Dėl Lietuvos istoriją iškraipančios knygos vilniečiui gresia teistumas
Gar­baus am­žiaus vil­nie­tį į tei­sia­mų­jų suo­lą at­ve­dė jo ini­cia­ty­va lie­tu­viš­kai iš­leis­ta ten­den­cin­ga už­sie­nio žur­na­lis­tės kny­ga apie 1991-ųjų sau­sio 13-osios bei ki­tus skau­džius Lie­tu­vai įvy­kius. Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra bai­gė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą by­lo­je, ku­rio­je kny­gų lei­dy­ba už­sii­man­čios bend­ro­vės va­do­vui, 78 me­tų Po­vi­lui Ma­si­lio­niui pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl vie­šo pri­ta­ri­mo SSRS nu­si­kal­ti­mams Lie­tu­vos Res­pub­li­kai ar jos gy­ven­to­jams, jų ne­igi­mo ar šiurkš­taus men­ki­ni­mo.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2017 metų vasario mėnesį P. Masilionio vadovaujamos bendrovės „Mūsų gairės“ leidykla „Politika“ išleido knygą „Išdavystės kaina“. Ši knyga – žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygos „Kas ką išdavė“ vertimas. Minėtame leidinyje tendencingai iškraipomi istoriniai faktai apie 1991 metais vykusias beginklių žmonių žudynes prie televizijos bokšto, Medininkų pasienio poste iššaudytus Lietuvos pareigūnus ir kitus 1990–1991 metų įvykius Lietuvoje. G. Sapožnikova dėl savo veiklos yra paskelbta Lietuvoje nepageidaujamu asmeniu ir į mūsų šalį neįleidžiama.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Povilas Masilionis savo iniciatyva G. Sapožnikovos knygą išvertė į lietuvių kalbą bei parašė lietuviškam leidiniui „Leidėjo žodį“, savo lėšomis sumokėjo spaustuvei už jos spausdinimą.

Ši knyga buvo išspausdinta 530 egzempliorių. Keletą jos egzempliorių P. Masilionis perdavė bibliotekoms bei išdalino savo pažįstamiems, dar 100 knygų davė kitam asmeniui, pažadėjusiam jas parduoti. Taip pat pats bandė platinti šią knygą per knygynus, tačiau pastarieji atsisakė ją pardavinėti.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o jiems vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Uldukis.

Pasak prokuroro T. Uldukio, P. Masilionis kaltinamas tuo, kad inicijuodamas išverstos G. Sapožnikovos knygos lietuvišką leidimą ir „Leidėjo žodyje“ pritardamas knygoje išsakytiems teiginiams, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu, viešai pritarė ir šiurkščiai menkino 1990–1991 metais agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos valstybei bei jos gyventojams.

Už tokį nusikaltimą Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.