Dėl buvusių „Snoro“ vadovų kreipėsi į Rusijos generalinę prokuratūrą
Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra su tei­si­nės pa­gal­bos pra­šy­mu krei­pė­si į Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl bu­vu­sio ban­ko „Sno­ras“ va­do­vų ir ak­ci­nin­kų ga­li­mų nu­si­kals­ta­mų vei­kų, pra­neš­da­ma apie Vla­di­mi­rui An­to­no­vui ir Rai­mon­dui Ba­ra­naus­kui par­eikš­tus įta­ri­mus. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pra­šo mi­nė­tos ins­ti­tu­ci­jos su­pa­žin­din­ti V. An­to­no­vą ir R. Ba­ra­naus­ką su jiems par­eikš­tais įta­ri­mais ir juos apk­laus­ti.

Vasario 28 d. Vilniaus apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroro D. Stankevičiaus prašymus pripažinti įtariamaisiais V. Antonovą ir R. Baranauską, kurie šiuo metu slapstosi Rusijos Federacijoje ir nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų banko „Snoras“ vadovų ir akcininkų nusikalstamų veikų, rašoma pranešime spaudai.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo buvo pradėtas 2011 m. Minimiems asmenims slapstantis nuo teisėsaugos institucijų, buvo surašyti pranešimai apie įtarimus, jų atžvilgiu buvo išduoti ir dabar galiojantys Europos arešto orderiai.

Šiuo metu abu minėti asmenys yra įtariami piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu, turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu.

2017 m. spalį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroras turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju. Šie įstatymo pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese.