos gyventojų lojalumo valstybei. /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ke­lias­de­šimt mi­li­jo­nų eurų

Įvai­rioms prie­mo­nėms pa­gal Vil­niaus ir Ute­nos re­gio­nų in­teg­ruo­tas te­ri­to­ri­jų vys­ty­mo prog­ra­mas iki 2020 me­tų nu­ma­ty­ta skir­ti 67,5 mln. eu­rų.

„Į šią su­mą ne­įtrau­kia­mi kon­kur­si­niai pro­jek­tai, ku­rių fi­nan­sa­vi­mas pri­klau­sys nuo įmo­nių, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ak­ty­vu­mo da­ly­vau­jant kon­kur­suo­se – jei­gu jos ne­bus ak­ty­vios, pri­ori­te­ti­nių kri­te­ri­jų tai­ky­mas tu­rės ma­žiau įta­kos. Vis dėl­to ti­ki­ma­si, kad pro­jek­tų kon­kur­suo­se da­ly­vau­jan­čios įmo­nės pa­si­nau­dos bent 25 mln. eu­rų par­ama (šiuo me­tu jau ga­vo 8,8 mln. eu­rų)“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ aiš­ki­no Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (VRM) Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos de­par­ta­men­to at­sto­vai.

Jų tei­gi­mu, prie­mo­nės Ry­tų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bėms ski­ria­mos in­ves­ta­vi­mo ir vers­lo są­ly­goms to­bu­lin­ti, mo­bi­lu­mui ska­tin­ti, so­cia­li­nei ir kul­tū­ri­nei in­teg­ra­ci­jai, bend­ruo­me­nei svar­biai inf­ras­truk­tū­rai ge­rin­ti.

Vi­sa­gi­no sa­vi­val­dy­bei sie­kia­ma pa­dė­ti spręs­ti po Ig­na­li­nos at­omi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mo ky­lan­čias de­mog­ra­fi­nes, ener­ge­ti­nes ir užim­tu­mo prob­le­mas. „VRM at­sa­ko už re­gio­ni­nę po­li­ti­ką ir šios prob­le­mos ver­ti­na­mos per re­gio­no pri­zmę: jei­gu bus su­kur­tos pa­trauk­lios gy­ve­ni­mo są­ly­gos, ma­žės so­cia­li­nė at­skir­tis, at­si­ras dau­giau ko­ky­biš­kų dar­bo vie­tų – bus ma­žiau prie­lai­dų ir įtam­pai tarp tau­ti­nių gru­pių“, – sa­kė mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai.

Tvar­ko aikš­tes, ku­ria ga­my­bi­nę bazę

Kaip nu­ro­dė VRM, per vie­ti­nes užim­tu­mo ini­cia­ty­vas re­gio­ne įgy­ven­din­ta 11 pro­jek­tų, su­kur­tos 57 nau­jos dar­bo vie­tos. Pa­gal Ūkio mi­nis­te­ri­jos ku­ruo­ja­mą prie­mo­nę „Re­gio In­vest LT+“ Vi­sa­gi­ne ku­ria­ma vie­nos bend­ro­vės me­die­nos bri­ke­tų ga­my­bi­nė ba­zė (pro­jek­to ver­tė – 3,56 mln. eu­rų, su­kur­ta 17 nau­jų dar­bo vie­tų).

Iš Ke­lių prie­žiū­ros ir plė­tros prog­ra­mos 2016 me­tais skir­ta 2 mln. eu­rų tiks­li­nių lė­šų re­gio­no sa­vi­val­dy­bių pro­jek­tams (12 vie­ti­nių ke­lių ir gat­vių pro­jek­tų, ku­rie bus už­baig­ti šie­met). Fi­nan­sa­vi­mas apie 10 proc. vir­ši­ja vi­du­ti­nį ša­ly­je, skai­čiuo­jant vie­nam gy­ven­to­jui.

Tau­ti­nių ma­žu­mų de­par­ta­men­tas šie­met sky­rė 40 tūkst. eu­rų tau­ti­nių ma­žu­mų kul­tū­ros sklai­dos ir kul­tū­ri­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo Pie­try­čių Lie­tu­vo­je pro­jek­tams. Fi­nan­suo­tas 21 pro­jek­tas, ne­skai­čiuo­jant bend­ra tvar­ka fi­nan­suo­ja­mų tau­ti­nių ma­žu­mų kul­tū­ros sklai­dos pro­jek­tų.

Pra­dė­tas įgy­ven­din­ti Vi­sa­gi­no SMART par­ko pro­jek­to, bu­vu­sį ka­ri­nį mies­te­lį Vi­sa­gi­ne pri­tai­kant pra­mo­nei, pir­ma­sis eta­pas – tvar­ko­ma te­ri­to­ri­ja, įren­gia­mas biu­rų (in­ku­ba­to­riaus) pa­sta­tas.

Per­nai pra­dė­ti Ne­men­či­nės vie­šų­jų erd­vių, lais­va­lai­kio ir spor­to inf­ras­truk­tū­ros įren­gi­mo pro­jek­tai. Pa­vyz­džiui, baig­ta biat­lo­no šau­dyk­los, kai­na­vu­sios 326 tūkst. eu­rų, sta­ty­ba, ky­la spor­to mo­kyk­los pa­sta­tas, tvar­ko­mas spor­to aikš­ty­nas, pa­grin­di­nė mies­to aikš­tė, ša­li­gat­viai ir pan.

Dalia Štraupaitė: "Ši Vyriausybės programa veikia tik iš dalies. Be to, ji kiek dubliuoja kitas finansavimo priemones, skiriamas savivaldybėms per regionus." /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kas svar­bu visaginiečiams

Vi­sa­gi­no me­rės Da­lios Štrau­pai­tės nuo­mo­ne, Vy­riau­sy­bės prog­ra­ma, skir­ta so­cia­li­niams ir eko­no­mi­niams skir­tu­mams re­gio­nuo­se, ku­riuo­se gau­siai gy­ve­na tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vai, ma­žin­ti, vei­kia tik iš da­lies. Be to, ji kiek dub­liuo­ja ki­tas mi­nis­te­ri­jų fi­nan­sa­vi­mo prie­mo­nes, ski­ria­mas sa­vi­val­dy­bėms per re­gio­nus.

Pie­try­čių Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tiems tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vams, pa­sak D. Štrau­pai­tės, svar­biau­si yra ke­li da­ly­kai. Pir­miau­sia, ga­li­my­bė iš­lai­ky­ti ir puo­se­lė­ti sa­vo kul­tū­rą, tra­di­ci­jas, kal­bė­ti sa­vo gim­tą­ja kal­ba, ne­pai­sant to, kad mo­ka ir vals­ty­bi­nę kal­bą, jaus­tis, kad yra rei­ka­lin­gi Lie­tu­vai. Ne ma­žiau svar­būs ir eko­no­mi­niai da­ly­kai, su­si­ję su nau­jo­mis dar­bo vie­to­mis, di­des­niais at­ly­gi­ni­mais.

Vi­sa­gi­no sa­vi­val­dy­bė­je dau­gu­mą gy­ven­to­jų su­da­ro ru­sai. D. Štrau­pai­tės tei­gi­mu, nors esa­ma ir ra­di­ka­lių pa­žiū­rų žmo­nių, pa­vyz­džiui, pa­lai­kan­čių Kry­mą anek­sa­vu­sią Ru­si­ją, iš es­mės vi­si džiau­gia­si gy­ve­nan­tys Lie­tu­vo­je. „Tik pa­skel­bus ne­prik­lau­so­my­bę, dar po 1990-ųjų me­tų bu­vo ir ta­ry­bos na­rių, ku­rie no­rė­jo gal­būt pri­si­dė­ti prie kaž­ko ki­to, ne­prik­lau­sy­ti Lie­tu­vai. Da­bar si­tua­ci­ja ti­krai yra pa­si­kei­tu­si. Mies­tas gra­žė­ja, žmo­nės sau­gūs, ga­li plė­to­ti sa­vo kul­tū­rą, kal­bė­ti sa­vo kal­ba“, – ti­ki­no Vi­sa­gi­no me­rė.

Nau­da ne­ati­tin­ka pažadų

Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė apie pa­gal­bą Pie­try­čių Lie­tu­vai at­si­lie­pia pa­pras­tai – rea­li nau­da kol kas nė­ra to­kia, ko­kia bu­vo skam­biai dek­la­ruo­ja­ma. Anot šios sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos at­sto­vės spau­dai Jo­lan­tos Gul­bi­no­vič, daug pro­jek­tų ir taip bū­tų fi­nan­suo­ja­ma pa­gal ES re­gio­ni­nės plė­tros prie­mo­nes. Kai ku­rios nu­ma­ty­tos prie­mo­nės nė­ra sie­ti­nos tik su vie­to­vė­mis, ku­rio­se gau­siai gy­ve­na tau­ti­nės ma­žu­mos, di­des­nis fi­nan­sa­vi­mas yra ski­ria­mas vi­sos ša­lies sa­vi­val­dy­bėms, pa­vyz­džiui, lė­šos ke­lių plė­trai ir prie­žiū­rai. Yra pro­jek­tų, ku­rių įgy­ven­di­ni­mas strin­ga.

„Pir­mie­ji pro­jek­tai dar tik pra­de­da­mi įgy­ven­din­ti. Rea­lus po­vei­kis bus jau­čia­mas tik po 4–5 me­tų. Ti­ki­mės, kad prog­ra­mos įgy­ven­di­ni­mas bus tęs­ti­nis, ir mi­nis­te­ri­jos skirs dau­giau dė­me­sio bei nu­ma­tys bū­ti­nus veiks­mus tiek mū­sų, tiek ki­tų sa­vi­val­dy­bių pa­siū­ly­mams įgy­ven­din­ti. Šiuo me­tu di­des­nė da­lis lė­šų ski­ria­ma iš ES fon­dų, iš vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mų fi­nan­suo­ja­mi pa­vie­niai pro­jek­tai“, – pa­žy­mė­jo J. Gul­bi­no­vič.

Pa­vyz­džiui, Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei spe­cia­lio­sioms trans­por­to prie­mo­nėms įsi­gy­ti bu­vo nu­ma­ty­ta skir­ti 434 tūkst. eu­rų iš vals­ty­bės biu­dže­to, ta­čiau So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja pra­ne­šė, kad 2016 me­tams Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ne­įga­lie­siems pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­goms teik­ti nu­ma­ty­tas vie­nas spe­cia­lu­sis 9–11 vie­tų au­to­mo­bi­lis, ku­rio ver­tė apie 30 tūkst. eu­rų.

„To ti­krai ne­už­ten­ka už­ti­krin­ti šios pa­slau­gos prie­ina­mu­mą ne­įga­liems ra­jo­no žmo­nėms, gy­ve­nan­tiems at­okes­niuo­se kai­muo­se. Ti­ki­mės komp­lek­si­nio po­žiū­rio bei lė­šų sky­ri­mo ir iš vals­ty­bės biu­dže­to, – aiš­ki­no Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė.

Kai na­cio­na­li­nė val­džia ne itin sten­gia­si spręs­ti Pie­try­čių Lie­tu­vos prob­le­mas, stip­rė­ja vie­tos po­li­ti­kų įta­ką gy­ven­to­jams.