Dėl ko skauda širdį lietuviams
Kaip di­džiau­sią Lie­tu­vos skau­du­lį gy­ven­to­jai įvar­di­ja gy­ve­ni­mo ly­gio su­nku­mus: ma­žas pa­ja­mas, aukš­tas kai­nas, skur­dą, di­de­lę so­cia­li­nę at­skir­tį. Tai – de­šimt­me­čius mū­sų ša­lį ka­muo­jan­čios prob­le­mos, ku­rių spren­di­mo be­si­kei­čian­čios val­džios nie­kaip ne­ge­ba ras­ti.

Prieš kelis mėnesius visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą – uždavė atvirą klausimą (be pasirinkimo variantų) apie svarbiausias šalies problemas.

Beveik pusė iš daugiau nei tūkstančio apklaustų žmonių kaip didžiausią piktžaizdę nurodė su gyvenimo lygiu susijusius dalykus. Respondentų akimis, antra svarbiausia šalies problema yra emigracija, ypač jaunimo, po jos eina korupcija, nedarbas, alkoholizmas ir kitos.

Atskleidė skaudulius

Gyventojų apklausa apie svarbiausias šalies problemas atlikta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“.

Gyvenimo lygio problemas kaip pagrindines įvardijo 45,3 proc. apklaustųjų. Kad tai – opiausias sunkumas, daugiausia mano mažiausias pajamas (1–400 eurų) gaunantys žmonės, taip pat ir vyresnio amžiaus respondentai.

Emigraciją kaip svarbiausią valstybės problemą nurodė 18,6 proc. apklaustųjų. Daugiausia taip manančiųjų yra tarp gyventojų, kurių pajamos siekia 401–900 eurų. Taip pat tarp jaunų – 18–29 metų – asmenų.

Tai, kad didžiausia piktžaizdė Lietuvoje yra korupcija, mano 11,2 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių. Daugiausia taip mano didesnes nei 901 euro pajamas gaunantys gyventojai.

Taip pat 60–69 metų asmenys. Kad svarbiausia problema mūsų šalyje yra nedarbas, įsitikinę 6,7 proc., o kad alkoholizmas – 3,3 proc. apklaustųjų. Kitas problemas kaip svarbiausias nurodė 14,8 proc. apklausos dalyvių.

Gyvenimas gerėja per lėtai

Tyrimo „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“ vadovas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius prisipažino, jog apklausos rezultatai jo nenustebino.

Kad materialinės problemos gyventojams yra svarbiausios, patvirtina ir kiti tyrimai bei statistiniai duomenys. Paprašyti įvardyti, kas konkrečiai kelia nerimą, žmonės nurodė mažas pajamas, dideles kainas, skurdą. „Nors Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais auga, skurdo rodikliai iš esmės nemažėja. Kai kurie tyrimai rodo, jog skursta penktadalis gyventojų. Labai logiška ir natūralu, kad gyvenimo lygio problemos yra pačios svarbiausios“, – komentavo politologas.

Algis Krupavičius: "Labai logiška ir natūralu, kad gyvenimo lygio problemos yra pačios svarbiausios.“vdu.lt nuotrauka

A. Krupavičiaus manymu, gyvenimas Lietuvoje gerėja per lėtai. Gyventojų lūkesčiai yra didesni nei vykstantys pokyčiai. „Bėda ta, kad neturime tinkamų būdų, kaip sumažinti socialinę nelygybę, skurdą ir apskritai visuomenėje gausinti vidurinę klasę, kuri yra kiekvienos normalios europietiškos šalies pagrindas. Matyt, esminis instrumentas toms problemoms spręsti yra mokesčių politika. Kol Lietuvoje politinis ir verslo elitas bandys apgauti save, kad turime kažkokius progresinius mokesčius, tol situacija, kurią matome dabar, išliks. Jeigu Jungtinės Valstijos, kurios yra tikrai liberalios, sugeba turėti aiškiai apibrėžtus progresinius mokesčius, o Lietuva – ne, tai išvados vienareikšmės. Socialinė nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir tai yra būtent tų struktūrinių priemonių ar instrumentų nenaudojimo mūsų socialiniame, ekonominiame gyvenime rezultatas“, – aiškino VDU profesorius.

Adekvatus vertinimas

Kitos gyventojų įvardijamos problemos, anot A. Krupavičiaus, taip pat mūsų šaliai yra itin aktualios. Jos, kaip pabrėžė politologas, Lietuvoje yra permanentinės. Pavyzdžiui, korupcijos indeksas mažėja, bet lėtai.

Nedarbo lygis pastaruoju metu kiek smukęs, bet ekonominio augimo laikotarpiu jis esą akivaizdžiai per aukštas. Emigracija, ypač jaunimo, politologo nuomone, yra dramatiška problema.

„Jeigu kai kurios kitos apklausos rodo, kad iki 80 proc. mokyklas baigiančių jaunų žmonių yra pasirengę palikti Lietuvą, tai nebėra kur eiti, reikia sprendimų ir veiksmų. Dabartinė valdžia buvo pažadėjusi nemokamas studijas – ne tik Vyriausybės programoje, bet ir veiksmų planuose buvo įrašyta, kad 2018 metų ketvirtą ketvirtį Lietuvoje bus nemokamos bakalauro studijos. Tačiau turime tokį paveikslą: 2017 metais už mokslą mokėjo per 30 proc. į universitetus įstojusių jaunuolių, o šiemet – per 40 procentų. Einame atgal, žengiame į kitą pusę. Akivaizdu, kad respondentai per apklausą adekvačiai vertino situaciją, sakė, jog emigracija, ypač jaunimo, yra problema, kuri iš esmės nesprendžiama“, – kalbėjo A. Krupavičius.