Dėl Stambulo konvencijos toliau laužomos ietys
Smur­tas prieš mo­te­ris ir šei­mo­se – rim­ta prob­le­ma mū­sų ša­ly­je. Vis dėl­to ko­vai su šio­mis ne­ge­ro­vė­mis skir­ta Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja nie­kaip ne­pra­sib­rau­na į Sei­mo ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lę.

Lietuvoje daug metų nesugebama ratifikuoti 2011-aisiais Stambule priimtos Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo. Jos tikslai – apsaugoti moteris nuo smurto, užkirsti kelią smurtui prieš jas ir šeimoje, patraukti smurtautojus baudžiamojon atsakomybėn, prisidėti prie visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir skatinti realią moterų bei vyrų lygybę, parengti išsamią sistemą, skirtą smurto aukoms apsaugoti ir joms padėti.

Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Būtų naivu tikėtis, kad užkirtę kelią diskusijai apie Stambulo konvencijos ratifikavimą, Seimo konservatyviosios daugumos atstovai nesiims tolesnių moterų teises ribojančių veiksmų.“

Stambulo konvencijos šalininkai pažymi, kad tai – išsamiausia tarptautinė sutartis, siekiant kovoti su smurtu šeimoje ir prieš moteris. Jos priešininkams kliūva konvencijoje minimas lyties, kaip socialinio konstrukto, apibrėžimas bei įpareigojimas mokyti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

Neatrodo, kad šios kadencijos parlamentarai būtų nusiteikę ratifikuoti Stambulo konvenciją. Daugiau kaip pusė Seimo narių pasirašė deklaraciją, prieštaraujančią sutarties priėmimui. Buvo atmestas ir pasiūlymas įtraukti konvencijos ratifikavimo klausimą į Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Gąsdina sąvoka „socialinė lytis“

Deklaraciją, prieštaraujančią Stambulo konvencijos ratifikavimui, inicijavo didžiausios Seimo frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – seniūnas Ramūnas Karbauskis, o ją pasirašė 76 parlamentarai iš penkių parlamento frakcijų. Dokumente akcentuojamas pritarimas kovai su smurtu, pažymint, kad smurtas prieš moteris yra nusikaltimas ir šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Kartu aiškinama, kad iš esmės visos konvencijos nuostatos, kurios skirtos moters apsaugai nuo smurto, jau yra tapusios Lietuvos nacionalinės teisės dalimi.

Pasak deklaracijos, vienintelė naujovė, kurią Stambulo konvencija įneštų į nacionalinę teisę – socialinės lyties (angl. gender) sąvoka. Keliamos abejonės, kad šios sąvokos įteisinimas vestų prie netradicinės seksualinės orientacijos asmenų santuokų įteisinimo ir leidimo jiems įsivaikinti vaikus. Tvirtinama, kad tai visiškai nesuderinama su LVŽS remiama tradicinės šeimos samprata, šeimos politika, vertybėmis ir rinkimų programa.

Teigiama, kad Stambulo konvencijoje vartojama gender sąvoka ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse vertinama prieštaringai. Šios tarptautinės sutarties kol kas nėra ratifikavusios 18 ją pasirašiusių Europos Tarybos narių. Tarp jų – Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Airija, Islandija, Graikija bei Čekija. „Dėl to esame įsitikinę, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas nėra tikslingas, ir šia deklaracija raginame Vyriausybę nebetęsti konvencijos ratifikavimo procedūros, o daugiau dėmesio skirti teisės aktų tobulinimui, gerinant moterų apsaugos nuo smurto sistemą ir užtikrinant pagalbą visoms smurtą patyrusioms moterims“, – aiškino Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Atsakas į smurto problemą

Ratifikuoti Stambulo konvenciją raginanti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen piktinosi, jog šios sutarties oponentai be skrupulų pasitelkia mitus ir fantastiškas sąmokslo teorijas tam, kad pateisintų savo priešiškumą lyčių lygybei ir kovai su smurtu prieš moteris. Ji išskyrė kelis dažniausiai prieš konvenciją naudojamus argumentus, kuriais sąmoningai ar netyčia yra klaidinama visuomenė.

V. Čmilytė-Nielsen mitu vadino teiginį, kad mūsų šalies teisinė bazė apsaugos nuo smurto šeimoje ir prieš moterį srityje yra pakankama. Anot parlamentarės, teisinė bazė nėra sutvarkyta taip, kad leistų veiksmingai apginti smurtą ir prievartą patiriančius asmenis.

2011 metais priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo reikšmingas žingsnis šioje srityje, tačiau augant kreipimųsi į teisėsaugą skaičiui vis dar šlubuoja aukų apsauga, veiksminga pagalba joms ir smurto prevencija. „Stambulo konvencija siūlo konkrečius įrankius, kaip būtų stiprinamos šios trys silpnosios grandys. Ratifikavus ją valstybė prisiimtų įsipareigojimą koordinuoti visapusišką pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms“, – teigė ji.

Daug nepasitenkinimo keliantis terminas gender, kaip tvirtino V. Čmilytė-Nielsen, jau ne vieną dešimtmetį vartojamas įvairiuose dokumentuose. Pavyzdžiui, Konstitucijos 29 straipsnis į anglų kalbą verčiamas vartojant būtent šį terminą.

Taip pat ji akcentavo, kad smurtas prieš moteris nėra labai mažos visuomenės dalies problema, nulemta skurdo ir alkoholio. „Statistika rodo ką kita. Per pastaruosius septynerius metus, kai buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kasmet policijos iškvietimų dėl smurto šeimoje daugėjo. 2016 metais šis skaičius perkopė 66 tūkst. iškvietimų per metus ribą. Skurdas ir alkoholis, tikėtina, padidina smurto riziką, bet nurašyti smurtą prieš moteris tik šiems veiksniams yra patogi, tačiau su tikrove prasilenkianti pozicija“, – pabrėžė politikė.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Stambulo konvencija atsirado kaip atsakas į smurto prieš moteris problemą visoje Europoje. Statistika rodo, kad ES šalyse viena iš trijų vyresnių kaip 15 metų moterų yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. Ekspertų nuomone, veiksmingas smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje šalinimas bei prevencija turėtų ir ekonominės naudos. Skaičiuojama, kad dėl jo Lietuva kasmet praranda apie 650 mln. eurų.

„Galiausiai oponentai dažnai apeliuoja į emocijas, teigdami, kad Stambulo konvencija moteris supriešina su vyrais, kad jos ratifikavimas galėtų pasikėsinti į tradicinę šeimą. Iš tiesų būtent smurtas artimoje aplinkoje, nulemtas patriarchalinės pasaulėžiūros, pagal kurią moteris yra laikoma žemesne būtybe, visokeriopai priklausoma nuo vyro, ir yra vienas pavojingiausių tradicines šeimas griaunančių veiksnių. Konvencijos oponentai pasitelkia įvairius argumentus, tačiau juos vienija bendras vardiklis – lyčių lygybės idėjos atmetimas. Ir būtų naivu tikėtis, kad užkirtę kelią diskusijai apie Stambulo konvencijos ratifikavimą Seimo konservatyviosios daugumos atstovai nesiims tolesnių moterų teises ribojančių veiksmų, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen. –

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į pavasario darbų planą jau įtrauktas abortus draudžiantis įstatymo projektas bei Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimas, kuriam pritarus šeimos sąvoka būtų susiaurinta.

Be kita ko, tai siųstų aiškų signalą ir tūkstančiams smurtą patiriančių moterų, kad geriau taikytis ir taikstytis su smurtautoju, aukotis tam, kad išsaugotų Seimo salėje nulemtą vienintelį teisingą šeimos modelį, nei bandyti išsivaduoti iš gyvenimą griaunančių, fiziškai ir morališkai žalojančių santykių.“

Oponentai negirdi argumentų

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Stambulo konvenciją pasirašė prieš penkerius metus. Jam apmaudu, kad šios sutarties oponentai negirdi argumentų dėl jos naudos ir reikalingumo.

„Ji mums turėtų būti labai aktuali, nes statistika dėl smurto artimoje aplinkoje yra tikrai kelianti nerimą. Vien per 2017 metus užregistruota vos ne 50 tūkst. pranešimų apie smurtą, o absoliuti dauguma nukentėjusiųjų yra moterys. Beje, tik dėl kas ketvirto pranešimo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Teisininkai sako, kad esamų teisės aktų ir prevencijos priemonių tikrai nepakanka. Iš principo reaguojama ne prevencinėmis priemonėmis, o jau į pasekmes. Konvencija paskatintų teisėkūros procesą, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, o tai yra labai aktualu. Tačiau mūsų oponentai viską nukreipia į kitą pusę ir kalba visai ne apie tai, kas yra konvencija“, – apgailestavo ministras.

Pasak L. Linkevičiaus, Stambulo konvencijos ratifikavimo priešininkai koncentruojasi į lyties sąvoką, jos apibrėžimus ir visuomenei klaidingai bando teigti, kad būsime priversti įteisinti trečiąją lytį, vienos lyties asmenų santuokas, keisti mokymo programas mokyklose.

„Į visus šiuos klausimus – neigiamas atsakymas. Niekas to neketina daryti. Konvencija yra apie smurtą artimoje aplinkoje, prieš moteris ir mergaites. Visuomenėje, kur beveik 50 proc. žmonių mano, jog aukos yra kaltos dėl to, kad jas muša, reikia kaip nors į tai reaguoti“, – akcentavo jis, primindamas, kad šią tarptautinę sutartį yra ratifikavusios tokios katalikiškos šalys kaip Italija, Ispanija, Lenkija, Malta.

Linas Linkevičius: „Visuomenėje, kur beveik 50 proc. žmonių mano, jog aukos yra kaltos dėl to, kad jas muša, reikia kaip nors į tai reaguoti.“

L. Linkevičius yra girdėjęs pareiškimų, jog šios kadencijos Seimas tikrai neratifikuos Stambulo konvencijos. Vis dėlto jis viliasi, kad sutartis galiausiai bus patvirtinta.

„Kalbėkime argumentais. Jeigu neratifikuos, tai kodėl? Jeigu dėl jau minėtų momentų, tai į visus juos yra atsakymai. Turiu dar vieną pasiūlymą. Jei kas nors abejoja, ar konvencija atitinka mūsų Konstituciją, galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išsklaidytų abejones. Manau, kad ne tik mes, bet ir mūsų žmogaus teisių organizacijos, kurioms rūpi ši problema, nenustos diskutuoti. Pats irgi neketinu nutilti, nepaisydamas to, kad vyksta toks kontrpuolimas netgi ne tuo klausimu, dėl kurio priimta ši konvencija“, – pažymėjo ministras.

Stambulo konvencija

* Konvencija smurtą prieš moteris laiko žmogaus teisių pažeidimu ir diskriminacijos forma. Tai reiškia, kad valstybės bus atsakingos, jei jos tinkamai nereaguos į tokio pobūdžio smurtą.

* Konvencija yra pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje apibrėžiama lytis. Joje pripažįstama, kad moterys ir vyrai nėra tik biologiškai nulemtos moteriškos ar vyriškos lyties, tačiau ir priklauso socialiai sukurtai lyties kategorijai, kuri priskiria moterims ir vyrams tam tikrus vaidmenis bei elgesį. Tyrimų rezultatai rodo, jog tam tikri vaidmenys bei elgesys gali prisidėti prie to, kad smurtas prieš moteris taptų priimtinas.

* Konvencijoje pristatomi tokie baudžiamieji nusikaltimai, kaip moters lytinių organų žalojimas, priverstinė santuoka, persekiojimas, priverstinis abortas bei priverstinė sterilizacija. Prisijungusios šalys narės turės užtikrinti, kad jų teisinės sistemos persekiotų ir už šiuos nusikaltimus, anksčiau jų teisinėse sistemose neegzistavusius.

* Konvencijoje raginamas atitinkamų valstybės institucijų bei organizacijų įsitraukimas, kad su smurtu prieš moteris bei smurtu šeimoje būtų kovojama koordinuotai. Tai reiškia, kad institucijos ir nevyriausybinės organizacijos neturėtų veikti vienos, bet parengtų bendradarbiavimo protokolus.

Ko konvencija reikalauja iš valstybių?

Prevencijos:

* keisti požiūrį, lyčių vaidmenis bei stereotipus, dėl kurių yra toleruojamas smurtas prieš moteris;

* apmokyti profesionalus dirbti su aukomis;

* didinti informuotumą apie įvairias smurto formas bei jų traumuojantį poveikį;

* mokymo medžiagą lygių galimybių klausimais įtraukti į visų švietimo lygių mokymo programas;

* bendradarbiauti su NVO, žiniasklaida bei privačiuoju sektoriumi, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį.

Apsaugos:

* užtikrinti, kad aukos poreikiai bei saugumas būtų svarbiausi;

* įdiegti specializuotas paramos paslaugas, kad būtų teikiama medicinos pagalba bei psichologinės ir teisinės konsultacijos aukoms bei jų vaikams;

* įsteigti pakankamą prieglaudų skaičių bei įdiegti visą parą veikiančias nemokamas pagalbos telefonu linijas.

Teisinių veiksmų:

* užtikrinti, kad už smurtą prieš moteris būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaltininkai būtų atitinkamai baudžiami;

* užtikrinti, kad joks smurto veiksmas nebūtų pateisinamas dėl kultūros, papročių, religijos, arba vadinamosios garbės;

* užtikrinti, kad aukos būtų ypač apsaugotos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu;

* užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos nedelsdamos atsakytų į pagalbos šauksmus bei tinkamai reaguotų į pavojingas situacijas.

Stebėsenos:

* įsteigti stebėsenos priemonę, sudarytą iš šalių narių ekspertų, vertinančią, kaip šalys įgyvendina konvencijos nuostatas ir jų laikosi, siekiant užtikrinti jos ilgalaikį poveikį.

Šaltinis: Europos Taryba