Dėl asmenvardžių rašybos – visuomenininkų kirtis
Sei­mo pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pra­nckie­čio pa­ža­dai jau ru­de­nį įtei­sin­ti pa­var­džių ra­šy­bą ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis pir­ma­ja­me pa­so pus­la­py­je su­lau­kė vi­suo­me­ni­nin­kų kri­ti­kos. Val­džios at­sto­vams dar kar­tą pri­min­ta, kad to­kiems ke­ti­ni­mams ne­pri­ta­ria 70 tūkst. ša­lies pi­lie­čių.

Ta­kos­ky­ra tarp par­la­men­ta­rų, pri­ta­rian­čių, kad pa­var­dės pa­so pir­ma­ja­me pus­la­py­je bū­tų ra­šo­mos ori­gi­na­liai, su lo­ty­niš­ko­mis W,X, Q, ir tam prieš­ta­rau­jan­čių Sei­me gi­lė­ja.

Op­ti­mis­ti­nį Sei­mo pir­mi­nin­ko nu­si­tei­ki­mą as­men­var­džių ra­šy­bą ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis įtei­sin­ti jau ru­de­nį vė­si­na bū­rys vi­suo­me­ni­nin­kų re­mia­mų par­la­men­ta­rų. Pi­lie­čių ini­cia­ty­vi­nės gru­pės „Tal­ka už vals­ty­bi­nę kal­bą“ en­tu­zias­tai, va­do­vau­ja­mi Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, val­dan­čio­sios Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) at­sto­vo Eu­ge­ni­jaus Jo­vai­šos, keis­ti as­men­var­džių ra­šy­bą Sei­mą par­agi­no la­bai at­sa­kin­gai, at­siž­vel­giant į Kons­ti­tu­ci­jos nuo­sta­tas bei pi­lie­čių nuo­mo­nę.

Vi­suo­me­ni­nin­kai įsi­ti­ki­nę, kad vi­si pro­jek­tai, at­ve­rian­tys ke­lią pa­grin­di­nia­me do­ku­men­to pus­la­py­je as­men­var­džius ra­šy­ti ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, yra dis­kri­mi­na­ci­niai.

Ga­li pri­reik­ti KT pa­gal­bos

Nors į Sei­mo rin­ki­mus LVŽS ėjo su „Tal­kos už vals­ty­bi­nę kal­bą“ su­for­mu­luo­ta as­men­var­džių ra­šy­bos idė­ja, pa­sak E. Jo­vai­šos, ne vi­si frak­ci­jos na­riai ži­no­jo prob­le­mos es­mę. Jo tei­gi­mu, šiai nuo­sta­tai iš­ti­ki­mas li­ko par­ti­jos ly­de­ris Ra­mū­nas Kar­baus­kis, o Sei­mo pir­mi­nin­kas bei prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis ir anks­čiau ne­slė­pė, kad šiuo klau­si­mu lai­ko­si li­be­ra­les­nių pa­žiū­rių.

„Anks­čiau šie ra­šy­bos klau­si­mai ne­bu­vo to­kie ak­tua­lūs kaip da­bar, kai Sei­mui jau ne­tru­kus teks ap­sisp­ręs­ti. Ka­dan­gi žings­nis nė­ra pa­pras­tas – kal­ba­ma apie kons­ti­tu­ci­nę tei­sę, vals­ty­bi­nę lie­tu­vių kal­bą, ma­nau, kad Sei­mo na­riai la­biau įsi­gi­lins, pa­stu­di­juos, kad ge­rai su­pras­tų, už ką bal­suos“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė E. Jo­vai­ša. Ta­čiau jis su­ti­ko, kad po­li­ti­kos ly­de­rių dek­la­ruo­ja­ma nuo­mo­nė Sei­mo na­riams tu­ri ne­men­kos įta­kos, to­dėl su­dė­tin­ga prog­no­zuo­ti, kaip bus ap­sisp­ręs­ta.

„Aš pats ti­krai lai­ky­siuo­si lat­viš­ko­jo va­rian­to“, – ža­dė­jo E. Jo­vai­ša. Jei­gu Sei­mas su­tiks li­be­ra­li­zuo­ti pa­var­džių ra­šy­bą as­mens do­ku­men­tuo­se, par­la­men­ta­ro žo­džiais, vi­sa­da liks ga­li­my­bė pra­šy­ti Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) iš­aiš­ki­ni­mo. Dėl pa­var­džių ra­šy­mo pa­grin­di­nia­me do­ku­men­to pus­la­py­je eks­per­tų iš­va­dos ke­ti­na pra­šy­ti ir pats Sei­mas.

„Tal­ka už vals­ty­bi­nę kal­bą“ va­kar iš­pla­tin­ta­me par­eiš­ki­me kons­ta­ta­vo, kad vi­si Sei­me svars­to­mi as­men­var­džių ra­šy­bos pro­jek­tai, iš­sky­rus lat­viš­ką­jį va­rian­tą, yra „tei­siš­kai ydin­gi“. Pa­sak vi­suo­me­ni­nin­kų, tik šis va­rian­tas ga­li už­ti­krin­ti vi­sų tau­ty­bių pi­lie­čių ly­gy­bę prieš įsta­ty­mą. „Bū­ti­na lai­ky­tis pri­nci­pi­nės nuo­sta­tos, kad vi­si pi­lie­čiai prieš įsta­ty­mą yra ly­gūs. Ja rem­da­mie­si, lai­ko­mės siū­ly­mo, kad vi­sų pi­lie­čių pa­suo­se pa­grin­di­nis įra­šas bū­tų da­ro­mas vals­ty­bi­ne lie­tu­vių kal­ba, o pa­pil­do­mų įra­šų sky­riu­je vi­si to pa­gei­dau­jan­tys pi­lie­čiai ga­lė­tų įsi­ra­šy­ti var­dą ir pa­var­dę sa­vo gim­tą­ja kal­ba“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me.

Jė­gos apy­ly­gės

Sei­mas šiuo me­tu svars­to du as­men­var­džių ra­šy­mą do­ku­men­tuo­se reg­la­men­tuo­jan­čius pro­jek­tus. Vie­nu at­ve­ju siū­lo­ma var­dus ir pa­var­des ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis leis­ti ra­šy­ti pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je, al­ter­na­ty­vus pro­jek­tas tai da­ry­ti leis­tų pa­pil­do­ma­me pus­la­py­je.

Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša: „Anks­čiau šie as­men­var­džių ra­šy­bos klau­si­mai ne­bu­vo to­kie ak­tua­lūs kaip da­bar, kai Sei­mui jau ne­tru­kus teks ap­sisp­ręs­ti.“

Bir­že­lį Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė pro­jek­tui, pa­gal ku­rį as­men­var­džius ori­gi­na­liai bū­tų ga­li­ma ra­šy­ti pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je. Pa­tai­sos leis­tų var­dą ir pa­var­dę ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je ra­šy­ti san­tuo­kas su už­sie­nie­čiais su­da­riu­siems ir jų pa­var­des įgi­ju­siems ša­lies pi­lie­čiams bei jų vai­kams, taip pat Lie­tu­vos len­kams.

Vi­suo­me­ni­nin­kai mū­ru sto­ja už lat­viš­ką­jį va­rian­tą, kur ra­šy­ba ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis bū­tų įma­no­ma ne pa­grin­di­nia­me as­mens do­ku­men­to pus­la­py­je. To­kį pro­jek­tą yra pa­tei­kę še­ši Sei­mo kon­ser­va­to­riai. Skai­čiuo­ja­ma, kad abie­jų sto­vyk­lų jė­gos Sei­me maž­daug ly­gios. Ge­gu­žę per abie­jų pro­jek­tų pa­tei­ki­mą Sei­me už pir­mą­jį bal­sa­vo Li­be­ra­lų są­jū­džio bei Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos at­sto­vai, vi­si, iš­sky­rus vie­ną, so­cial­de­mo­kra­tai. Už šį li­be­ra­les­nį pro­jek­tą bu­vo di­des­nė da­lis TS-LKD frak­ci­jos bei ma­žiau nei pu­sė LVŽS frak­ci­jos na­rių. Tarp jų – Sei­mo pir­mi­nin­kas ir prem­je­ras. Al­ter­na­ty­vų do­ku­men­tą, be ke­lių kon­ser­va­to­rių, par­ėmė „tvar­kie­čiai“, di­des­nė da­lis „vals­tie­čių“ ir šios frak­ci­jos se­niū­nas R. Kar­baus­kis.

Griež­ta tvarka

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad pi­lie­čių do­ku­men­tuo­se var­dai ir pa­var­dės ra­šo­mi lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Lie­tu­vos teis­mai yra pri­ėmę ke­le­tą spren­di­mų, įpa­rei­go­jan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­suo­se ir ta­pa­ty­bės kor­te­lė­se įra­šy­ti pa­var­des ir ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, bet mig­ra­ci­jos val­dy­bos at­si­sa­ko tai da­ry­ti, mo­ty­vuo­da­mos įsta­ty­mo vir­še­ny­be prieš teis­mų spren­di­mus.

KT 2014 me­tais pa­skel­bė, kad nu­sta­ty­da­mas var­do ir pa­var­dės ra­šy­mo pa­se tai­syk­les Sei­mas tu­ri gau­ti aiš­kiai iš­dės­ty­tus lie­tu­vių kal­bos spe­cia­lis­tų pa­siū­ly­mus, į ku­riuos įsta­ty­mų lei­dė­jams at­siž­velg­ti pri­va­lu. Sei­mo stal­čiuo­se dū­la dar trys nuo anks­tes­nių ka­den­ci­jų už­si­li­kę as­men­var­džių ra­šy­bos pro­jek­tai. Jie ana­lo­giš­ki da­bar svars­ty­ti pra­dė­tiems tei­sės ak­tams.