Dėl paramos prekybininkų spausti nereikia
Pra­ncū­zi­jo­je įsi­ga­lio­jus įsta­ty­mui, pa­gal ku­rį pre­ky­bos cen­trams nu­ro­dy­ta be­si­bai­gian­čio var­to­ji­mo ter­mi­no pro­duk­tus per­duo­ti var­gin­gai gy­ve­nan­tiems žmo­nėms, mū­sų ša­lies ne­vy­riau­sy­bi­nin­kai aiš­ki­na, kad Lie­tu­vo­je nė­ra bū­ti­ny­bės nu­ma­ty­ti to­kios prie­vo­lės. Nors mais­to po­rei­kis di­džiu­lis, rei­kia ieš­ko­ti ki­tų ga­li­my­bių šiai prob­le­mai spręs­ti.

Lie­tu­vo­je kas penk­tas gy­ven­to­jas skurs­ta, tei­gia­ma, kad tūks­tan­čiai žmo­nių už­mie­ga al­ka­ni. Ta­čiau kas­met iš­me­ta­ma 600 tūkst. to­nų tin­ka­mo nau­do­ti mais­to.

Skur­džiau­siai be­si­ver­čian­tiems gy­ven­to­jams par­amą mais­to pro­duk­tais tei­kian­čių lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai tei­gia, kad mū­sų ša­lies pre­ky­bi­nin­kai yra ga­na dos­nūs ati­duo­da­mi be­si­bai­gian­čio var­to­ji­mo ter­mi­no mais­to pro­duk­tus.

Mais­to švaistūnai

Kaip sa­kė lab­da­ros ir par­amos fon­do „Mais­to ban­kas“ ko­mu­ni­ka­ci­jos ir plė­tros va­do­vas Vai­do­tas Il­gius, Pra­ncū­zi­jo­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je kas­met iš­me­ta­ma po 7 mln. to­nų mais­to. To­dėl Pra­ncū­zi­jos pri­im­tą įsta­ty­mą pa­lan­kiai ver­ti­na ne tik dau­ge­lio ša­lių ap­lin­ko­sau­gos, var­to­to­jų tei­sų gy­ni­mo ar so­cia­li­nių or­ga­ni­za­ci­jų ak­ty­vis­tai, bet ir so­cia­liai at­sa­kin­gos bend­ro­vės.

Vis dėl­to par­duo­tu­vė­se at­lie­kan­tis mais­tas di­de­lė­se vals­ty­bė­se su­da­ro san­ty­ki­nai ne­di­de­lę be­si­bai­gian­čio var­to­ji­mo ter­mi­no pro­duk­tų da­lį. Anot V. Il­giaus, pa­tys pra­ncū­zų ini­cia­ty­vos au­to­riai kal­ba apie ga­li­my­bę kas­dien iš­gel­bė­ti apie 20 ki­log­ra­mų mais­to vie­no­je par­duo­tu­vė­je. „To­kio­se ša­ly­se kaip Pra­ncū­zi­ja par­duo­tu­vių yra tūks­tan­čiai, iš jų su­rink­ti be­si­bai­gian­čio var­to­ji­mo ter­mi­no mais­tą ir jį ope­ra­ty­viai iš­da­ly­ti ne­pa­si­tu­rin­tie­siems – ne­leng­va už­duo­tis. To­dėl na­tū­ra­lu, kad jo­se dau­giau­sia bu­vo dir­ba­ma su stam­biau­siais at­lie­kan­čio mais­to šal­ti­niais“, – aiš­ki­no jis.

Tuo me­tu Lie­tu­vo­je dėl mais­to ga­my­bos sek­to­riaus ir eks­por­to ypa­tu­mų pre­ky­bos tink­lai bu­vo ir te­bė­ra vie­nas di­džiau­sių at­lie­kan­čio mais­to šal­ti­nių. V. Il­giaus tei­gi­mu, „Mais­to ban­kas“ jau ke­le­rius me­tus dir­ba su pre­ky­bos cen­trais siek­da­mas, kad be­si­bai­gian­čio var­to­ji­mo ter­mi­no mais­to pro­duk­tai bū­tų pa­au­ko­ti skur­džiai gy­ve­nan­tiems žmo­nėms.

Vien įsta­ty­mai nepadės

Vi­sus be­si­bai­gian­čio var­to­ji­mo ter­mi­no pro­duk­tus „Mais­to ban­kui“ ati­duo­da vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je vei­kian­tis pre­ky­bos tink­las. „Pre­ky­bos tink­las „I­KI“ pa­sku­ti­nės ga­lio­ji­mo die­nos mais­to pro­duk­tus „Mais­to ban­kui“ pra­dė­jo tiek­ti dar 2009 me­tais. Per tą lai­ką nuo są­var­ty­nų „iš­gel­bė­ta“ ir ant ne­pa­si­tu­rin­čių­jų sta­lo pa­tiek­ta 6,2 mln. to­nų mais­to, ku­rio ver­tė – 15,7 mln. eu­rų. Su­ti­ki­te, sa­vo dy­džiu tai Lie­tu­vo­je pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis pro­jek­tas“, – pa­žy­mė­jo V. Il­gius.

Par­amą mais­tui „Mais­tui ban­kui“ tei­kia ir pre­ky­bos tink­lai „Ma­xi­ma“ bei „Ri­mi“. Vie­nas ati­duo­ta ne­tin­ka­mus tiek­ti į pre­ky­bą vai­sius ir dar­žo­ves, taip pat duo­nos, py­ra­go ga­mi­nius, kar­tais – ba­ka­lė­jos pre­kes. „Ri­mi“ dau­giau­sia ati­duo­da pie­no pro­duk­tus, duo­nos ir kon­di­te­ri­jos ga­mi­nius. Pre­ky­bos tink­las „Nor­fa“, anot V. Il­giaus, re­mia ki­tas or­ga­ni­za­ci­jas.

Šiuo me­tu be­si­bai­gian­čio var­to­ji­mo ter­mi­no mais­to pro­duk­tai „Mais­to ban­ko“ yra su­ren­ka­mi iš dau­giau kaip 200 par­duo­tu­vių 27 ša­lies mies­tuo­se. Kas­dien su­si­da­ro apie ke­lio­li­ka to­nų mais­to. Esą dėl to­kios pre­ky­bi­nin­kų par­amos Lie­tu­vo­je nė­ra bū­ti­ny­bės pri­im­ti įsta­ty­mą, pa­na­šų į įsi­ga­lio­ju­sį Pra­ncū­zi­jo­je. Be to, nu­ma­čius prie­vo­lę pre­ky­bos cen­trams ati­duo­ti vi­są be­si­bai­gian­čio var­to­ji­mo ter­mi­no mais­tą, tek­tų gal­vo­ti apie pla­tes­nio mas­to efek­ty­vų at­lie­ka­mo mais­to su­rin­ki­mą iš par­duo­tu­vių ir da­li­ji­mą ne­pa­si­tu­rin­tie­siems, o tam rei­kė­tų ne­ma­žai lė­šų, inf­ras­truk­tū­ros ir sa­va­no­rių.

V. Il­gius pa­brė­žė, kad pre­ky­bi­nin­kų, ga­min­to­jų ir ūki­nin­kų ati­duo­da­mas at­lie­kan­tis mais­tas – di­džiu­lė pa­spir­tis. „Ma­žas pa­ja­mas tu­rin­tys žmo­nės ne tik su­tau­po lė­šų, rei­ka­lin­gų ki­tiems bū­ti­niau­siems po­rei­kiams ten­kin­ti, bet ir sa­vo šei­moms ga­li už­ti­krin­ti vi­sa­ver­tiš­kes­nę mi­ty­bą, ge­res­nę gy­ve­ni­mo ko­ky­bę“, – LŽ sa­kė jis.

Kas­dien pa­mai­ti­na 600 žmonių

Lab­da­ros ir par­amos fon­do „Vil­ties cen­tras“ di­rek­to­riaus ir vie­no Na­cio­na­li­nio ko­vos su mais­to švais­ty­mu kong­re­so ini­cia­to­rių Ger­ma­no Gor­de­je­vo nuo­mo­ne, griež­tas tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas kaip Pra­ncū­zi­jo­je yra kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė, ku­ria ga­li­ma nau­do­tis tik tuo at­ve­ju, jei ne­įma­no­ma su­si­tar­ti.

„Kol kas dia­lo­gas su par­duo­tu­vė­mis ti­krai pa­lai­ko­mas. Vi­sa po­li­ti­ka, su­si­ju­si su be­si­bai­gian­čio var­to­ji­mo ter­mi­no mais­to pro­duk­tų ati­da­vi­mu, yra tam ti­kras dia­lo­go re­zul­ta­tas. Tai ne­tu­ri įvyk­ti per die­ną, jei­gu kal­ba­me apie per­mai­nas, ku­rias ga­li­me pa­va­din­ti sis­te­mi­nė­mis. Vi­sos dia­lo­go ga­li­my­bės ti­krai ne­iš­sem­tos“, – pa­brė­žė jis.

Fon­das „Vil­ties cen­tras“ Vil­niu­je tu­ri dvi val­gyk­las, jo­se kas­dien pa­mai­ti­na­ma apie 600 žmo­nių: pen­si­nin­kų, vie­ni­šų ma­mų su vai­kais, be­dar­bių, so­cia­li­nės ri­zi­kos as­me­nų. Iš dau­giau 110 tūkst. por­ci­jų, čia pa­ga­mi­na­mų per me­tus, dau­giau nei 90 proc. par­uo­šia­ma bū­tent iš pa­au­ko­tų mais­to pro­duk­tų. „Ga­liu vie­na­reikš­miš­kai teig­ti, kad jei aps­kri­tai ne­bū­tų to­kios ga­li­my­bės, mū­sų veik­la to­kiu mas­tu ne­bū­tų įma­no­ma. Jei­gu mums tek­tų pirk­ti tiek mais­to pro­duk­tų, pri­reik­tų to­kios pi­ni­gų su­mos, ku­rios tie­siog ne­tu­rė­tu­me“, – sa­kė G. Gor­de­je­vas.