Dėl neteisėto praturtėjimo norima griežtesnių reikalavimų
Tei­sė­sau­gos at­lie­ka­miems iki­teis­mi­niams ty­ri­mams dėl ne­tei­sė­to pra­tur­tė­ji­mo tu­ri bū­ti tai­ko­mi griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai, sa­ko pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja tei­sės klau­si­mais Ra­sa Sve­ti­kai­tė, ša­lies va­do­vei Da­liai Gry­baus­kai­tei tre­čia­die­nį su­si­ti­kus su tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų va­do­vais.

„Ikiteisminiam tyrimam turi būti keliami griežtesni reikalavimai“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė R.Svetikaitė, pridūrusi, jog teisėsauga turėtų orientuotis į neteisėto praturtėjimo bylų kokybę, o ne skaičių.

Teisininkė tvirtino, jog „ypatingą dėmesį“ tyrėjų kvalifikacijai ir analitiniams gebėjimams turi skirti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, tirianti apie 70 procentų neteisėto praturtėjimo bylų.

Jos teigimu, tarnyba turi užtikrinti, jog įtariamieji nepaslėptų turto ir neperleistų jo kitiems asmenims, taip išvengdami konfiskavimo.

Bylos dėl neteisėto praturtėjimo pastaraisiais metais bliūkšta – prokurorai nutraukia daugelį tyrimų, o teismai išteisina kaltinamuosius.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme gali būti baudžiamas tas, kas turėjo didesnės negu 19 tūkst. eurų vertės turtą „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“.

Ši nuostata 2010 metų pabaigoje buvo įtvirtinta prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva.

Šių metų kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl neteisėto praturtėjimo neprieštarauja Konstitucijai.

Aukščiausiasis Teismas 2014 metais išaiškino, kad bausti už neteisėtą praturtėjimą galima įrodžius, jog pajamos ar turtas buvo gauti nusikalstamu būdu. Teismas skelbė, jog baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, jei turtas nusikalstamai įgytas iki įsigaliojant Baudžiamojo kodekso nuostatoms.