Dėl Rusijos kandidato į Interpolo vadovus nerimauja ir rusai emigrantai
Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys emig­ran­tai iš Ru­si­jos pa­si­sa­ko prieš šios ša­lies kan­di­da­tą į In­ter­po­lo va­do­vus. Jie įsi­ti­ki­nę, kad Krem­liaus re­ži­mas šia or­ga­ni­za­ci­ja nau­do­ja­si kaip įran­kiu jam ne­įtin­kan­tiems žmo­nėms per­se­kio­ti, o ši ten­den­ci­ja ypač su­stip­rė­tų, jei In­ter­po­lui pra­dė­tų va­do­vau­ti Ru­si­jos re­ži­mo at­sto­vas.

Rusų Europinis judėjimas šiandien vakare Vilniaus Katedros aikštėje rengia protesto mitingą prieš Rusijos atstovo paskyrimą Interpolo prezidentu.

„Tai būtų absoliuti šios rimtos tarptautinės organizacijos diskreditacija. Rusijos režimas aktyviai naudoja Interpolą kaip įrankį jam neįtinkantiems žmonėms persekioti. Daug kartų Rusijos valdžia per Interpolą norėjo sulaikyti (o ypač Rusijos Interpolo biurui vadovaujant šiam kandidatui) kitose šalyse esančius jokių nusikaltimų nepadariusius, o tik Rusijos valdžiai dėl savo aktyvių veiksmų netinkančius žmones“, – teigė vienas iš protesto organizatorių, Lietuvoje politinį prieglobstį gavęs rusų žurnalistas Jevgenijus Titovas.

J. Titovas teigė, kad yra nemažai kitų Rusijos emigrantų, Kremliaus kritikų, kuriems didėja rizika būti sulaikytiems, nes režimas juos persekioja.

Lietuvoje apsigyvena vis daugiau Rusijos piliečių, emigravusių iš savo šalies dėl Kremliaus režimo. Būtent šie rusai emigrantai pasisako prieš Maskvos kandidatą Aleksandrą Prokopčiuką į Interpolo vadovus. Jie nerimauja dėl Kremliaus spaudimo, daromo tiems žmonėms, kurie priversti užsienyje slėptis nuo politinio persekiojimo. Tai patvirtina daug Rusijos Interpolo užklausų, pagal kurias užsienyje sulaikomi Vladimiro Putino priešininkai, teigė protesto mitingo organizatoriai.

Jau buvo precendentų

Kaip LŽ priminė J. Titovas, Rusijos politiniai emigrantai jau iki šiol turėjo problemų. „Pavyzdžiui, Lietuvoje yra du emigrantai – žurnalistas Andrejus Nekrasovas ir pilietinis aktyvistas Nikita Kulačenkovas. Jie negali niekur išvažiuoti iš Lietuvos. Mat kurioje nors kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje jie gali būti sulaikyti, nes dėl jų iš Rusijos yra užklausimas Interpolui. Pati Lietuva pripažino, kad jų bylos yra politinės.“

Daugiau kaip prieš trejus, 2015-ųjų vasarą, pagal Interpolo orderį Kipro policija A. Nekrasovą sulaikė oro uoste. Kaip tada rašė BNS, vis dėlto Kipras nepatenkino Rusijos prašymo A. Nekrasovą išduoti Maskvai ir nusprendė grąžinti į Lietuvą, kuri buvo jam išdavusi nacionalinę vizą. Kipras rėmėsi ES teisės nuostata, kad prašymą dėl prieglobsčio svarsto ta ES šalis, į kurią asmuo atvyksta pirmiausia. Grįžusiam į Lietuvą A. Nekrasovui buvo suteiktas politinis prieglobstis.

O 2016 metų vasarį Rusijos prašymu Kipre buvo sulaikytas žinomo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno artimas bendražygis N. Kulačenkovas, kuriam Lietuva jau buvo suteikusi politinį prieglobstį. Galiausiai po kelių savaičių Kipras jį paleido.

J. Titovas teigė, kad yra nemažai kitų Rusijos emigrantų, Kremliaus kritikų, kuriems didėja rizika būti sulaikytiems, nes režimas juos persekioja.

„Jei šis Rusijos atstovas taptų Interpolo vadovu, procesas dar labiau įsivažiuotų, – įsitikinęs rusų žurnalistas. – Kokia tikimybė, kad Aleksandras Prokopčiukas užims šį postą? Gana didelė. Rusija rengia specialią operaciją, kad jis taptų Interpolo vadovu.“

J. Titovas teigė, kad yra nemažai kitų Rusijos emigrantų, Kremliaus kritikų, kuriems didėja rizika būti sulaikytiems, nes režimas juos persekioja. "Facebook" nuotrauka

Kategoriškas protestas

Laisvosios Rusijos forumo, kuriame dalyvauja šios šalies opozicija ir kuris kasmet rengiamas Vilniuje, nuolatinis komitetas pareiškė kategorišką protestą dėl Rusijos kandidato A. Prokopčiuko išrinkimo Interpolo vadovu.

„Mes įsitikinę, kad kad tokiai įtakingai organizacijai, kokia yra Interpolas, negali vadovauti atstovas šalies, kuri kuri pažeidžia savo piliečių teises ir laisves, nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, aneksuoja kitų valstybių teritorijas ir dalyvauja keliuose agresyviuose karuose“, – skelbiama pareiškime.

Laisvosios Rusijos forumo atstovai teigė, kad jiems žinoma, jog Rusija ir anksčiau Interpolą naudojo kaip instrumentą kovoti su režimo oponentais, atsidūrusiais priverstinėje emigracijoje.

„Tokio asmens išrinkimas Interpolo vadovu sustiprintų negatyvas tarptautinės policijos darbo tendencijas“, – teigiama pareiškime.

Taptų politizuotu režimo susidorojimo įrankiu

Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM) šiandien taip pat reagavo į situaciją dėl Interpolo vadovo rinkimo ir savo pranešime teigė, kad Rusija Interpolą gali panaudoti susidorojimui su Lietuvos pareigūnais.

Trečiadienį Dubajuje vyksiančioje sesijoje bus renkamas tarptautinės policijos organizacijos Interpolo vadovas, priminė VRM. Pasak vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, dedamos visos pastangos, kad vadovu išrinktas nebūtų Rusijos siūlomas kandidatas A. Prokopčiukas.

„Tris dienas iš eilės vyksta aktyvūs dvišaliai susitikimai. Kartu su ES šalimis ir NATO sąjungininkais esame tie balsai, kurie siekiame įtikinti, kad Rusijai laimėjus Interpolas taptų politizuotu režimo susidorojimo įrankiu. Matome, kad ir anksčiau Rusija turėjo užmačių pasinaudoti tarptautiniais arešto orderiais ir Interpolo galimybėmis siekdama susidoroti su Rusijos demokratine bei pilietinės visuomenės aktyvistais, tiek su Lietuvos pareigūnais“ , – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Vidaus reikalų ministras dar liepą laišku buvo kreipęsis į Interpolo generalinį sekretorių, informuodamas apie galimas provokacijas iš Rusijos. Ši šalis buvo viešai paskelbusi, kad ketina pradėti ikiteisminius tyrimus dėl Lietuvos prokurorų ir teisėjų, nagrinėjusių Sausio 13-osios bylą.

E. Misiūnas laišku tada informavo, kad Rusija gali bandyti per Interpolą gauti tarptautinius arešto orderius Lietuvos pareigūnams suimti.

Prisidėjo prie manipuliavimo Interpolo sistema

O Lietuvos Seimas pakvietė visas demokratines pasaulio valstybes kuo skubiau apsvarstyti Interpolo ateitį ir priėmė atitinkamą rezoliuciją.

Seimas pasiūlė svarstyti galimybes iš pagrindų sustiprinti šios organizacijos atsparumą neteisėtam politiniam nedemokratinių režimų piktnaudžiavimui sistema persekiojant politinius oponentus arba steigti naują tarptautinę kriminalinės policijos bendradarbiavimo organizaciją, kuri tinkamai įgyvendintų iškeltus teisinio bendradarbiavimo tikslus.

Priimtoje rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į šiuo metu Interpolo 87-ojoje generalinėje asamblėjoje vykstančius Interpolo vadovo rinkimus. Kaip pažymima dokumente, naujasis vadovas užimtų neaiškiomis aplinkybėmis dingusio ankstesniojo šios organizacijos vadovo vietą, o tikėtinu laimėtoju įvardijamas vienas iš dviejų pretendentų – ilgametis Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemos pareigūnas, septynerius metus vadovavęs Rusijos Interpolo biurui, A. Prokopčiukas, tiesiogiai atsakingas už Rusijos politiškai motyvuotus prašymus sulaikyti ir perduoti užsienyje esančius Kremliui nepalankius asmenis.

„Interpolo vadovu išrinkus A. Prokopčiuką, t. y. kandidatą valstybės narės, kuri sistemingai piktnaudžiauja Interpolo sistema ir naudojasi ja kaip politinio spaudimo bei persekiojimo, o ne teisiniu instrumentu, ir pareigūną, kuris pats prisidėjo prie manipuliavimo Interpolo sistema, būtų suduotas milžiniškas ir sunkiai atitaisomas smūgis šios organizacijos reputacijai bei pasitikėjimui organizacijos teisiniu neutralumu“, – pažymima Seimo rezoliucijoje.

Seimas pareiškė, kad jei A. Prokopčiukas būtų išrinktas Interpolo vadovu, Lietuva drauge su kitomis demokratinėmis valstybėmis turėtų neatidėliojant svarstyti galimybę pasitraukti iš šios organizacijos.

Parlamentas taip pat paragino Lietuvos Vyriausybės atstovą Interpolo generalinėje asamblėjoje E. Misiūną Interpolo vadovo rinkimuose nedviprasmiškai palaikyti alternatyvų demokratinės valstybės iškeltą kandidatą bei teikti siūlymus reformuoti ir didinti Interpolo atsparumą nedemokratinių valstybių narių vykdomam politiniam persekiojimui bei piktnaudžiavimui sistema, pavyzdžiui, atimant piktnaudžiaujančioms valstybėms narėms teisę teikti „raudonuosius pranešimus“.

Interpolo vadovas bus renkamas rytoj, trečiadienį.