Dėl „kūlversčiais“ priimtos pensijų reformos opozicija kreipsis į KT
Par­la­men­ti­nė opo­zi­ci­ja su­rin­ko bū­ti­nus par­ašus ir kreip­sis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą (KT) dėl Sei­mo pa­tvir­tin­tos pen­si­jų sis­te­mos re­for­mos. Iš vi­so su­rink­ta 30 par­ašų.

„Kreipiamės į Konstitucinį teismą išaiškinti, ar kūlversčiais priėmus pensijų sistemos pakeitimus bus užtikrintas valstybės finansų tvarumas, ar nebus pažeisti kaupiančiųjų teisėti lūkesčiai, nuosavybės neliečiamumo ir sutarčių laisvės principai“, – BNS teigė vienas kreipimosi iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.

Kreipimąsi pasirašė 20 konservatorių, penki liberalai, trys socialdemokratai ir du Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai.

Kreipimosi į KT iniciatoriai sako, kad nuo kitų metų prasidėsianti pensijų reforma pažeis antroje pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėtus lūkesčius, nes daugiau negu 15 metų valstybė formavo lūkestį, kad ji yra pasirengusi stiprinti šį kaupimą, o gyventojai turi rūpintis savo senatve.

Kreipimesi sakoma, kad naujai kuriama pensijų sistema yra socialiai pažeidžiama, neužtikrinanti viešųjų finansų tvarumo ir pažeidžianti solidarumo principą.

„Iš esmės antros pakopos pensijų sistema yra naikinama, o ne keičiama, todėl būsimoms kartoms didinama našta išlaikyti pensininkus“, – teigiama Seimo narių rašte KT.

Jame pabrėžiama, kad dėl reformos žmonių praradimai ne tik nebūtų kompensuojami, bet toliau didėtų. Pensijų kaupimas, anot autorių, bus iš esmės finansuojamas paties asmens lėšomis, o tai antrąją pensijų kaupimo pakopą paverčia trečiąja.

KT turėtų pasakyti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo sprendimai privalomai gyventojus iki 40 metų įtraukti į pensijų kaupimą ir leisti „Sodrai“ tapti vienintele anuitetų mokėtoja, nes dabar šią paslaugą teikia trys įmonės ir iš jų galima išsirinkti palankiausią pasiūlymą.

Jei būtų kreiptasi į KT, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas ketina inicijuoti parlamentinį tyrimą, kaip atsirado antra pensijų kaupimo pakopa ir kas dėl jos darė įtaką politikams.

S. Jakeliūnas nusiteikęs aiškintis, kaip fondų verslas darė įtaką politikų sprendimams. Anot jo, tyrimas apimtų laikotarpį nuo 2002 metų iki dabar, ypatingą dėmesį skiriant 2012–2013 metams.

Birželio pabaigoje Seimas pritarė pensijų kaupimo sistemos pertvarkai – atsisakyta „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatyta nauja kaupimo formulė – 3 proc. gyventojo atlyginimo ir 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, maždaug po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.

Nuo 2019 metų sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijų turto. Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės).

Pensijų reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė pataisas dėl pensijų kaupimo reformos.